2010 m. rugpjūčio 20 d.
Nr. 60
(1845)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.

RUBRIKOS

XXI Amžius


PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai


PRIEŠPASKUTINIS NUMERIS

XXI Amžius


REKLAMA LAIKRAŠTYJE

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją


MŪSŲ
RĖMĖJAS

 

Šiame numeryje:

Bažnyčios gynėjo
šarvus užsidėjus

Laisvės kovotojai –
už istorinį teisingumą
ir Lietuvos ateitį

Grožio konkursai

Pažadėjai – patiešijai

Nuoširdžiai
atsisveikinta
per Žolinę

Panemunėje –
Šv. Roko atlaidai

Didžiąją gyvenimo
dalį praleidusi
su ligoniais

44 metus praleido
lageriuose ir tremtyje

Pagerbtas negrįžusių
gimtinėn atminimas

Pagerbti partizanai

Meilė ir kantrybė

Susitikimas su Mergele Marija

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI per Žolinę
laimina maldininkus

Visuotinė pagarba Dievo Motinai

Nors Švč. Mergelė Marija su didžiausia garbe buvo paimta į dangų, tačiau ji „neapleido savo (žemiškosios) užtarimo ir gelbėjimo misijos“, – aiškino popiežius Benediktas XVI maldininkams Ėmimo į dangų iškilmės proga. Praėjusį Žolinės sekmadienį, rugpjūčio 15 dieną, prieš kalbėdamas vidurdienio „Viešpaties Angelas“ maldą prie savo vasaros rezidencijos Kastelgandolfe, tradicinėje katechezėje jis priminė Dievo Motinos istorinį vaidmenį Bažnyčioje, pakviesdamas tikinčiuosius toliau jai rodyti visišką pasitikėjimą.


Kunigų metų pabaiga

Emilija Janulytė

Šiaulių vyskupijos kunigai
eina Kryžiaus kelią

Birželio 29 dieną Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus iškilme Šiaulių vyskupijoje buvo užbaigti Kunigų metai.

Šventė prasidėjo Kryžių kalne, kur iš pat ryto prie Dievo Tarno Jono Pauliaus II kryžiaus susirinko dešimtys Šiaulių vyskupijos kunigų ir Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis. Kryžių kalno papėdėje kunigai ir būrys tikinčiųjų ėjo Kryžiaus kelią, o vėliau buvo pašventintas kryžius už kunigus – vyskupijos tikinčiosios Janinos Žibėnienės dovana.


Kryžių kalno atlaidų aidas

Laima Zimkienė

Piligrimų eisena į Kryžių
kalną su Šiaulių vyskupu
Eugenijumi Bartuliu

Liepos 24–25 dienomis Šiaulių rajone  vyko  tradiciniai Kryžių kalno atlaidai. Šiemet kartu buvo paminėtas  Kryžių kalno 160 metų jubiliejus bei Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 20-osios metinės, dėkojant Dievui už atgautą Lietuvos laisvę.

Išvakarėse – Kryžiaus kelias  

Atlaidai prasidėjo šeštadienio vakare. Prie popiežiaus Jono Pauliaus II krucifikso gausiai rinkosi  Šiaulių vyskupijos kunigai, vienuoliai, seminarijos auklėtiniai, pastoracinių centrų vadovai bei iš įvairių Lietuvos kampelių atvykę tikintieji. Nuo šios vietos ir pradėtas eiti Kryžiaus kelias, apjuosęs  maldomis visą Kryžių kalną. Kryžiaus keliui vadovavo Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis.


Istorija ir dabartis

Paminėtas Dubičių bažnyčios šimtmetis

Rūta Averkienė

Vyskupą Juozą Tunaitį merginos
sutiko ąžuolų vainikais

Dubičiuose vyko iškilmės, skirtos Dubičių Švč. Jėzaus Širdies bažnyčios 100 metų jubiliejui paminėti. Šimtmečio jubiliejų bažnyčia sutiko dailiai atnaujinta. Į Dubičius tądien suvažiavo ne tik gausus būrys dvasininkų, garbių svečių, parapijiečių, bet ir daugybė iš šio kaimo kilusių kraštiečių. Į jubiliejines iškilmes atvyko ir Vilniaus arkivyskupijos vyskupas emeritas Juozas Tunaitis, Dubičiuose dirbęs septynetą metų, ir, kaip pats sakė, šiai parapijai ir jos žmonėms iki šiol jaučiantis didelius sentimentus. Vyskupą džiaugsmingai sutiko kunigai ir parapijiečiai. Tautiniais drabužiais pasidabinusios merginos, ganytoją apjuosę ąžuolų vainiku, palydėjo gėlėmis nubarstytu takeliu į bažnyčią.


Ankšti vartai platėja

Kun. Vytenis Vaškelis

„Pakelkite savo sąramas, vartai! Plačiai atsidarykite, amžinosios durys, kad įžengtų Garbės karalius!“ skaitome  24-oje Dovydo psalmėje. Kas gi tas tikrasis Karalius, jei ne vienintelis Atpirkėjas Kristus, kuris, būdamas Dievas, klusnumu visiškai nusižemino iki pačios mirties ant kryžiaus (Fil 2, 8). Viešpats savanoriškai – dėl mūsų galutinės laimės – prisiėmė mirtį. Jis (iš meilės mums) apmirė sau. Deja, dėl to, kad didelė dalis žmonių nesirūpina pažinti Dievą (Rom 1, 28), šis Jėzaus panašumas į apmirusį kviečių grūdą jiems   atrodo kvailybė (1 Kor 27).  


Statyti dvasinius tiltus

Panevėžio šv. apaštalų Petro
ir Povilo bažnyčios altaristas
g. kan. Vytautas Aloyzas Marozas
Autoriaus nuotrauka

Panevėžio Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios altaristas garbės kanauninkas Vytautas Aloyzas MAROZAS rugpjūčio 20-ąją švenčia savo gyvenimo 80-metį. Jubiliejaus išvakarėse su juo kalbėjosi „XXI amžiaus“ korespondentas Bronius VERTELKA.

 

Ar sulaukėte privilegijų, kad gimėte jubiliejiniais Vytauto metais?


Ėmimo į dangų dogmai – 60 metų

Mindaugas BUIKA

Ticianas. Švč. Mergelės
Marijos Ėmimas į dangų

Dievo Motinos išaukštinimas

Praėjusį sekmadienį visoje Katalikų Bažnyčioje celebruojant Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų iškilmę prisiminta, kad šiemet sukanka 60 metų nuo tikėjimo tiesos dėl Dievo Motinos išskirtinio dangiškojo pagerbimo oficialaus patvirtinimo. Popiežius Pijus XII savo 1950 metais publikuotoje apaštališkoje konstitucijoje (bulėje) „Munificentissimus Deus“ kaip „dangiškai apreikštą dogmą“ paskelbė, kad Jėzaus Kristaus Motina žemiškojo gyvenimo pabaigoje su kūnu ir siela buvo paimta į dangų dėl ypatingo dalyvavimo išganymo istorijoje.


Susitikimas su Mergele Marija

Benjaminas ŽULYS

Pažaislio Švč. Mergelės Marijos
apsilankymo pas Elžbietą bažnyčios
šventoriuje per Žolinę

Pažaislis – viena garbingiausių Lietuvos vietovių, kurioje minima Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų liturginė iškilmė – Žolinė. Važiuodami, eidami į Pažaislio Švč. Mergelės Marijos apsilankymo pas Elžbietą bažnyčią, jos vienuolijas, žmonės nešėsi puokštes įvairiaspalvių žolynų, sveikino vieni kitus su tradicine lietuvių tautos švente, linkėdami gerovės šeimose, o ūkininkams – gero derliaus. Nes Žolinė – tai ir derliaus šventė.


Bendruomenėse

Žymius žmones gimnazija pasitiko be iškilmių

Jolita ŽURAUSKIENĖ

Į Antano Smetonos gimnaziją
susirinko 1945 metų mokiniai
(akademikas Z. Zinkevičius pirmoje
eilėje pirmas, jam iš dešinės –
prof. R. Baltrušis)

Liepos pirmąjį savaitgalį į Antano Smetonos gimnaziją rinkosi gimnazistai, užvėrę šios mokslo šventovės duris prieš  65-erius metus. Karas negailestingai išblaškė mokslo draugus, todėl iš į mokslus kibusių keturių gimnazistų klasių, juos baigė tik viena nepilna klasė.

Laiškas draugams

Profesorius Romualdas Baltrušis, kas penkerius metus organizuojantis klasės susitikimus, priminė visus gimnazistus, baigusius mokslą, mokytojus, savanorius, kurie buvo išėję į Vietinę rinktinę. Profesorius susirinkusiems perskaitė bendraklasės Sofijos Mimavičiūtės-Jalionienės laišką, atsiųstą iš Jungtinių Amerikos Valstijų. „Mes iš ten, kur pakelėse kryžiai, koplytėlės, kur baltakamieniai beržai svyruoja, kur žieduos ramunių laimę būrėm ir vaikystės sapnus sapnavom“, – į savo draugus kreipėsi Sofija. Ji rašo, kad likimas ją nubloškė toli nuo tėvynės, kur neteko girdėti paskutinio skambučio aido. Austrijoje dideli Alpių kalnai užstojo tėvynę. „Per aukšti jie buvo, tie snieguoti kalnai... Betgi savo dvasios akimis mačiau jus, pasiekusius vieną svarbų savo gyvenimo tikslą. Jį pasiekiau ir aš, tik jau 1947 metų balandį Vokietijoje, Bavarijos žemėje. Tai buvo lietuviška gimnazija, brandos atestatas išduotas lietuvių kalba. Tuokart ten mes buvome tik septyni abiturientai“, – rašo moteris. Už Atlanto gyvenančios klasės draugės širdyje išlikę brangūs jaunų dienų prisiminimai įpinti į gražiausių linkėjimų puokštę.


Našlės klube nugali vienatvę

Sima Kazarian

Našlių klubo „Nendrės“ pirmininkė
Ona Valaitienė teigia, jog nendres
sieja stiprus dvasinis ryšys
Dariaus PAVALKIO nuotrauka

Šakių rajono našlių klubas „Nendrės“ šiemet švenčia dešimtmetį. Nors nendres vienija netektis, jos remiasi į tai, kas šiame pasaulyje gražu, ir viena į kitą. Žiūrėdamos į tekantį vandenį nendrės susitaiko su viskuo, ką atima laikas, ir priima jo teikiamą galią – gydyti žaizdas.

Stiprus tarpusavio ryšys

Klubas vienija 17 narių nuo 60 iki 80 metų amžiaus. Ar neperbėga tarp tiekos moterų juoda katė? „Visko pasitaiko, bet aš visada sakau, kad reikia nuryti kartėlį, nebūti mažais vaikais, nesipykti. Prieš mirtį, ligą visos smulkmenos nublanksta, užtat kaip gera būti kartu“, – kalbėjo klubo pirmininkė Ona Valaitienė.


Teisingumo grimasos Medininkų byloje: duomenų nėra, bet paleisti negalima

Gintaras Visockas

Prokuroras Rolandas Stankevičius
taip ir nesugebėjo nurodyti
nė vieno bylos puslapio, kuriame
būtų pateikiami konkretūs įtarimai
apie galimą K. Michailovo-Nikulino
dalyvavimą Medininkų skerdynėse
Autoriaus nuotrauka

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas Viktoras Kažys šių metų rugpjūčio 12-ąją atsisakė panaikinti suėmimą buvusiam OMON milicininkui Konstantinui Michailovui-Nikulinui ir pakeisti griežčiausią kardomąją priemonę suėmimą švelnesne kardomąja priemone. Pavyzdžiui, rašytiniu pasižadėjimu neišvykti.

Teisėjo V. Kažio tvirtinimu, buvęs omonininkas K. Michailovas yra suimtas pagrįstai, nes dabar, žinodamas, kuo yra kaltinamas, gali pabėgti iš Lietuvos. Praėjusį ketvirtadienį paskelbta Lietuvos apeliacinio teismo nutartis – galutinė ir neskundžiama. Tad suėmimas K. Michailovui bus taikomas iki spalio 28 dienos.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija