2010 m. rugpjūčio 18 d.
Nr. 59
(1844)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Vatikano biudžetas – deficitinis

Mindaugas BUIKA

Šventojo Sosto Ekonominių reikalų
prefektūros vadovas arkivyskupas
Velazijus de Paolis
su popiežiumi Benediktu XVI

Kardinolų Tarybos susitikimas

Sunkios ekonominės bei finansinės situacijos pasaulyje pasekmės atsiliepė ir Vatikano biudžetui: pateikta 2009 metų ataskaita rodo, kad jau treti metai iš eilės jis yra deficitinis, tai yra išlaidos viršijo pajamas. Ataskaita buvo paskelbta, kai su praėjusių metų Šventojo Sosto ir Vatikano miesto valstybės savivaldos biudžetų duomenimis liepos 7–9 dienos posėdyje išsamiai susipažino ir juos patvirtino speciali Kardinolų Taryba, sudaryta iš dvylikos įvairių kontinentų didžiausių diecezijų ordinarų.

Minėtame posėdyje, kuriam pirmininkavo Vatikano valstybės sekretorius kardinolas Tarcizijus Bertonė, dalyvavo tos kardinolų Tarybos nariai: Los Andželo (JAV) arkivyskupas kardinolas Rodžeras Mehonis, Madrido (Ispanija) arkivyskupas kardinolas Antonijus Marija Roukas Karela, Milano (Italija) arkivyskupas Dionidžis Tetamancis, Durbano (Pietų Afrika) arkivyskupas kardinolas Vilfridas Foksas Napjeras, Lagoso (Nigerija) arkivyskupas kardinolas Antonis Olobumis Okodžis, Limos (Peru) arkivyskupas kardinolas Chuanas Luizas Siprianis Tornas, Sidnėjaus (Australija) arkivyskupas kardinolas Džordžas Pelas, Kvebeko (Kanada) arkivyskupas kardinolas Markas Uele, Popiežiaus generalinis vikaras Romai kardinolas Agostinas Valinis, Karakaso (Venesuela) arkivyskupas kardinolas Chorchė Liberatas Urosa Savinas, Seulo (Korėja) arkivyskupas kardinolas Nikolas Čeng Džinsukas  ir San Paulo (Brazilija) arkivyskupas kardinolas Odilas Pedras Šereris.

Biudžetines ataskaitas pristatė Šventojo Sosto Ekonominių reikalų prefektūros vadovas arkivyskupas Velazijus de Paolis, Vatikano miesto valstybės valdytojas kardinolas Džovanis Lajolas ir Apaštalų Sosto paveldo administracijos pirmininkas kardinolas Atlijus Nikora. Pažymėtina, kad Šventasis Sostas su savomis dikasterijomis ir diplomatinėmis atstovybėmis ir Vatikano miesto valstybės savivalda su pagalbinėmis struktūromis bei meno vertybių paveldu yra tvarkomi pagal atskirus biudžetus, todėl buvo aptartos dvi sąmatos.

Kardinolų Tarybai ekonominių reikalų prefektas arkivyskupas V. de Paolis pristatė Šventojo Sosto pajamų ir išlaidų ataskaitą. Joje pranešama, kad 2009 metais pajamos siekė 250,2 milijonus eurų, o išlaidos – 254,3 milijonus eurų. Vadinasi, bendras balansas yra neigiamas: išlaidos  viršijo pajamas 4,1 mln. eurų. Išlaidos yra susiję su Šventojo Sosto dikasterijų bei kitų struktūrų veikla, kurios padeda Popiežiaus pastoracinei Visuotinės Bažnyčios tarnystei. Ataskaitoje pabrėžiama, kad šiose institucijose dirba ir atlyginimus gauna 2762 asmenys – 766 vyskupai ir kunigai, 344 vienuoliai (261 vyras ir 83 moterys) bei 1652 pasauliečiai (1201 vyras ir 451 moteris). Taip pat yra 4587 buvę darbuotojai, kuriems iš Šventojo Sosto biudžeto mokamos pensijos. Tarp didžiausių biudžeto išlaidų nurodomas Šventojo Sosto komunikacijų tinklo veikimas, ypač atkreipiant dėmesį į daug lėšų reikalaujantį Vatikano radiją.

Popiežiui aukoja daugiau

Kitoje ataskaitoje buvo pristatyta Vatikano miesto valstybės savivaldos pajamų ir išlaidų sąmata, kuri 2009 metais taip pat buvo neigiama: deficitas siekė 7,8 milijonus eurų. Savivalda, kuri, kaip minėta, finansiškai nepriklauso nuo Šventojo Sosto, išlaiko Vatikano viduje veikiančias pagalbines institucijas ir rūpinasi architektūros bei meno paveldo vertybių būkle. Vatikano miesto valstybės savivaldos struktūrose pernai darbavosi (ir atlyginimus gavo) 1891 asmuo: 38 dvasininkai, 27 seserys vienuolės, 1543 pasauliečiai vyrai ir 283 pasaulietės moterys. Tarp kitų didesnių savivaldos išlaidų ataskaitoje nurodomas didžiųjų šventovių restauravimas ir remontas, Vatikano bibliotekos fundamentali pertvarka (jos atidarymas numatytas rugsėjo mėnesį), taip pat komunikacijos (telefono, video, interneto) tarnybų atnaujinimas.

Tiek Šventasis Sostas, tiek ir Vatikano savivalda neužsiima kitoms valstybėms būdinga ūkine ar industrine veikla, kuri neštų pelną biudžetui. Taip pat nėra kitur įprastos valstybės biudžeto formuojančios mokesčių sistemos. Pajamos daugiausia gaunamos iš sukauptų finansų investicijų, depozitų palūkanų, taip pat Romoje paveldėto nekilnojamojo turto nuomos, pašto ženklų ir proginių monetų leidybos, turizmo (ypač garsaus Vatikano muziejaus lankymo) bei aukų. Įdomu pastebėti, kad kasmetinėje Šventojo Sosto finansų ataskaitoje už 2009 metus pirmą kartą nurodytos Vatikano banko pajamos. Pasirodo, kad pernai metais Religinių darbų institutas (taip oficialiai vadinasi Vatikano bankas) Šventojo Sosto biudžetui davė 50 milijonų eurų įnašų.

Kardinolų Tarybai atskirai buvo pateiktas pranešimas apie Vatikaną pasiekusias vadinamąsias „Šv. Petro skatiko“ aukas, kurios tiesiogiai nesusijusios su Šventojo Sosto išlaikymu ir skirtos popiežiaus Benedikto XVI labdaringai veiklai. (Šventasis Tėvas išlaiko kelis socialinius fondus, kurie teikia paramą vargstantiems regionams, nuo stichinių nelaimių kenčiantiems gyventojams Afrikoje, Azijoje ir Lotynų Amerikoje.) Šios aukos gaunamos per dalinėse Bažnyčiose kasmet skelbiamas ypatingąsias apaštalų šv. Petro ir šv. Pauliaus iškilmės rinkliavas, taip pat vienuolijų ir individualių tikinčiųjų savanoriškus įnašus. Pernai tokiu būdu iš viso pasaulio gauta 82,5 milijonai dolerių, t. y. maždaug 7 milijonais daugiau nei 2008 metais. Didžiausius įnašus suaukojo Jungtinių Valstijų, Italijos ir Prancūzijos katalikai. Pranešime taip pat pabrėžiamas Pietų Korėjos bei Japonijos tikinčiųjų dosnumas.

Kaip nurodo Kanonų teisė, prie Bažnyčios centrinių institucijų Vatikane išlaikymo pagal galimybes prisideda ir pasaulio diecezijos. Šia bendrystės intencija pasaulio vyskupai pernai Šventajam Sostui pasiuntė 31,5 milijono dolerių – maždaug 2,3 milijono daugiau nei 2008 metais. Kaip įprasta, dosniausios buvo Jungtinių Valstijų ir Vokietijos diecezijos, kurių materialinė būklė yra geresnė nei kitų.

Galimi nauji paskyrimai

Liepos pradžioje įvykęs Kardinolų Tarybos susitikimas jau buvo 45-asis nuo to laiko, kai daugiau kaip prieš dvidešimt metų Šventojo Sosto ekonominių reikalų aptarimui ją įkūrė popiežius Jonas Paulius II. Paprastai šie svarbiųjų diecezijų ordinarai Vatikane renkasi du kartus per metus (sausio ir liepos mėnesiais), kada jiems pateikiami finansinės padėties duomenys. Po ankstesnio sausio mėnesio susitikimo paskelbtame komunikate pripažinta, kad objektyvūs sunkumai Vatikano biudžetų tvarkyme išlieka, kartu reiškiant viltį dėl palankios „ekonomikos ir finansų evoliucijos“.

Duomenis pateikęs Šventojo Sosto Ekonominių reikalų prefektas arkivyskupas V. de Paolis pastebėjo, kad apmokamų etatų skaičius jau kuris laikas nėra didinamas, tačiau išlaidos atlyginimams vis tiek didėja, kadangi atlyginimus tenka kelti augant pragyvenimo lygiui. Nemažėja išlaidos ir susijusios su Vatikano radijo bei kitų žiniasklaidos priemonių išlaikymu, bet „šis tinklas yra labai svarbus Bažnyčios misijų veiklai“. Susitikime dalyvavęs popiežius Benediktas XVI susidomėjęs išklausė kardinolų pastabas ir dėkojo jiems už vertingą paramą Apaštalų Sostui, teigiama komunikate.

Beje, Ekonominių reikalų prefektūros vadovas arkivyskupas V. de Paolis, kuriam rugsėjo 19 dieną sukanka 75 metai (atsistatydinimo amžiaus riba), neseniai buvo paskirtas Popiežiaus legatu Kristaus legionierių kongregacijai. Taigi, Šventojo Sosto finansų administravime netrukus bus galima pamatyti naujų veidų su naujomis idėjomis ir siūlymais situacijos pagerinimui.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija