Pirmasis puslapis
Aktualijos
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

„XXI amžiui“ – 20

1990 metų rugsėjo 6-ąją pasirodė pirmasis krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraščio „XXI amžius“ numeris. Per tą dvidešimties metų laikotarpį labai drastiškai keitėsi krikščioniškos spaudos leidimo aplinkybės. Jeigu Atgimimo ir pirmaisiais atkurtos nepriklausomybės metais katalikiška spauda buvo graibstoma tiesiogine to žodžio prasme – žurnalas „Katalikų pasaulis“ ir laikraštis „XXI amžius“ tuo laiku ėjo maždaug 150 tūkst. egzempliorių tiražu, tai po 20 metų pirmojo apskritai nebeliko, o „XXI amžius“ išeina vos 5000 egzempliorių tiražu. Vykstant nuožmiai konkurencinei kovai, didėjant mokesčiams, laikraštis yra priverstas atkakliai kovoti už būvį – tiek plečiant laikraščio tematiką, tiek ieškant naujų skaitytojų. Džiaugiamės, kad sulaukiame moralinės paramos iš Lietuvos skaitytojų, be to, nuo pirmųjų dienų  turime skaitytojų ir išeivijoje – JAV, Kanadoje, Brazilijoje, Argentinoje, Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, Italijoje, Latvijoje, Australijoje, Švedijoje ir kt. Džiaugdamiesi mūsų kuklia sukaktimi, sveikiname visus „XXI amžiaus“ skaitytojus Lietuvoje ir visame pasaulyje.

Plačiau apie „XXI amžiaus“ 20 metų sukaktį rašysime penktadienio numeryje.

Popiežius susitiko su Izraelio prezidentu

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI ir Izraelio prezidentas Šimonas Peresas

Taikos derybų atnaujinimas

Tą pačią dieną, kai Vašingtone prasidėjo naujas derybų etapas tarp Izraelio ir Palestinos arabų, popiežių Benediktą XVI jo vasaros rezidencijoje Kastelgandolfe aplankė Izraelio prezidentas Šimonas Peresas. Žinant Šventojo Tėvo išskirtinį moralinį autoritetą pasaulyje ir aktyvias Vatikano diplomatines pastangas dėl taikos Artimuosiuose Rytuose atstatymo, tvirtos jo paskatos prasidėjusioms deryboms yra svarbios.

Skatinamas krikščionių ir musulmonų dialogas

Mindaugas BUIKA

Kardinolas Žanas Lui Toranas su musulmonų dvasininku

Ramadano dvasinė reikšmė

Nemažėjant priešpriešai pasaulio didžiausių religijų – krikščionybės  ir islamo – išpažinėjų santykiuose, yra svarbu susipažinti su Katalikų Bažnyčios pastangomis skatinant susitaikymą ir bendradarbiavimą. Vienas tokių žingsnių – kasmet Vatikane skelbiamas broliškas sveikinimas musulmonams jų švento apsimarinimo ir dvasinio atsinaujinimo mėnesio, vadinamojo Ramadano, užbaigos proga. Šiemet atvirą laišką už ryšius su kitomis tikybomis atsakingos Šventojo Sosto dikasterijos, Popiežiškosios tarpreliginio dialogo tarybos pirmininkas prancūzas kardinolas Žanas Lui Toranas paskelbė rugpjūčio 27 dieną.

Jau ir kinai bijo nutautėti

Gintaras Visockas

Jeigu reikėtų įvardinti labiausiai sudominusią televizijos laidą, nedvejodamas įvardinčiau „National Geographic“ seriją, kurioje kalbėta apie Kinijos sunkumus. Ne apie ekonomines, demografines ar karines blogybes tąsyk kalbėta – svarstyta, ar kinų nacija nepraranda savo veido. Pasirodo, net ir didžioji Kinija šito bijo. Žinoma, kinai nebijo nutautėjimo, jiems negresia išnykimas. Bent jau šie procesai kinams nėra tokie aktualūs kaip, sakykim, mums, lietuviams, estams ar latviams.

Partizaninės kovos veteranų išvyka į Aukštaitiją

Kazimieras Dobkevičius

Prie paminklo partizanams Gelvonuose kariai veteranai prisiminė ir savo kovų kelius

Lietuvos Vietinės rinktinės karių sąjungos (LVRKS) narys, Šaulių sąjungos narys Jurgis Strazdas inicijavo partizaninės kovos veteranų kelionę rezistencinės kovos vietovėmis po Aukštaitiją.

Gelvonų miestelis – pirmasis kelionės objektas. Ši vietovė minima XIV amžiaus kryžiuočių kelių aprašuose. 1897 metais Gelvonų dvaro savininkas grafas Plateris drauge su parapijiečiais vietoj medinės pastatė mūrinę bažnyčią. Tuoj po Antrojo pasaulinio karo, 1944 metais, Gelvonų apylinkėse atsirado partizanų junginiai, sudarę Didžiosios Kovos partizanų apygardą, kurią įkūrė ir jai vadovavo Jonas Misiūnas-Žalias Velnias. Partizanai veikė Trakų, Kaišiadorių, Vilniaus apskrityse, o pats štabas buvo Čiobiškio vaikų prieglaudoje. Gelvonų miestelyje Atgimimo metais buvo pastatytas vienas įspūdingiausių paminklų Lietuvos laisvės kovų didvyriams. Šiame paminkle surašytos kovotojų, ryšininkų ir rėmėjų pavardės (paminklo autorius skulptorius J. Jagėla, jis iškilmingai atidengtas 1998 metais). LVRKS narys dim. vyr. ltn. Teofilis Pilka papasakojo savo brolio (Gelvonų bažnyčios šventoriuje palaidotas ilgametis šios bažnyčios klebonas kanauninkas Jonas Pilka, 1917 – 2002) gyvenimo istoriją, o išvykos dalyviai iškilmingai pagerbė velionio atminimą sugiedodami „Viešpaties Angelą“ir pasimeldę už jo vėlę.

Medininkų byla: dezinformacijos anatomija, arba Šeši žingsniai prarajos link

Gintaras Visockas

Buvęs Rygos OMON milicininkas Konstantinas Michailovas-Nikulinas Autoriaus nuotrauka

Kur slypi visa Medininkų bylos esmė? Pirmiausia, dar 1991 metų liepos 31 dieną iš principo buvo nuspręsta, jog Medininkų žudynes įvykdė OMON. Beje, Tomo Šerno parodymai, duoti Generalinės prokuratūros tardytojui Algimantui Astaškai 1-ojoje tarybinėje ligoninėje, buvo vertingi kaip patvirtinantys būtent šią versiją. Tačiau kartu ir pavojingi, nes jis įvardino Vilniaus OMON’o vadą Boleslovą Makutynovičių. Tai neatitiko susitarimų tarp Lietuvos politikų ir Vilniaus OMON’o vadovybės. Kilo grėsmė, kad visa tai gali iškilti į viešumą, todėl reikėjo užkirsti tam kelią.

Mitinge reikalauta teisingumo

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Žilvino JUOZAIČIO nuotrauka

Rugsėjo 4 dieną Kaune, Vienybės aikštėje, prie Karo muziejaus, įvyko pilietinis mitingas, skirtas pagerbti šių metų pavasarį nužudyto kovotojo su pedofilija Drąsiaus Kedžio atminimą ir pareikalauti reformų ir teisinės valstybės atkūrimo. Mitingą organizavo „Drąsiaus kelio“ judėjimas, judėjimas „Vytis“, Kauno jungtinis demokratinis judėjimas, Visuomeninė piliečių sąjunga, Tautos ateities forumas, asociacija „Vienybės forumas“. Renginyje, į kurį susirinko apie 500 kauniečių ir miesto svečių, dalyvavo ir kovotojo su pedofilija giminaičiai.

Kas yra Vyskupų Konferencija ir jos nariai?..  

Algirdas Patackas

Vyskupas Juozapas Matulaitis ir kardinolas Audrys Juozas Bačkis

Vietoj įvado

Visi prisimename įžymiąsias laidotuves. Reikia pasakyti, kad velionis Prezidentas buvo geras žmogus – o tai yra labai daug – ir todėl buvo nusipelnęs rimties ir susikaupimo. Tačiau apie palydėtuvėms į anapus deramą rimtį nebuvo ir kalbos. Į Lietuvą trumpam buvo sugrįžę Burbonai ir visa, kas su jais susiję, – revanšizmas, pompastika, melas ir savigyra. Siautėjo banalioji žiniasklaida, buvo išmušusi „verbalinių prostitučių“, visokių „istorinių klaidų“ autorių valanda. Įžūliu iššūkiu ir prieštara velioniui priskiriamu gebėjimu maldyti priešybes žvangėjo vėl ištraukti aprūdiję kardai ir raktiniai žodžiai – Sąjūdis, Katedra, LKP. Vėl išniro mutavę, sunkiai atpažįstamus pavidalus įgavę ateizmo demonai ir slibinai, naujai ataugusiomis galvomis ir į šlykštų kamuolį susivijusiomis naguotomis bei karpuotomis galūnėmis. Net ir per ketvirtines, sukakus maždaug mėnesiui nuo laidotuvių, kai, atrodo, jau buvo galima atvėsusiomis galvomis, ramiai peržvelgti praeitį, šitaip pagerbiant išeinantįjį, vėl buvo mušami būgnai, kaitinamos aistros – pasirodė apklausų statistika, iš kurių matėsi, kad Bažnyčios, o ypač jos galvų, reitingai yra kritę. Tikriausiai taip ir yra, ir dėkui Dievui – visada yra gerai, kai pelai atsiskiria nuo grūdų. Jei liaudžiai gaisrininkai patinka labiau už Bažnyčią, nieko baisaus. Kiekvienam savo – tautos akyse Bažnyčios autoritetas tik sutvirtėjo.