2010 m. liepos 9 d.
Nr. 52
(1837)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Kauno arkivyskupijoje

Kauno I dekanate

Krikščioniškojo jaunimo festivaliui pasibaigus

V krikščioniškojo jaunimo festivalio
organizatoriai (iš kairės): kun. Gintaras
Vincentas Tamošauskas, Simona Grušaitė,
Babtų ir Panevėžiuko mokyklų tikybos
mokytojas Mantvydas Randis, Marijus
Pakštas, Indrė Pamarnackaitė

PETRAŠIŪNAI. Parapijos jaunimas ir jo vadovas klebonas kun. Gintaras Vincentas Tamošauskas OFM Cap inicijavo Lietuvos krikščioniškojo jaunimo festivalį. Birželio pradžioje vykęs festivalis buvo jau penktasis. Tai jaunųjų Kauno Petrašiūnų parapijos talkininkų, šio festivalio sumanytojų ir bendraminčių – Petrašiūnų parapijos jaunimo vadovės Indrės Pamarnackaitės, Babtų ir Panevėžiuko mokyklų tikybos mokytojo Mantvydo Randžio, Šv. Marijos iš Nazareto, Bažnyčios Motinos, krikščioniško gyvenimo ir evangelizacijos mokyklos nario Marijaus Pakšto bei Petrašiūnų parapijos jaunimo grupės narės Indrės Pamarnackaitės nuopelnas, kad krikščioniškasis festavalis tapo tradicinis. Šie jauni žmonės – didieji Petrašiūnų Šv. Vincento bažnyčios parapijos vadovo kun. G. V. Tamošausko ramsčiai.

Pasak klebono kun. G. V. Tamošausko, visas renginys yra paremtas šūkiu „Dievas yra Meilė – Jis pirmas mus pamilo“. Festivalio metu vykstančios konferencijos ir visa programa padeda įsiklausyti į tai, ką šie žodžiai kalba ne tik visai Bažnyčiai, bet ir asmeniškai kiekvienam žmogui. Renginyje atvira širdimi jaunimas bendrauja, jungias į bendrą maldą, pradeda tikėti, kaip Jėzus myli kiekvieną ir laukia, kad būtų ryžtingai atsižadėta nuodėmių, sako kun. G. V. Tamošauskas.

Šiemet į Pažaislio vienuolyno sodelyje vykusį festivalį atvyko jaunimas iš Raseinių, Kalvarijos, Babtų, Panevėžiuko, Marijampolės, Vilniaus ir Kauno miestų. Viena po kitos išdygo įvairiaspalvių palapinių miestelis. Atvyko svečiai iš Baltarusijos, Lenkijos, Ukrainos, Izraelio. Tris dienas jaunimo atstovai šlovino Dievą, vyko konferencijos, koncertas, darbas grupelėse, šv. Mišios, susitaikinimo pamaldos, naktinė adoracija, liudijimai.

Antrą festivalio dieną šv. Mišias aukojo Kauno arkivyskupijos augziliaras vyskupas Jonas Ivanauskas. Ganytojas sakė esąs nustebintas, kad keli šimtai jaunimo iš įvairių vietovių atvyko į Pažaislio šventovės erdvę susitikti su bendraminčiais, pasimelsti, šlovinti Dievą, aktyviai bendrauti, išgirsti liudijimus, sustiprinti tikėjimą.

Ypač didelį įspūdį padarė Ukrainos ir Izraelio valstybių pilietis pastorius Sergejus Semida. Šis jaunas žmogus atstovavo Ukrainos jaunimo plaukimo rinktinei, pasiekė aukštų sportinių rezultatų, tačiau gėrė, vartojo narkotikus ir galvojo, kad gyvenimas yra didelė puota. Sergejaus mama, norėdama išgelbėti sūnų nuo pražūties, ryžosi nuvesti jį pas pastorių. Sergejus įtikėjo Dievo galia ir įvyko stebuklas – jis visiškai pasveiko. Sergejus nutarė, kad jis privalo likimo broliams padėti išbristi iš priklausomybės nuo narkotikų, atrasti ir priimti Dievą į savo širdį ir tokiu būdu gelbėti sielą nuo amžinosios mirties. Jau dveji metai, kaip Sergejus, tapęs pastoriumi, skleidžia Dievo žodį, savo asmeniniu pavyzdžiu, patarimais, globa gelbsti žmones nuo priklausomybių. Toks liudijimas negali nepalikti įspūdžio. Sergejus sako, „kad žmogaus krūtinėje turi būti vieta Kristui, jei jos nėra, ją užpildo beprasmiškas, bohemiškas gyvenimas, o tada žmogaus gyvenimas praranda prasmę“.

Baltarusijos jaunimo vadovui kunigui, vienuoliui pranciškonui Henrikui Kunčinskiui (Henryk Kunczynski) labai patiko festivalio atmosfera, bažnyčios architektūra ir pokalbių turiningumas. Tai stiprina ryšius tarp religingojo jaunimo, stiprina tikėjimą ir viltį.

Uždarymo dieną pirmąsias šv. Mišias – Primicijas – aukojo kunigas pranciškonas iš Krokuvos Michalas Ferensas (Michal Ferens) lietuvių kalba, o pamokslą sakė lenkiškai. Tačiau jau tas faktas, kad kaimyninės Lenkijos kunigai geba lietuviškai skleisti tikėjimo žodį, yra labai sveikintinas reiškinys. Kunigas papasakojo apie savo kelią į kunigystę, svyravimus, ieškojimus, svarstymus iki galutinio apsisprendimo pasirinkti kunigystę. Pasak kunigo M. Ferenso, „tai didelė Dievo malonė man asmeniškai, bet jokiu būdu ne mano Dievui...“

Festivalio dalyviai nuoširdžiai padėkojo organizatoriams už gerą kartu praleistą laiką.

Kazimieras Dobkevičius

Autoriaus nuotraukos

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija