2010 m. liepos 9 d.
Nr. 52
(1837)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Įkurta Popiežiškoji naujosios evangelizacijos taryba

Mindaugas BUIKA

Arkivyskupas Rinas Fizikela
vadovaus įkurtai naujai
Šventojo Sosto dikasterijai

Bažnyčios misijų veiklos aktualumas

Plataus tarptautinio atgarsio susilaukė popiežiaus Benedikto XVI  šventųjų apaštalų Petro ir Pauliaus iškilmių išvakarėse per vadovautus Mišparus sakyta homilija, kurioje pranešta apie naujos Šventojo Sosto dikasterijos sukūrimą. Įsteigta Popiežiškoji naujosios evangelizacijos taryba koordinuos pastangas žadinti tikėjimą tradicinėse krikščioniškose pasaulio dalyse, ypač Europoje ir Šiaurės Amerikoje, kuriose pastaraisiais dešimtmečiais vyksta spartūs sekuliarizacijos procesai. Petrinių pirmieji Mišparai birželio 28 dieną vyko ant tautų apaštalo šv. Pauliaus kapo pastatytoje ir jam dedikuotoje bazilikoje. Šventasis Tėvas savo homilijoje kalbėjo apie Bažnyčios misijų pašaukimo įgyvendinimą. Primindamas savo pirmtakų mokymą, jis pirmiausia priminė popiežių Paulių VI, kuris jau pasirinkdamas vardą akcentavo misijų veiklos svarbą. Veikdamas pagal Vatikano II Susirinkimo programą 1974 metais Paulius VI sušaukė evangelizacijai skirtą Vyskupų Sinodo asamblėją. Šio susitikimo baigiamajame dokumente, apaštaliniame paraginime „Evangelii Nutiandi“ kaip tik pabrėžiama, kad „pastangos skelbti Evangeliją šiandienos žmonėms, kurie palaikomi viltimi, bet kartu dažnai būna apimti baimės ir nerimo, yra tarnystė, svarbi ne tik krikščionių bendruomenei, bet ir visai žmonijai“. Tai nuoseklus Vatikano II Susirinkimo ir 1965 metais paskelbto misijų dekreto „Ad Gentes“ laikymasis, kuriame analizuojami evangelizacijos ypatumai šiuolaikinėje situacijoje, formuojantis naujoms sąlygoms žmonijos gyvenime.

 Birželio 28 dienos homilijoje Šventasis Tėvas paaiškino, kad tiesioginis jo pirmtakas, garbingasis Dievo Tarnas Jonas Paulius II ypač populiarino „naujosios  evangelizacijos“ idėją, pabrėždamas, kad ji yra nauja ne turiniu, o vidine paskata su ypatingu atvirumu Šventosios Dvasios malonei ir pasauliečių atsakomybės už Bažnyčią iškėlimu. Popiežius Benediktas XVI kalbėjo, kad jo pirmtakas gausiomis apaštalinėmis kelionėmis įprasmino Bažnyčios misijinę prigimtį. Tačiau jis taip pat aiškiai nurodo, kad evangelizacijos reikia ir toms šalims, kurios prieš daugelį amžių priėmė Evangeliją, tačiau dėl sekuliarizmo plėtros nutolo nuo savo krikščioniškųjų šaknų ir vėl tapo „misijų žeme“. Šis Jono Pauliaus II mokymo paveldas yra svarbus trečiojo tūkstantmečio pradžios Bažnyčios gyvenimui.

„Priimdamas šį paveldą savosios Petro įpėdinio tarnystės pradžioje galėjau patvirtinti, kad Bažnyčia yra jauna ir atvira ateičiai“, – sakė popiežius Benediktas XVI. Tą patį jis pakartojo ir prie apaštalo šv. Pauliaus kapo, pabrėždamas „Bažnyčios neaprėpiamą galią atnaujinti pasaulį ne dėl savo stiprybės, bet dėl Evangelijos jėgos, kurioje kvėpuoja Šventoji Dvasia“. Iš tikrųjų dabarties istoriniai, socialiniai, bet pirmiausia dvasiniai iššūkiai yra didžiuliai ir tikrai pralenkia žmogaus gebėjimus į juos atsiliepti. Tačiau „tikėjimui į Dievą nieko nėra neįmanomo“ ir Jis gali numalšinti didžiulį dvasinį alkį bei troškulį.

Paskata kovai su sekuliarizmo padariniais

Taigi ir „trečiojo tūkstantmečio žmogus  nori autentiško ir visaverčio gyvenimo, jam reikia tiesos, giliai suvoktos laisvės ir dėkingos meilės, – konstatavo homilijoje popiežius Benediktas XVI. – Ir šiose sekuliarizuoto pasaulio dykumose žmogaus siela išsiilgusi Dievo, gyvojo Dievo“. Tai aktualu tiems planetos regionams, kurių dar nepasiekė ankstyvoji evangelizacija, taip pat ir toms vietoms, kur Evangelijos sėkla jau seniai sudygo ir suleido gilias šaknis. Čia dėl minėto sekuliarizacijos proceso ir kitų istorinių aplinkybių (pavyzdžiui, totalitarinės valstybinio ateizmo ideologijos primetimo komunistų valdytose Rytų ir Vidurio Europos šalyse) iškilo didelė tikėjimo ir priklausymo Bažnyčiai krizė.

„Šioje perspektyvoje aš nusprendžiau sukurti naują organizmą Popiežiškosios tarybos formoje, kurios uždavinys yra skatinti atnaujintą evangelizaciją“, – pranešė Mišparų dalyviams Šventasis Tėvas. Ši Vatikano struktūra koordinuos misijų veikimą Vakarų civilizacijos šalyse, kuriose Bažnyčia turi senus pagrindus, bet kuriose juntamas „Dievo užtemimas“. Tai „meta iššūkį ieškoti tinkamų priemonių, kuriomis būtų galima naujai siūlyti Kristaus evangelijos amžinąją tiesą šiuolaikinių kartų žmonėms“, – nurodė popiežius Benediktas XVI. Baigdamas homiliją ir atkreipęs dėmesį į pamaldose dalyvavusią Konstantinopolio stačiatikių patriarchato delegaciją, jis patvirtino, kad naujoji evangelizacija yra svarbi visiems krikščionims, todėl bendradarbiavimas jos baruose skatins vienybės siekį. Anksčiau Benedikto XVI „naujosios evangelizacijos“ iniciatyvai pritarimą išreiškė ir Vatikane apsilankę Maskvos stačiatikių patriarchato atstovai.

Popiežiškoji naujosios evangelizacijos taryba yra pirmoji popiežiaus Benedikto XVI įkurta Šventojo Sosto dikasterija. Iki šiol paskutinioji buvo 1985 metais popiežiaus Jono Pauliaus II įkurta Popiežiškoji sveikatos apsaugos sielovados taryba. Pranešama, kad naujosios struktūros vadovu bus paskirtas 58 metų italas arkivyskupas Rinas Fizikela, kuris iki šiol ėjo Popiežiškosios gyvybės akademijos pirmininko ir Popiežiškojo Laterano universiteto rektoriaus pareigas. (Pastarosioms institucijoms jau paskirti nauji vadovai.) Arkivyskupas  R. Fizikela yra žymus katalikų teologas ir filosofas, turintis pastoracinės bei visuomeninės veiklos patirtį. Kurį laiką jis buvo Romos vyskupo augziliaru, ėjo Italijos parlamento kapeliono tarnystę.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija