Pirmasis puslapis
Ateitininkijos
    100-mečiui
Atmintis
Gimtasis kraštas
Istorija
    ir dabartis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Ryga turės naują ganytoją

Mindaugas BUIKA

Naujuoju Rygos arkivyskupu paskirtas lenkų tautybės kun. Zbignevas Stankevičius

Paskirtas po svarstymų ir konsultacijų

Latvijos katalikai laukia Rygos naujojo ordinaro inauguracijos, kuri turėtų įvykti rugpjūčio mėnesį. Dar birželį Vatikane buvo pranešta, kad popiežius Benediktas XVI naujuoju Rygos arkivyskupu metropolitu paskyrė vietos kunigą Zbignevą Stankevičių, kuris iki tol ėjo Kunigų seminarijos dvasios tėvo tarnystę ir vadovavo Religijos mokslų institutui. Naujojo ganytojo paskyrimo buvo tikėtasi, kadangi dabartiniam Rygos arkivyskupui kardinolui Janiui Pujatui lapkričio mėnesį sukaks 80 metų. Pagal Bažnyčios kanonų teisės nuostatas vyskupas sulaukęs 75 metų amžiaus turi pateikti Popiežiui atsistatydinimo pareiškimą, kuris anksčiau ar vėliau yra patenkinamas.

Vyskupų kongregacijai vadovaus hierarchas iš Kanados

Mindaugas BUIKA

Kanados primas Kvebeko arkivyskupas kardinolas Markas Uele PSS paskirtas Vyskupų kongregacijos vadovu

Įvertinta pastoracinė ir teologinė patirtis

Pirmą kartą vienai svarbiausių Vatikano institucijų – Vyskupų kongregacijai – vadovaus Bažnyčios hierarchas iš Šiaurės Amerikos. Birželio 30 dieną buvo pranešta, kad popiežius Benediktas XVI minėtos dikasterijos prefektu paskyrė Kanados primą Kvebeko arkivyskupą kardinolą Marką Uele PSS. Pagal pareigas jis turės ypač svarbų vaidmenį teikiant Šventajam Tėvui patarimus dėl naujų pasaulio vyskupų parinkimo. Ankstesnis Vyskupų kongregacijos prefektas italas kardinolas Džovanis Batistas Rė atsistatydino peržengęs 75 metų ribą. Kardinolas M. Uele, kuriam 66 metai, paskirtas ir Popiežiškosios Lotynų Amerikos komisijos pirmininku koordinuoti šio daugiausia katalikų turinčio kontinento vyskupų santykius su Šventuoju Sostu.

Nugalėję Kryžiuočių ordiną lietuviai išvengė prūsų tautos likimo

Vilniaus Vytautų klubo valdybos narys, istorikas doc. dr. Vytautas Pocius prie paminklo Vytautui Didžiajam Trakuose

Ištuštėjo Žalgirio mūšio laukas... Paminėtos 600-osios šio europinės reikšmės įvykio metinės. Paminėtos žadėtu, bet nesukurtu meniniu filmu, žadėtu, bet Vilniuje nepastatytu skulptoriaus Gedimino Karaliaus biustu Vytautui Didžiajam, nežadėtu, bet Lietuvos totorių pastatytu paminklu Žalgiriui ir Vytautui Didžiajam Raižiuose... Pasak istoriko Edvardo Gudavičiaus, tokie minėjimai tampa savotiškomis Lietuvos istorijos mokslo ataskaitomis, ir galima pasidžiaugti, kad jose kaskart sužinome kažką nauja. Padaryta bei daroma daug, bet bene reikšmingiausias yra prof. dr. Sven Ekdahl (Ekdalis) – viduramžių istorijos tyrinėtojo, vieno autoritetingiausių Slaptojo Prūsijos kultūros palikimo valstybinio archyvo Berlyne mokslinių bendradarbių, 1963 metais paskelbtas straipsnis „Lietuvių atsitraukimas kautynėse ties Žalgiriu“, kuriame jis pateikė anoniminį kunigaikščio ar kariuomenės vado laišką vokiečių ordino didžiajam magistrui, įrodantį, kad 1410 m. liepos 15 dieną „lietuvių bėgimas“ iš Žalgirio mūšio lauko buvo iš anksto suplanuotas ir labai sėkmingas klaidinantis manevras.

Užkrečiantys pavyzdžiai

Nulenkė galvas partizanams

Jolita ŽURAUSKIENĖ

Monsinjoro Alfonso Svarinsko įkurtame Didžiosios kovos apygardos partizanų parke buvo aukojamos šv. Mišios

Savaitgalį monsinjoro Alfonso Svarinsko įkurtame ir su meile puoselėjamame Didžiosios kovos apygardos partizanų parke ošė pušys, karštą vasaros dieną suteikdamos atgaivą susirinkusiems Lietuvos patriotams. Šiemetinė mons. A. Svarinsko organizuota Partizanų šventė sutapo su daugeliu kitų Lietuvai svarbių renginių, todėl žmonių, atvykusių ir iš tolesnių Lietuvos vietovių, buvo ne tiek daug kaip ankstesniais metais. Vieni stengėsi įsikurti vėsesnėje vietelėje, kiti kentė saulės kaitroje. Nepabūgęs karščio į Mūšos parką iš Ukmergės dviračiu atriedėjo laisvės kovų dalyvis Algirdas Blauzdys.

Užkrečiantys pavyzdžiai

Iškilmės Žalgirio pergalės parke

Benjaminas ŽULYS

Renginio organizatoriai prie vieno iš koplytstulpių

Prieš keturiolika metų Kaune, Santakos parke, pirmą kartą Lietuvoje buvo surengta Žalgirio mūšio inscenizacija, sulaukusi didžiulio kauniečių ir miesto svečių susidomėjimo bei pritarimo. O štai praeitą šeštadienį, minint Žalgirio mūšio pergalės 600 metų jubiliejų, grandiozinės iškilmės buvo surengtos Kauno rajono Babtų seniūnijoje, netoli Cinkiškių, šalia autostrados. Čia 1991 metais buvo įrengtas parkas, pavadintas Žalgirio pergalės vardu. Per tą laiką pastatytas ne vienas koplytstulpis, pasodinta 1410 medelių, sutvarkyta aplinka. Parką prižiūri Kauno miškų urėdija, Babtų seniūnija, talkininkai iš aplinkinių vietovių. Todėl jubiliejinį metą ši vietovė atrodė puošniai, juolab kad ją papuošė dar trys koplytstulpiai – Vytautui Didžiajam, Jogailai ir Rūpintojėlis, simbolizuojantis Kristų. Kaip tik į Kristų Jogaila dėjo daugiausia vilčių, savo maldose prašydamas jį padėti pasiekti pergalę prieš kryžiuočius, kurie ne vieną šimtmetį terorizavo Lietuvą ir Lenkiją, grobė jų žemes. Tiesa, ir anksčiau lietuviai priešinosi grobikams, su kryžiuočiais vyko ne vienas mūšis. Bet Žalgirio mūšis yra pats reikšmingiausias Lietuvos istorijoje, sulaukęs atgarsio visoje Europoje ir visam laikui palaužęs kryžiuočių galią.

Užkrečiantys pavyzdžiai

Cibulinės kaime – apie  Žalgirio mūšį

Jonas PETRONIS

Cibulinės kaime šv. Mišias aukojo karo kapelionas kun. Pavelas Paukšto ir Zarasų dekanas kun. Remigijus Kavaliauskas

Žalgirio mūšio jubiliejus gražiai paminėtas Zarasų rajone, Cibulinės kaime.  Minėjimą surengė  Zarasų rajono savivaldybė,  VĮ Zarasų miškų urėdija ir  Lietuvos šaulių sąjungos Zarasų šaulių septintoji  kuopa „Vytis“.

Cibulinės kaimas Suvieko seniūnijoje – graži patriotinio auklėjimo vieta.  Praėjusiais metais Lietuvos šaulių sąjungos aktyvistai, VĮ Zarasų miškų urėdija čia pastatė koplytstulpį, skirtą Lietuvos šaulių sąjungos 90-čiui. Šalia jo išdrožtas kalavijas,  kuris primena šios patriotinės organizacijos atkūrimo 20-metį. Pilietinės akcijos „Mes pasodinsime 1000 ąžuolų parką“ metu šauliai, jaunieji šauliai, miškų urėdijos darbuotojai pasodino tūkstančio ąžuolų giraitę, kuri simbolizuoja žmonų meilę savajam kraštui, jo praeičiai ir istorijai. Už šią akciją gyventojai dėkingi Zarasų miškų urėdijos urėdui, rajono savivaldybės tarybos nariui Rimantui Jurevičiui, Antazavės girininkui Daliui Žukauskui ir visiems urėdijos darbuotojams.  

Istorija ir dabartis

Apie Šventosios bažnyčią

Kan. Bronislovas LATAKAS

Šventosios klebonas kun. Vidmantas Gricius

Apie 1930–1931 metus prelatas kun. Jurgis Galdikas už 2 kilometrų nuo Šventosios centro ant Šventosios upės kranto pastatė bažnytėlę, kurią pavadino „Stella Maris“ – Marija, Jūrų Žvaigždė. Bažnytėlėje yra meniškas Marijos paveikslas, kuriame Dievo Motina vaizduojama ant jūros kranto kaip žvaigždė.

Pasakojama, kad tais metais didelė audra užklupo žvejus, keli iš jų nuskendo, dalis išsigelbėjo. Išlikę gyvi žvejai, norėdami padėkoti Marijai už išgelbėjimą, baržomis į Šventąją parvežė medžiagą bažnytėlei, paruoštą Klaipėdos baldų dirbtuvėse. Bažnyčios statytojas kan. J. Galdikas savo privačią bažnytėlę pavedė Telšių vyskupo dispozicijai ir leido laikyti pamaldas besikuriančio miestelio ir apylinkių gyventojams.

Istorija ir dabartis

Varpinė nušvito naujomis spalvomis

Albinas Skridla

1780 metais Juodaičių kaime (Jurbarko r.), toje vietoje, kur šiuo metu yra bažnyčia, juodaitiškiai pasistatę koplyčią, Ariogalos parapijos filiją, o aplinkui buvo kapinaitės. Esant reikalui iš Ariogalos atvažiuodavo kunigas ir koplyčioje laikydavo pamaldas. 1858 metais, sutikus Žemaičių vyskupui, Juodaičiuose nuolatinai apsigyveno kunigas Jonas Vitkevičius. Ariogalos klebonas norėjo koplyčią nugriauti, bet žmonės pasipriešino ir jis turėjo nusileisti. 1859 metais į Juodaičius buvo paskirtas darbštus kunigas Antanas Viršila, kurio rūpesčiu koplyčia buvo perstatyta į špitolę ir pastatyta medinė bažnyčia. Užbaigus bažnyčią buvo pastatyta varpinė. 1863 metais Juodaičių filialistas kun. A. Viršila už pagalbą sukilėliams ištremtas į Sibirą. Medinė bažnyčia per Pirmąjį pasaulinį karą sudegė, jos vietoje 1930 metais pastatyta mūrinė, o varpinė išliko. Ji medinė, tašytų rąstų, šešiakampė su paaukštinimu, stogas dengtas lentutėmis. Joje yra trys varpai. Du mažesnieji varpai išlieti Anglijos Kupfer fabrik 1865 metais. Vienas jų per Pirmąjį pasaulinį karą apgadintas, todėl buvo nupirktas naujas, didesnis. Didysis varpas 1918 metais išlietas Aleksandro Vasiljevičiaus Chsačevo fabrike Valdajuje, Rusijoje. Kaip matyti iš užrašo ant varpo, pinigų šiam varpui pirkti paaukojo Simonas Gudžiūnas. Inventoriaus knygoje nurodyta, kad visi trys varpai kainavo 4000 litų. Varpinė keletą kartų remontuota, perdengtas skardinis stogas, nudažyta.

Ateitininkijos 100-metis Žemaitijoje

Jurgita Paulauskaitė,

Telšių vyskupijos ateitininkų valdybos narė

Ateitininkai su vysk. Jonu Boruta prie Ateitininkijos 100-mečio kryžiaus

Ateitininkijos 100-mečio šventė jau nuo vasario mėnesio sklendžia per ateitininkų kuopas, parapijas, mokyklas, visą Lietuvą. Žemaičiuose vyko šios šventės kulminacija – Jaunimo diena Didžiuosiuose Žemaičių Kalvarijos atlaiduose, kur susirinko daugiau kaip 300 ateitininkų. Dėkojame Dvasios vadams, kunigams parėmusiems kuopas ir malda, ir materialiai, kad ateitininkai susirinkę kartu galėtų pasidžiaugti bendryste Kristuje.

Vilkaviškio vyskupijoje

Vilkaviškio dekanate

Iškilmės Katedroje

Įšventintasis kunigas Arminas Lukoševičius ir vyskupai Arūnas Poniškaitis, Rimantas Norvila ir Juozas Žemaitis po šv. Mišių eina iš Katedros

Vilkaviškis. Švenčiant apaštalų Petro ir Pauliaus šventę vyskupijos Katedroje buvo išlaikyta ilgametė tradicija: vyko diakonų ir kunigų šventimai, iškilmingai užbaigti  Kunigų metai.

 Šv. Mišias aukojo apie septyniasdešimt vyskupijos kunigų, svečiai kunigai iš Lenkijos ir Latvijos. Šv. Mišioms vadovavo Vilkaviškio vyskupas ordinaras Rimantas Norvila. Iškilmėse dalyvavo vyskupas emeritas Juozas Žemaitis, Vilniaus arkivyskupo augziliaras Arūnas Poniškaitis. Homilijoje vyskupas A. Poniškaitis kalbėjo apie kunigo tapatybę, pašaukimo savitumą. Anot pamokslininko, be kunigo neįmanoma švęsti svarbiausio dalyko – Eucharistijos. Tačiau tai negalima traktuoti kaip jo asmeninį sugebėjimą. Ši kunigui duota galia yra Dievo dovana dėl visų žmonių. Pamokslininkas kvietė tikinčiuosius savo nuoširdžia malda palaikyti kunigus, melsti jiems stiprybės, linkint, kad kiekvieno kunigo didžiausias turtas visada būtų Dievas.

Telšių vyskupijoje

Šilalės dekanate

Po gero pasiruošimo – įspūdinga šventė

Pirmą kartą priimama šv. Komunija. Ją dalija klebonas dekanas kun. Stasys Toleikis

ŠILALĖ. Įprasta, kad Šilalės parapijos klebonas dekanas kun. Stasys Toleikis kasmet didelį dėmesį skiria parapijos vaikų paruošimui Pirmajai Komunijai. Pasak kun. S. Toleikio, tai pirmas jauno žmogaus žingsnis į sąmoningą tikėjimo tiesų suvokimą bei pirmasis susitikimas su Gyvuoju Kristumi. Kunigas džiaugiasi, kad ir šiemet vaikus Pirmajai Komunijai ruošė didelę darbo patirtį katechezėje turinčios mokytojos katechetės Viktorija Macienė ir Danutė Porvaneckienė. Nuo praėjusių metų spalio mėnesio kas sekmadienį Šilalės parapijos namuose vyko pasirengimas Pirmajai Komunijai. Vaikai buvo rengiami įdomiai, panaudojant vaizdinę medžiagą, kai kuriuose užsiėmimuose dalyvavo ir tėvai. Šilalės parapijos vaikučiai noriai lankė katechezės užsiėmimus. Juose apsilankydavo ir kun. S. Toleikis, bendraudavo su vaikais, su mokytojomis katechetėmis aptardavo katechezės reikalus.

Palaimintojo  Jurgio  Matulaičio minėjimas

Jaunimas Lūginėje su kun. Piotru Wojtoniu MIC

Marijampolėje kasmet iškilmingai švenčiamas pal. Jurgio Matulaičio MIC minėjimo aštuondienis (oktava), minint Palaimintojo paskelbimo Lietuvoje ir jo kūno perkėlimo į altorių garbę dieną – liepos 12-ąją. Tradiciniais tapę atlaidai sutraukia tikinčiuosius ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio.

Liepos 10-oji – palaimintojo J. Matulaičio atlaidų išvakarės – prasidėjo piligriminiu jaunimo žygiu į Palaimintojo tėviškę Lūginę. Jaunimas eidamas į Lūginę meldėsi rožinį, giesmėmis šlovino Viešpatį. Šv. Mišioms arkivyskupo J. Matulaičio koplyčioje vadovavo ir homiliją sakė kun. Piotr Wojtonis MIC. Giedojo jaunimas iš Kalvarijos, Kauno parapijų ir Marijampolės bazilikos, prašė Palaimintojo Jurgio malonių, aukojo atnašas. Kaip piligrimystės žemėje ženklą jaunimas prie Viešpaties altoriaus nešė batus, kad keliaudami šiais žemės keliais visada eitų su Dievu, nešė knygą, kaip žinių ir išminties simbolį, prašydami, kad siekdami žemiškosios išminties nepamirštų dangiškosios, aukojo rožinį, kuriuo meldėsi keliaudami link pal. Jurgio tėviškės, kad per maldą galėtų glaustis prie Švč. Mergelės Marijos tada, kai sunku, ir tada, kai lengva.

Įamžinkime iškilaus saleziečio atminimą

Kunigo Antano Skelčio mirties 50-osioms metinėms

Rašinio autorius kun. A. Skelčio tėviškėje Žalvėderių kaime Vido VENSLOVAIČIO nuotrauka

„Duok man sielas, o visa kita pasiimk!“ – tai saleziečių vienuolijos pagrindinis devizas. Rūpinimasis jaunimo dvasiniu ugdymu, jų švietėjiška veikla – tai tikslai, kurių siekia kongregacijos nariai nuo pat jos įsteigėjo šv. kunigo J. Bosko pradėtos misijų veiklos Italijoje.

Misijų veikla A. Skelčio dėka atkeliavo ir į Lietuvą. 1902 m. spalio 16 dieną A. Skeltys iškeliavo į Italiją siekti išsvajotos kunigystės. 1905 m. spalio 28 dieną iš kun. J. Bosko pirmojo įpėdinio kun. Mykolo Rua rankų jis gavo ir kunigišką rūbą – sutaną. 1906 m. rugsėjo 29 dieną jis įstojo į saleziečių kongregaciją ir tapo pirmuoju lietuviu saleziečiu – kilnios veiklos pradininku Lietuvoje.

Lietuvos teisėsauga nutyli įtariamajam palankias aplinkybes

Gintaras Visockas

Buvęs Rygos OMON milicininkas Konstantinas Michailovas-Nikulinas Autoriaus nuotrauka

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija šių metų liepos 16-ąją nusprendė ir toliau taikyti griežčiausią kardomąją priemonę įtariamajam Konstantinui Michailovui-Nikulinui. Tai reiškia, kad kol vyksta teismo procesas, buvęs OMON milicininkas K. Michailovas už grotų praleis dar mažiausiai tris mėnesius.

Oficialioje Vilniaus apygardos teismo nutartyje smulkiai išdėstyta, kaip ir kada įtariamasis K. Michailovas dalyvavo Medininkų skerdynėse: „Sulaikytus LR pareigūnus, tarp jų ir sunkiai sužeistą J. Janonį, K. Michailovas kartu su A. Laktionovu ir A. Ryžovu bendromis pastangomis, tikslu nužudyti, saugojo, prievarta suvarė į Medininkų muitinės posto vagonėlį, kur iš tyrimo metu nenustatytų, nesurastų šaunamųjų ginklų – dviejų 7,62 mm kalibro Kalašnikovo konstrukcijos automatų su garso slopintuvais tyčia šovė ne mažiau 13 šūvių į nukentėjusiuosius. Šiomis aplinkybėmis K. Michailovas kartu su A. Laktionovu ir A. Ryžovu veikdami bendrai Medininkų muitinės posto teritorijoje ir posto vagonėlyje, iš trijų tyrimo metu nenustatytų, nesurastų šaunamųjų ginklų – dviejų 7,62 mm kalibro Kalašnikovo konstrukcijos automatų su garso slopintuvais, 9 mm kalibro Makarovo pistoleto tyčia šovė ne mažiau 16 šūvių į Medininkų muitinės poste dirbusių A. Musteikio, S. Orlavičiaus, R. Rabavičiaus, A. Kazlausko, J. Janonio, A. Juozako, M. Balavako, T. Šerno galvas, kitas kūno vietas...“

„Kurmių“ metas

Juozas Jablonskis

Jauniaus AUGUSTINO piešinys

Pastaruoju metu visuomenės ir dėmesio centre dažnai atsiduria teismai. Nuo gegužės pradžios svarstoma D. Kedžio dukrelės globos byla. Šioje byloje galutinis taškas dar nepadėtas. Paskutiniu metu teismuose priimami ir skandalingi sprendimai. Liepos 16 dieną teismo sprendimu 20 tūkstančių litų bauda nubaustas „XXI amžiaus“ laikraščio žurnalistas Gintaras Visockas. Šiam drąsiam žurnalistui gresia ir kiti nemalonumai – kai kurių pareigūnų didelį nepasitenkinimą sukėlė tai, kad G. Visockas domisi čečėnų Gatajevų ir Rygos OMON būrio pareigūno K. Nikulino-Michailovo byla, šiomis temomis yra parengęs daugybę straipsnių. Puolimas prieš padorius politikus, žurnalistus ir visuomenės veikėjus per Lietuvos teismus tampa pastoviu reiškiniu. Štai skandalingai pagarsėjęs profesorius J. Kostinas, buvęs nelegalios aukštosios mokyklos – Tarptautinės Baltijos akademijos – steigėjas, 2004 metais padavė į teismą profesorių V. Daujotį, apkaltinęs jį šmeižtu. V. Daujotis daugiau nei dvejus metus buvo tampomas po teismus, kol galiausiai buvo išteisintas.