Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Gimtasis kraštas
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Kultūra
Lietuva
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Žolinė Latvijoje

Mindaugas BUIKA

Latvijos kardinolas Janis Pujatas

Visuomenės moralinės problemos  

Po sekmadienį įvykusio iškilmingo ingreso Latvijos sostinė Ryga turi naują katalikų arkivyskupą metropolitą Zbignevą Stankevičių. Todėl praėjusi Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų iškilmė šalies didžiausioje Agluonos Dievo Motinos šventovėje buvo paskutinė didesnė liturginė šventė, kurios celebravimui vadovavo dar ankstesnis Rygos ordinaras (dabar jau emeritas) kardinolas Janis Pujatas. Rugpjūčio 15 dieną sakytoje šv. Mišių homilijoje, dalyvaujant beveik 100 tūkstančių maldininkų miniai, 79 metų ganytojas atvirai palietė šiuolaikinei visuomenei aktualius moralinius klausimus. Jis patvirtino, kad moraliniu atžvilgiu XX amžiaus antroje pusėje – XXI amžiaus pradžioje pažangos nebuvo, jos neatnešė (nors labai tikėtasi) ir valstybinės nepriklausomybės atgavimas.

Pirmiausia priminęs, kad Latvijoje labiausiai iš visų Europos Sąjungos šalių yra paplitusi AIDS (ŽIV), kardinolas J. Pujatas pažymėjo, kad dėl to kalta narkomanija, seksualinis palaidumas, sukėlęs radikalias permainas šeimos gyvenime. „Toks šeimos modelis, kada bažnyčioje susituokę ir kartu gyvenantys tėvai augino 3–4 ir daugiau vaikų, dar buvo išsilaikęs sovietiniais laikais, bet kartu su nepriklausomybe didžioji dalis žmonių pasidavė liberaliajai propagandai, kuri skleidžia nedorą, išnaudodama televiziją, internetą, spaudą, alubarius ir kuri sukūrė painiavą (pakrikimą) seksualinėje srityje“, – kalbėjo Bažnyčios hierarchas. Dabar daugelis, pradėdami šeimos gyvenimą, santuokos net neregistruoja.

 Pirmosios nepriklausomybės laikotarpiu Latvijoje „šeimos buvo stabilios ir kiekvienas (namų) ūkis dirbo kaip bičių avilys. Darbas ir moralė stiprino valstybę“, – konstatavo kardinolas J. Pujatas. Dabar žmonėms tinka Jėzaus Kristaus pateiktas apibūdinimas: „pikta ir neištikima karta“ (Mt 12, 39). Ši sunki moralinio nuosmukio problema „palietė ir daugelį tikinčiųjų. Jie turi giliai suvokti, kad gyvendami tokioje netvarkoje, kelia pavojų sielų išganymui“, – perspėjo ganytojas.

Biblijos dėstymas ir sektų pavojus

Homilijoje pabrėžęs, kad „dabartinei žmonių kartai būtini idealai ir aukščiausias gyvenimo tikslas“, kardinolas J. Pujatas pasakė, kad už šį dvasinį atgimimą yra atsakinga šeima, Bažnyčia ir mokykla. Šiuo atžvilgiu mokykla yra tapusi silpnąja grandimi. Ganytojas išreiškė paramą visų Latvijos tradicinių krikščioniškų konfesijų projektui, kuriuo siūloma šalies mokyklose įvesti privalomą Šventojo Rašto pagrindų dėstymą. Įstatymo „Dėl Biblijos mokymo“ projektas jau pateiktas Latvijos parlamentui (seimui) ir, jeigu bus priimtas, ši disciplina švietimo programose galėtų būti įvesta nuo 2011 mokslo metų pradžios. Priminęs, kad Šventasis Raštas yra labiausiai paplitusi knyga pasaulyje, kardinolas teigė, kad „bus nenormalu, jeigu mokyklose jaunimas nebus supažindintas su tokia unikalia knyga“.

Jis taip pat paaiškino, kad Šventojo Rašto pagrindų dėstymas neturi būti religinė ar ideologinė indoktrinacija, o tiesiog auklėjimui svarbios informacijos perteikimas, kuris naudingas ne tik krikščionims, bet ir kitų tikybų išpažinėjams bei netikintiesiems. (Tiesa, jeigu būtų daug musulmonų, tai jiems būtų galima dėstyti Koraną.) „Tie žmonės, kurie mokykloje pamatę Bibliją, Koraną ar kryžių ant sienos, puola į paniką, yra ekstremistai ir pusiausvyrą praradę žmonės“, – kalbėjo Latvijos kardinolas. Jis priminė, kaip neseniai Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT) „pasidavė ekstremisto reikalavimams, taip sugėdindamas save“. (Turima omenyje 2009 metų lapkritį EŽTT priimtas sprendimas dėl kryžių pašalinimo iš Italijos mokyklų.) Kardinolas J. Pujatas sakė, kad nesusitvarkant su moksleiviais kai kuriose Didžiosios Britanijos mokyklose grąžinama fizinė bausmė, bet „Biblija yra geresnė auklėjimo priemonė nei diržas“.

