Pirmasis puslapis
Aktualijos
Darbai
Gimtasis kraštas
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Laikas
Lietuva

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Projektą „Gimtasis kraštas:  
įvykiai ir įspūdžiai“ remia:  

Atmintis

Prisiminta kraštietė, slapto vienuolyno vyresnioji

Emilija Janulytė

Joanos Juozapaitytės 30-ųjų mirties metinių paminėjimo vakaras Voveriškių pagrindinėje mokykloje. Iš kairės: J. Juozapaitytės mokinė, Eucharistinio Jėzaus seserų kongregacijos vienuolė, ŠU docentė dr. Danė Šlapkauskaitė, J. Juozapaitytės dukterėčia žurnalistė Dalia Kutraitė, J. Juozapaitytės jaunesnioji sesuo Bernadeta Juozapaitytė-Paičienė

Tarp renginio dalyvių – jo organizatorė Voveriškių pagrindinės mokyklos direktorė Danguolė Tamutienė (centre) Jolantos MITUZIENĖS nuotraukos

Joana Juozapaitytė - sesuo Paulė

Seserų bendruomenės priedanga buvo Juozapaičių šeima. Pirmoje eilėje, centre – Joanos tėvas Jonas Juozapaitis, paskutinėje eilėje kairėje – J. Juozapaitytė

Gegužės 7 dieną  Šiaulių rajono Voveriškių pagrindinėje mokykloje buvo surengtas kraštietės, slaptos pedagogės ir vienuolės Joanos Juozapaitytės-Jonės 30-ųjų mirties metinių paminėjimo vakaras. Renginį organizavo Voveriškių pagrindinės mokyklos bendruomenė.

„Voveriškiai gali didžiuotis, kad šiame nedideliame Lietuvos kampelyje, daugelio įžymių žmonių gimtinėje, yra gimusi ir Eucharistinio Jėzaus seserų kongregacijos pirmoji sesuo ir pirmoji generalinė vyresnioji Joana Juozapaitytė“, – pradėdama renginį sakė mokyklos direktorė Danguolė Tamutienė.

Konspiracijoje – trisdešimt trejus metus

Vienuolė J. Juozapaitytė vienuolyno vyresniąja tapo ir savo pareigų naštą slapta nešė trisdešimt trejus sovietmečio metus.

Gimė Joana 1921 m. sausio 25 dieną Šiaulių valsčiuje, Voveriškių kaime, ūkininkų šeimoje, kuri augino penketą vaikų. Joana arba Jonė, kaip daugelis ją vadino jos tėvo džiaugsmui, buvo vyriausia šeimoje. 1939 metais baigusi Šiaulių valstybinę mergaičių gimnaziją mokėsi komercijos Šiaulių prekybos institute, eksternu išlaikė baigiamuosius egzaminus, vėliau Šiauliuose lankė pedagoginius kursus, mokėsi groti smuiku. 1942–1946 metais studijavo Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Gydomajame fakultete, tačiau pabaigusią aštuonis semestrus, ją ėmė persekioti sovietiniai pareigūnai.

1947 metais Joana Juozapaitytė tapo kunigo jėzuito Pranciškaus Masilionio įsteigtos Eucharistinio Jėzaus seserų kongregacijos pirmąja seserimi ir pirmąja generaline vyresniąja. Amžinųjų įžadų metu gauti vardai tuo metu būdavo slepiami, tad mažai kam buvo žinomas ir eucharistietės Paulės vardas. Slaptas vienuolynas buvo įkurtas Šiauliuose: pirmieji seserų namai buvo Taikos g. 29, vėliau kelios seserys ir vyresnioji įsikūrė Kaune.

J. Juozapaitytė turėjo daug pareigų ir dar daugiau rūpesčių. Ji ne tik privalėjo ugdyti jai patikėtas dvasios seseris, bet ir gyventi nuolatinėje „konspiracijoje“. Jei slaptas vienuolynas būtų susektas, būtų tekę kentėti jai vienai. Toks gyvenimas, pasak daugelio Jonės amžininkų, buvo tikras žygdarbis.

„Laimingiausias vaikystės metas – su teta Jone“

Į Joanos Juozapaitytės 30-ųjų mirties metinių paminėjimą suvažiavo nemažas būrys jos giminaičių, kitų artimųjų, suburtos bendruomenės dvasios seserų, dvasininkų – iš Vilniaus, Kauno, Šiaulių. Susirinko ir nemažai kraštiečių.

J. Juozapaitytės jauniausioji sesuo Bernadeta Juozapaitytė-Paičienė pasakojo, kaip jų tėvas, nugirdęs apie Jonės planus stoti į vienuolyną, pakėlė namuose triukšmą, nors ir buvo tikintis žmogus, kaip mamytė braukė ašaras, o Jonė į savo naująjį gyvenimą išėjusi nešina tik mažu ryšulėliu.

Prisiminimais dalijosi bei savo sukurtą filmą apie tetą Jonę pristatė Joanos Juozapaitytės dukterėčia žurnalistė Dalia Kutraitė, kuri su tėvais sugrįžusi iš tremties į Kauną, gyveno tetos Jonės namuose. Pasak žurnalistės, tai buvo laimingiausias ir ilgiausias jos vaikystės laikotarpis. „Teta Jonė buvo pirmoji mano pedagogė, sudėjusi į širdį ir galvą tai, be ko daugiau neapsiėjau visą gyvenimą“, – sakė D. Kutraitė. Ji apgailestavo, kad jau dirbdama televizijoje ir kalbindama daugybę žmonių neturėjusi progos pakalbinti tetą Jonę, tad filmo medžiagoje panaudoti tik kitų žmonių pasakojimai ir prisiminimai.

Vyresnioji ir motina

J. Juozapaitytės mokinė, Eucharistinio Jėzaus seserų kongregacijos vienuolė, Šiaulių universiteto docentė dr. Danė Šlapkauskaitė apie savo vyresniąją kalbėjo labai šiltai: „Jonę vertinau kaip tikrą Viešpaties tarpininkę, nedvejojau jos išmintimi ir pareikšta Dievo valia. Jos visapusiškas rūpinimasis mumis, seserimis, drausmės ir meilės pamokos atrodė atitinkančios ne tik kongregacijos motinos pareigas. Ji mums visoms buvo antra Motina“.

Kun. Algirdas Paliokas SJ prisiminė, kaip jaunystėje, jam dar rengiantis stoti į kunigų seminariją, J. Juozapaitytė stiprino jo dvasią ir davė daug naudingų pedagoginių patarimų, o kun. Vytautas Butkus pasakojo apie tai, kaip Kaune dirbdamas vikaru, turėjo nemažai reikalų su kunigu jėzuitu P. Masilioniu ir seserimi eucharistiete J. Juozapaityte.

Aldona Kryžanauskienė pasakojo, kad ir ji, būdama jauna, ketino tapti vienuole, tačiau kongregacijos vyresnioji J. Juozapaitytė ją įtikino, kad jos kelias – ne vienuolyne, kad Lietuvai reikia ir gerų motinų. Ji buvo teisi.

Šalia Jonės visuomet būdavo ne tik bendruomenės seserys, tačiau ir nemažai pasauliečių, kuriems ji buvo stipri dvasinė atsvara, supratinga pedagogė, ištikima draugė.

J. Juozapaitytė-sesuo Paulė mirė 1980 m. gegužės 12 dieną, palaidota Kaune, Eigulių kapinėse.

„Dėl Tavęs atsižadu visko“

Prisiminimo vakare koncertavo Voveriškių pagrindinės mokyklos mokiniai, dainavo kaimo moterų ansamblis „Vovingė“, veikė paroda „Slaptosios pedagogės ir vienuolės Jonės gyvenimo keliu“. Buvo skaitomos J. Juozapaitytės dienoraščio ištraukos. „Pasiilgau namų, tėviškės malonios aplinkos, ir ašaros tik po blakstienom; rodos, viską paliktum ir bėgtum ten, kur mieli žmonės, normalus gyvenimas, bet dėl Tavęs myliu viską, ką Tu myli, ir dėl Tavęs išsižadu visko, o ypač savęs.“

Šiaulių rajonas

© 2010 „XXI amžius“