2010 m. liepos 14 d.
Nr. 53
(1838)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.

RUBRIKOS

XXI Amžius


PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai


PRIEŠPASKUTINIS NUMERIS

XXI Amžius


REKLAMA LAIKRAŠTYJE

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją


MŪSŲ
RĖMĖJAS

 

Šiame numeryje:

Ypatinga
pagarbos pakopa

Laurų paslaptys

E. Jagomastą
ir Vydūną prisiminus

Žalgirio pergalės
600 metų jubiliejui

Krikščionybės įnašas į civilizaciją

Mindaugas BUIKA

Kardinolas Chuljanas Herancas

Religinis paveldas ir vertybės

Europos žmogaus teisių teismo išplėstinei kolegijai (Grande Chambre) svarstant Italijos vyriausybės apeliaciją vadinamojoje „Kryžiaus byloje“ verta prisiminti, kad net 22 nacionalinės žemyno vyskupų konferencijos paskelbė savo pareiškimus, kuriuose protestuojama prieš teismo sprendimą uždrausti religinius simbolius mokyklų patalpose. Škotijos episkopato pirmininkas kardinolas Keitas O’Brajenas perspėjo dėl sunkių pasekmių, kurias šis sprendimas gali sukelti daugiakultūrinėje Europos šalių visuomenėje, kur ypač svarbu gerbti senąsias tradicijas ir tikinčiųjų teises. „Iškilo grėsmė žemyno žmonių ir tautų brangiam religiniam paveldui bei autentiškos tolerancijos vertybėms, kurios yra svarbios demokratinei visuomenei, – pažymėjo ganytojas. – Aš turiu viltį, kad Strasbūro teismas (dabartiniame apeliacijos nagrinėjime) palaikys šias vertybes, kurios priklauso mūsų krikščioniškam paveldui“. Kardinolas K. O’Brajenas pripažino, kad sekuliarizuotai visuomenei yra svarbu teisingai išaiškinti, jog „kryžius simbolizuoja Dievo, kuris siūlo laisvę ir išganymą visiems dosnumą. Tai nėra religijos primetimas, bet labiau kvietimas ir krikščionių solidarumo ženklas visiems žmonėms“. Jis priminė, kad Škotijoje, kaip ir kitose Europos šalyse, krikščionišką tradiciją atspindi bažnyčių bokštai, kurie iškalbingai liudija miestų ir kaimų landšaftuose, patvirtindami tautų istoriją ir krikščionybės įnašą civilizacijai.


Svarstymai dėl kryžių Europos teisme

Mindaugas BUIKA

Profesorius Džozefas Veileris

„Trečiųjų šalių“ dalyvavimas

Plataus tarptautinio atgarsio susilaukusioje „kryžių byloje“, kurioje dabar nagrinėjama Italijos vyriausybės apeliacija dėl Europos žmogaus teisių teismo (EŽTT) sprendimo, savo pastabas išsakė trečiosioms šalims atstovaujantis žymus Jungtinių Amerikos Valstijų teisininkas Niujorko universiteto profesorius Džozefas Veileris. Gindamas Italiją oficialiai palaikančių Europos Tarybos narių valstybių – Armėnijos, Bulgarijos, Graikijos, Kipro, Lietuvos, Maltos, Monako, Rumunijos, Rusijos ir San Marino – pozicijas birželio 30 dieną EŽTT išplėstinėje kolegijoje (Grande Chambre) sakytoje kalboje jis paaiškino ankstesnio sprendimo prieštaringumą ir nelogiškumą,


Pirmieji prezidentės D. Grybauskaitės metai

Prezidentė Dalia Grybauskaitė
Džojos Gundos Barysaitės
nuotrauka (president.lt)

Pirmadienį sukako vieneri metai, kai šaliai vadovauja prezidentė Dalia Grybauskaitė. Rinkimus laimėjusi didele persvara, ji per metus išlaikė piliečių pasitikėjimą. Pasak stebėtojų, Prezidentės populiarumą lemia į ją dedami visuomenės lūkesčiai. Politologai teigia, kad D. Grybauskaitė per savo kadenciją spėjo pademonstruoti naują požiūrį, bet kaip ji ketina spręsti pačios įvardijamas problemas, iki šiol neaišku. Apklausose Prezidentė smarkiai lenkia kitus politikus, ja pasitiki aštuoni iš dešimties gyventojų. Tarp darbų, kuriuos nuveikė per metus, Prezidentė vardina kovą su aukštomis energijos kainomis bei įtaką išformuojant „Leo LT“. Prezidentūros išplatintame pranešime teigiama, kad D. Grybauskaitės pateikti arba vetuoti įstatymai taip pat padėjo kovoti su korupcija. Šalies vadovė per pastaruosius metus daug dėmesio skyrė teisėsaugos ir nacionalinio saugumo institucijoms – paskyrė naują generalinį prokurorą, VSD vadovą, parengė žvalgybos koncepciją. Per metus D. Grybauskaitė atliko 26 vizitus į užsienį, Lietuvą aplankė šešių šalių prezidentai, tarp jų ir Baltarusijos vadovas Aleksandras Lukašenka, dar kelios dešimtys aukšto rango pareigūnų.


Antilietuviški antausiai ir akibrokštai

Gintaras Visockas

Kovo 11-ąją, švenčiant Lietuvos Nepriklausomybės dieną, oficialiuose valstybės renginiuose pasigedome rusų tautinės mažumos atstovų. Dauguma Lietuvoje gyvenančių tautinių mažumų iškilmingai žygiavo Gedimino prospektu, simboliškai pagerbdamos svarbiausią ir reikšmingiausią mūsų tautos šventę. Kovo 11-ąją Vilniaus gatvėmis žygiavo latviai, estai, žydai, graikai, armėnai, čečėnai, azerbaidžaniečiai, ukrainiečiai, baltarusiai... O štai rusų organizacijų atstovų ir jų vėliavos Gedimino prospekte tądien nematėme. Šis Lietuvos rusakalbių akibrokštas anuomet nebuvo bent kiek griežčiau įvertintas. Suprask, tai – tik atsitiktinumas ar tiesiog buitinis nesusipratimas. Girdi, įžvelgti čia Kremliaus intrigų ar nepagarbos Lietuvos valstybingumui nederėtų.


Medininkų žudynių byloje – vis daugiau klausimų

Gintaras Visockas

Po Medininkų žudynių praėjo beveik du dešimtmečiai. Ši rezonansinė byla nūnai analizuojama Lietuvos teisme. Teisėjai jau spėjo apklausti 99 iš 224 liudininkų. Liko apklausti dar gerokai per šimtą liudininkų. Už grotų įkalintas kaltinamasis buvęs eilinis Rygos OMON’o milicininkas Konstantinas Michailovas-Nikulinas. Regis, sulig kiekvienu teismo posėdžiu turėtume artėti prie tiesos, kas, kaip ir kodėl 1991-ųjų liepos 31-ąją Medininkų pasienio poste nužudė septynis mūsų pareigūnus (aštuntasis Lietuvos pareigūnas per stebuklą išliko gyvas). Deja, kiekvienas teismo posėdis palieka vis daugiau neatsakytų klausimų.


Rastas Maironio rankraštis

Bronius VERTELKA

Rastasis Maironio rankraštis

Pavasarį Panevėžio vyskupijos kurijos archyve buvo aptikta Maironio poemos „Mūsų vargai“ rankraščio dalis. Jo autentiškumą patvirtino Kauno Maironio lietuvių literatūros muziejus. Lietuvos dainiaus rankraštis birželio 8-ąją buvo eksponuojamas Panevėžio kraštotyros muziejuje.

Apie tai, kaip kovo mėnesį buvo surastas rankraštis, pasakojo Panevėžio vyskupijos kurijos kancleris kun. Eugenijus Troickis. Apie Maironio gilius pėdsakus Panevėžio krašte kalbėjo bibliotekininkė Albina Saladūnaitė. Ji pasakojo, kad Maironis Panevėžyje pašventino Kristaus Karaliaus katedrą, artimai bendravo su vyskupu Kazimieru Paltaroku. Didžiausia tikimybė, kad šis ir pasiėmė poemos „Mūsų vargai“ rankraščio dalį.


Tautodailininkų darbai žavi nuoširdumu

Dr. Aldona Kačerauskienė

Adolfas Teresius. Šv. Petras
išsiveda angelų drožėją. 2009

Visą vasarą iki pat rugpjūčio pabaigos Lietuvos nacionaliniame muziejuje veiks trijų tautodailininkų paroda. Gegužės 20 dieną vykusiame parodos atidaryme muziejaus direktorė Birutė Kulnytė kalbino visus tris autorius. Tačiau jie nebuvo nusiteikę daug pasakoti apie save – už juos tegul kalba darbai. Skulptoriai Adolfas Teresius ir Antanas Jusevičius savo kelią į tautodailę siejo su tėvo Stanislovo paraginimu. Tapytoją Eleną Viesulaitę-Adomaitienę imtis teptuko paragino dailės besimokantis sūnus Stasys. Visi trys autoriai yra daugelio premijų laureatai, jiems suteikti meno kūrėjų statusai, jie dalyvauja Lietuvoje ir užsienyje vykstančiuose kūrybiniuose seminaruose, pleneruose, parodose.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija