Kai atsakovų pretenzijos teismui sukasi sename rate
Pasisakymas Vilniaus apygardos teismo posėdyje 2010 m. liepos 19 d.
Garbingas Teisme, Jums tenka spręsti bemaž begalinę bylą, kuri tęsiasi jau septintus metus. Kadangi jos esmė yra teisybės nustatymas, ankstesniems teismams tekdavo užduotis arba nustatyti, kad paskleista netiesa ir yra netiesa, arba aiškintis, kaip netiesa galėtų virsti tiesa, pvz., jei panašus tyrimas kada nors buvo nutrauktas, nenustačius šmeižto tyčios, o naujam legendų kūrėjui pripažįstama ypatinga laisvė melu perteikti tiesą (iš pastarojo atsakovų skundo). Dar gražiau, kai netiesos paskleidėjas išteisinamas dėl Apylinkės teisėjų sąmoningai nutylėtos prokurorų klaidos (tokia buvo pirmoji stadija). Taigi turime bylą dėl mano seniai mirusio tėvo, architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio gero vardo ir atminimo pažeminimo viešu būdu knygoje Durnių laivas. Jos autorius rašytojas V. Petkevičius dabar jau pats yra miręs ir nebegali ištarti paprasto žodžio atsiprašau. Kadaise to būtų pakakę. Šiandien paveldėtojų skunde skaitau teiginį, neva Vilniaus apygardos teismas prieš gerą pusę metų sukūrė situaciją, kai dėl literatūriniame kūrinyje išdėstytų minčių tikrumo teisme turi pasiaiškinti palikėjo teisių paveldėtojai (iš skundo). Iš tikrųjų, situaciją sukūrė jie patys, atmetę mano, ieškovo, pasiūlymą užbaigti bylą taikiai, o ėmęsi iš naujo įrodinėti, kad netiesa yra tiesa arba kad teismas neįgaliotas nustatyti net akivaizdžią netiesą.
|
Vienašalės derybos
Nelygu kas, kaip ir iš ko gyvena, kas savo pajamas lengvabūdiškai išleidžia, kas per taupumą, kas per šykštumą turtus susikrauna. Anupras Šykštelė buvo taupus, šykštus ir mokėjo derėtis; jei pardavėjas nedarydavo nors menkiausios nuolaidos, Šykštelė prekės nepirkdavo. Dabar, kai verslas privatus, kainos nėra labai tvirtos, derėtis galima ne tik kokiame turgelyje, bet, pasirodo, įmanoma ir su pačiu Dievu.
|