Pirmasis puslapis
Krikščionybė
    ir visuomenė
Kultūra
Lietuva
Literatūra
Slaptieji takai
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Popiežiaus paraginimai kultūros veikėjams

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI sveikina Portugalijos kultūros pasaulio atstovus. Dešinėje – žymiausias šalies kino režisierius Manuelis Oliveira

Paveldo reikšmė ateičiai

Popiežiaus Benedikto XVI vizito Portugalijoje metu vykusiame susitikime su kultūros ir meno atstovais dalyvavo diplomatinio korpuso nariai bei šalyje veikiančių kitų konfesijų ir religijų delegacijos. Į Lisabonos naujoviškos architektūros Belemo kultūros rūmus gegužės 12 dieną atvykusį Šventąjį Tėvą pristatė Portugalijos episkopato Kultūros komisijos pirmininkas Portu vyskupas Manuelis Klementė. Susirinkusiųjų vardu jį pasveikino žymiausias šalies kino režisierius Manuelis Oliveira, kuris, būdamas 102 metų, vis dar aktyviai darbuojasi ir šiemetiniam Kanų kino festivaliui pateikė naują savo kūrinį.

Meilės civilizacijos kūrimo bruožai

Mindaugas BUIKA

Šventasis Tėvas priima atnašas iš skautų organizacijos narių

Karitatyvinės tarnystės pripažinimas

Pastaruoju metu popiežius Benediktas XVI neretai kalba apie socialinės rūpybos reikalus, nes ši Bažnyčios veiklos sritis dabar yra labai aktuali. Lankydamasis Portugalijoje, kurios finansinė padėtis dažnai lyginama su bankrutuojančios Graikijos, gegužės 13 dieną Fatimos Švč. Trejybės bažnyčioje popiežius susitiko su karitatyvinių struktūrų nariais ir socialinės pastoracijos atstovais. Susirinkusiųjų vardu Šventąjį Tėvą pasveikino Portugalijos vyskupų konferencijos Socialinės pastoracijos komisijos pirmininkas vyskupas Kalosas Azevedas. Jis priminė, kad  Portugalijos Bažnyčia turi gerai išplėtotą karitatyvinės tarnystės tinklą: veikia 34 katalikiškos ligoninės, 155 poliklinikos ir ambulatorijos, beveik 800 senelių ir neįgaliųjų globos namų, 660 našlaičių prieglaudos įstaigų ir daugiau kaip 450 specialaus auklėjimo ir švietimo padalinių. Bažnyčia taip pat išlaiko 55 šeimos konsultacijos ir gyvybės gynimo centrų.

Neblėstanti emigracijos srovė

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė susitinka su Airijos premjeru Brianu Cowenu Džojos Gundos BARYSAITĖS (president.lt) nuotrauka

Prieš dvi savaites Airijoje apsilankiusi prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Airijos lietuvių bendruomenių bei organizacijų atstovais. Lietuvai labai reikia išeivijos patirties, įgūdžių ir sugebėjimo atkakliai dirbti, jiems sakė prezidentė. „Lietuva – per maža šalis, kad galėtų švaistyti savo žmones – didžiausią turtą. Tikiuosi, rasite tinkamų būdų, kaip savo žinias panaudoti tėvynės labui“. Ji taip pat sakė, jog sprendimas išvykti iš Lietuvos ar grįžti į ją – kiekvieno lietuvio asmeninis reikalas. (Šiuo metu Airijos lietuvių bendruomenė vienija apie devyniasdešimt tūkstančių narių.)

Garliavos įvykiai teikia vilties

Garliavoje, prie Kedžių namų, budėjo ir baikeriai Livijos ŠIDLAUSKAITĖS nuotrauka

Gegužės 20-ąją nuo pat ankstyvo ryto į Garliavą traukė būriai žmonių – tą dieną D. Kedžio dukrelė Deimantė turėjo susitikti su motina Laima Stankūnaite. Buvo teigiama, kad mergaitė turi būti vežama į susitikimą su motina arba ją į susitikimą nuveš antstolis Marekas Petrovskis. Tačiau pranešta, kad mergaitės globėja Neringa Venckienė gydoma ligoninėje ir Deimantė nebus vežama. Jau apie 9 valandą 30 minučių Garliavoje susirinko beveik tūkstantis ryžtingai nusiteikusių žmonių. „Vyčio“ judėjimo koordinatorius Juozas Vaikšnoras sakė: „Negalime leisti, kad mergaitė būtų atiduota pedofilams. Nesitrauksiu iš čia, net jei Kedžių sodybą šturmuos specialieji būriai“. Jau apie 13 valandą žmonių buvo apie pusantro tūkstančio. Vakarop pranešta, kad Panevėžio apygardos teismas pristabdė Kėdainių teismo nutartį ir mergaitės neprivaloma skubiai perduoti L. Stankūnaitei.

,,Teisė žinoti“ ar ,,Teisė nežinoti“?

Gintaras Visockas

LRT žurnalistė Rita Miliūtė

Prieš keletą dienų LRT laidoje ,,Teisė žinoti“ buvo analizuojami Garliavos įvykiai. Padėtis – išties kebli. Teisinėje valstybėje piliečiai privalo paklusti teismų, antstolių, policijos bei prokurorų reikalavimams. Bet kaip rasti teisingą išeitį, jei didelė grupė piliečių nepasitiki nei teismų, nei antstolių, nei prokurorų veiksmais?

Atsakymo į šį klausimą Ritos Miliūtės laidoje neišgirdau. Žymiosios žurnalistės laida buvo akivaizdžiai tendencinga. Laidoje dalyvavo išskirtinai tik vienos pusės atstovai: psichologas Dainius Pūras, teisininkai Stasys Šedbaras, buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Egidijus Kūris...  Garliavoje protestuojančios grupės R. Miliūtės laidoje niekas negynė, niekas jai neatstovavo. Tiesa, svarbių pastebėjimų pateikė laidoje dalyvavęs žurnalo ,,Veidas“ redaktorius Algimantas Šindeikis. Pavyzdžiui, jis teiravosi, kodėl Drąsiaus Kedžio dukrelę, iki tragedijos gyvenusią pas senelius, staiga sumanyta perduoti motinai, kuri bendrauja su vyru, įtariamu pedofilija? Ar teisėjo paaiškinimai dėl itin operatyvaus sprendimo mus įtikina? Vienur bylos tiriamos metų metais, o čia – stebėtinas operatyvumas. Keblių klausimų galima pateikti ir daugiau. Sakykim, ar mes galime būti tikri, jog D. Kedžio žūties aplinkybės ištirtos nešališkai ir objektyviai? Ar tikrai S. Šedbaras ir E. Kūris tiki versija, jog D. Kedys pats nusižudė, jog prieš mirtį gurkšnojo degtinę, jog tas pistoletas jam nebuvo pamėtėtas?

Violetinių permainų viltys

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Valdančiojoje koalicijoje nemažai nesutarimų. Lietuvos ir užsienio ekonomikos ekspertai kalba, kad dar reikės didinti mokesčius, bet mūsų šalies piliečius jau ir dabar slegia didžiulė mokesčių našta. Kai kurie valdžios atstovai džiaugiasi tokiomis ekspertų išvadomis ir jau kuria mokesčių didinimo planus. Nuosaikesni politikai ir Seimo pirmininkė Irena Degutienė sako, kad jau atėjo laikas mažinti PVM mokesčius ir grąžinti PVM lengvatas kai kurioms prekėms ir paslaugoms. Kai kurie TS-LKD frakcijai priklausantys politikai pradėjo postringauti, kad mokesčių mažinti jokiu būdu negalima – tarsi ekonomiką norėtų žlugdyti iki 2000-ųjų metų lygio. Vadinasi, pažadas apie laikiną mokesčių padidinimą tik dvejiems metams buvo melas. Be to, planuojamas būsimas dar vienas jų kėlimas yra grubus premjero įpiršto vadinamojo Nacionalinio susitarimo nuostatų pažeidimas. Už mokesčių mažinimą pasisako ir kai kurie žymūs ekonomistai. Profesorius Romas Lazutka teigia, kad drastiškas „diržų veržimas“ nebepadės, o tik pablogins padėtį.

Naujas žvilgsnis į Niurnbergo procesą

Ona Voverienė

Knygos viršelis

Knygynuose pasirodė šeštoji rašytojo Jono Mikelinsko  publicistikos knyga „Niurnbergo šešėlyje“ (V., 2009). Prieš ją buvo „Kelionė į Delfus“ (1994); „Ave, Libertas“ (2001); „Žmogus ir jo legenda“ (2002); „Kodėl yra taip, kaip yra?“ (2004); „Kada KODĖL taps TODĖL“ (2004).

Rašytojo publicistikoje – visi tautos sopuliai, negandos ir skriaudos, užliejus ją jau nacionalinių komunistų raudonajai bangai po 1992 metų rinkimų. Knygoje „Niurnbergo šešėlyje“ analizuojamos mūsų negandos geopolitikos kontekste. Tai padeda suvokti, kodėl yra taip, kaip yra.

 Mokytojai ir tie, kurie buvo šalia

Benjaminas ŽULYS

Dienos šviesą išvydo Nijolės Dlugauskaitės ir Kęstučio Kasparo solidžios apimties knyga „Širdies ir gero žodžio negailėję“, kurios pristatymas vyko gegužės 21 dieną Kauno karininkų ramovėje. Tai dokumentiniai, publicistiniai pasakojimai apie praėjusių laikų Lietuvos mokytojus, jų patriotizmą, apie lietuvišką žodį, dorą, pasiaukojimą vardan nueitos, dabartinės ir ateinančios dienos. Tie mokytojai – tai Povilas Kazėnas, Ona Kuodytė-Kazėnienė, Antanas Dlugauskas, mokytojų šeima – Petras, Antanas Vytautas Barniškiai, Jadvyga Barniškytė, Kazėnų šeimos draugė Elena Jumaševičienė, Jonas Kazėnas, Juozapas Stakauskas ir daug kitų.

Bendruomenėse

Perlojiškiams – Kultūros ministerijos apdovanojimas

Rūta Averkienė

Varėnos kultūros centro Perlojos filialo direktorė Irena Stoškienė (centre) su Kultūros ministerijos diplomu. Kairėje – kultūros ministras Remigijus Vilkaitis, trečias iš kairės – Lietuvos liaudies kultūros centro direktorius Saulius Liausa, dešinėje – Varėnos rajono meras Vidas Mikalauskas, už jų – jaunieji Perlojos saviveiklininkai

Kultūros ministerija, įvertinusi, kokį didelį derlių Varėnos kultūros centro Perlojos filialas įdeda į šalies kultūros kraitę, šį centrą pripažino geriausiu respublikos trečiosios kategorijos kultūros centru. Garbingą apdovanojimą įteikė kultūros ministras Remigijus Vilkaitis.

Tą vakarą visi dalyvavusieji iškilmingame renginyje dar kartą turėjo puikią progą įsitikinti, kad šis kultūros centras tikrai vertas garbingo apdovanojimo. Renginys prasidėjo Perlojos himnu. Scenoje vieni po kitų koncertavo jaunimo ir pagyvenusių žmonių kolektyvai, smagiai grojo Perlojos kaimo kapela.

Užkrečiantys pavyzdžiai

Svajonė išleisti knygą išsipildė

Vytautas Bagdonas

Vilniaus universiteto profesorius, socialinių mokslų daktaras, bibliografas ir pedagogas Osvaldas Janonis Surdegio krašto istorija pradėjo domėtis dar vaikystėje. Autoriaus nuotrauka

Tiktai šį pavasarį išsipildė Vilniaus universiteto profesoriaus, socialinių mokslų daktaro, bibliografo ir pedagogo Osvaldo Janonio svajonė, kurią jis puoselėjo beveik keturias dešimtis metų. Prof. O. Janonio knygos apie garsią istorinę praeitį turintį Surdegį kantriai laukė ir surdegiečiai, gerai žinoję, kaip kruopščiai medžiagą būsimam leidiniui renka jų kraštietis mokslininkas. Jos labai laukė ir Anykščių rajono savivaldybės Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių viešojoje bibliotekoje ir ypač bibliotekos Kraštotyros ir leidybos skyriuje, kurio darbuotojos ruošė projektus knygos leidybos finansavimui, nuoširdžiai bendravo su mokslininku, ne kartą aptarinėjo knygos rengimo spaudai reikalus...

Motinai gamtai

Džiuljeta Kulvietienė

Alfredas Bartuška

Motinos dienos išvakarėse Kauno medicinos universiteto (KMU) Akušerijos ir ginekologijos klinikos II aukšto fojė atidaryta Alfredo Bartuškos fotodarbų paroda „Mylėkime Lietuvos gamtą – pajuskime jos grožį“. Parodos autorius A. Bartuška gimė Vilkaviškyje. 1952 metais baigęs vidurinę mokyklą, mokslus tęsė Lietuvos žemės ūkio akademijoje, įgijo inžinieriaus žemėtvarkininko-geodezininko specialybę. Meniškos sielos inžinierius dirbdamas pagal specialybę turėjo progos aplankyti daug gražių Lietuvos kampelių, pažinti nepakartojamą mūsų šalies gamtą, betarpiškai pajusti jos grožį.

Kauniečių paroda

Bronius VERTELKA

Kauniečiai menininkai Panevėžyje (iš kairės): Valentinas Varnas, Bangutis Prapuolenis, Arvydas Martinaitis ir Vytautas Umbrasas

Balandžio 15-ąją Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos pirmojo ir antrojo aukšto ekspozicijų erdvėse buvo pristatyta kauniečių Valentino Varno (akvarelė), Bangučio Prapuolenio (akvarelė), Arvydo Martinaičio (tapyba), Vytauto Umbraso (skulptūra) paroda „Savęs medžioklėje“. Toks pavadinimas paimtas iš Antano Mončio muziejuje saugomo laiško, kuriame menininkas teigia, kad kūryba yra kaip nuolatinis medžiojimas.

Pristatyti liaudies menai

Bronius VERTELKA

Juostų pynėja Janina Jatautienė

Panevėžio dailės galerijoje veikė Panevėžio krašto tautodailininkų kūrybos paroda. Joje 702 savo darbus rodė 212 autorių. Gausa ir įvairove stebina medžio drožyba, audimas, mezgimas, keramika, tapyba, kalvystė, pynimas, juvelyriška.

Tautodailininkų sąjungos Panevėžio skyriaus pirmininkas Vidas Mažukna pastebėjo, jog pastaraisiais metais žymiai išaugo liaudies meistrų skaičius, žadama priimti apie 30 naujų narių. Naujokai stengiasi nenusileisti seniesiems meistrams. Ypač stiprius darbus pristatė autoriai, į Tautodailininkų sąjungą įstojusieji pernai ir užpernai. Mažokai vietos  tautodailės darbams tapo galerijoje – į parodą nepateko apie trečdalis kūrinių.