Ganytojas išsamiau aptarė ir sektų, pagoniškos stabmeldystės bei nekrikščioniškų tikybų (budizmo) plitimo pavojų liberalioje visuomenėje. Jo nuomone, šalia asmeninių saviraiškos ambicijų yra svarbus ir finansinis interesas, kuriam yra jautri ekonominius sunkumus išgyvenanti Latvija. Nurodęs į neva labdaringus ar švietėjiškus siūlymus, kuriais stengiamasi patraukti valdžios atstovus, kardinolas perspėjo, kad tokiais „pagoniškais arba sektantiškais projektais yra bandoma torpeduoti žmonių dvasinį gyvenimą“. Toks reiškinys dar labiau aktualizuoja „būtinumą, kad visam mokykliniam jaunimui būtų duotas normalus krikščioniškas išaiškinimas, pasiremiant Biblija“.

Šalia Agluonos kažkoks Erikas Demperis kuria „Karalia kalns“ („Viešpaties Kristaus kalnas“) bendruomenę, kurios mokymas yra visiška erezija. „Todėl Latvijos vyskupų konferencija, remdamasi Katalikų Bažnyčios kanonų teisės kodeksu (1364 kanonas), skelbia, jog kiekvienas katalikas, kuris viešai ir formaliai rodo pritarimą Demperio sektai žodžiais ar darbais (pavyzdžiui, suteikdamas finansinę ar kitokią paramą), yra šalinamas iš Katalikų Bažnyčios“, – patvirtino homilijoje kardinolas J. Pujatas. Jis kvietė katalikus saugoti savo tikėjimo grynumą ir nepasiduoti jokių pranašų, astrologų, magų ir kitų fantazuotojų bei prietaringų žmonių įtakai. „Kristaus evangelija žmonėms duota dėl išganymo – ir tai labai rimta. Saugokite ją, kaip Dievo dovaną, ir niekam neleiskite jus išvesti iš išganymo kelio“.

Rinkimų kampanijos pulsas

Agluonos Dievo Motinos šventovėje vykusiose Žolinės iškilmėse buvo ryškus ir politinis akcentas. Prieš šv. Mišių aukos pradžią pasisakė Latvijos prezidentas Valdis Zatleris, Seimo pirmininkas Gundaras Daudzė ir Ministras pirmininkas Valdis Dombrovskis. Buvo prisimintas nepr    iklausomybės atgavimo ir komunistinio režimo žlugimo dvidešimtmetis. Jautėsi ir rinkimų kampanijos į Latvijos parlamentą pulsas. (Seimo rinkimai įvyks spalio 2 dieną, o žinant dabartinę Latvijos ekonominio bei politinio gyvenimo būklę, jie bus tikrai dramatiški.) Kai kurios partijos Agluonoje buvo pastačiusios savo palapines su stendais, platino marškinėlius ir gaiviuosius gėrimus. Ypač pasižymėjo naujoji birželio mėnesį įkurta koalicija „Par labu Latviju“ („Už geresnę Latviją“, kurią sudaro Liaudies partija, Latvijos pirmoji partija) Latvijos kelias ir kitos grupės.

Savotišku būdu į rinkimų kampaniją įsijungė ir kardinolas J. Pujatas, kuris homilijoje pastebėjo, kad buvusio  prezidento Gunčio Ulmanio vadovaujama „Par labu Latviju“ koalicija, dabartiniame Seime turinti 26 deputatus, jau yra pasirengusi palaikyti įstatymo projektą dėl Biblijos privalomo dėstymo mokyklose. (Tačiau kiti šią koaliciją kritikuoja, nes „Par labu Latviju“ didelę įtaką daro vadinamieji „oligarchai“ – Ainaras Šleseris ir Andris Škėlė.) Kiekvienu atveju yra svarbus homilijoje išsakytas kardinolo J. Pujato perspėjimas, kad jeigu rinkėjai atiduos palankumą „antikrikščioniškiems deputatams“, tai reikš, kad tauta nusipelnė tik antikrikščioniškos vyriausybės.

© 2010 „XXI amžius“