Pirmasis puslapis
Aktualijos
Gimtasis kraštas
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Nuomonės
Ora et labora
Žiniasklaida

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Projektą „Gimtasis kraštas:  
įvykiai ir įspūdžiai“ remia:  

Bendruomenėse

Minėjo bažnyčios 70-metį

Bronius VERTELKA

Stirnių Šv. Jono Krikštytojo Nukankinimo bažnyčia

Paskutinįjį vasaros sekmadienį Stirniuose (Molėtų r.) buvo minima Šv. Jono Krikštytojo Nukankinimo bažnyčios 70 metų sukaktis. Iškilmėse dalyvavo Kaišiadorių vyskupas Juozapas Matulaitis, vyskupo generalvikaras monsinjoras dr. Algirdas Jurevičius, Molėtų dekanas kun. Kęstutis Kazlauskas, grupė kunigų.

Su bažnyčios istorija supažindino vilnietė Lilija Morkūnienė, kurios senelis ūkininkas Jaronimas Guobys buvo šventovės pastatymo iniciatorius. Prie bažnyčios pastatymo daug prisidėjo ir šio krašto šviesulys, žymus Vilniaus krašto visuomenininkas ir kultūrininkas kunigas profesorius Petras Kraujalis, gimęs Žagarų kaime. Leidimą statyti Stirniuose bažnyčią išdavė Panevėžio vyskupas, o dvarininkė Sofija Žarnauskienė padovanojo žemės sklypą. Buvo organizuojama labdara, renkamos lėšos. Pirmiausia buvo pastatyta klebonija, kurioje apsigyveno kunigas, vėliau pastatė klojimą ir jame įrengė altorių. Aplinkui gyvenę žmonės sekmadieniais čia melsdavosi.

Istorija ir dabartis

Gražiškių koplytėlės istorija ir nūdiena

Angelė BUŠKEVIČIENĖ

Prie Gražiškių koplytėlės pernai per Švč. M. Marijos Vardo atlaidus

Gražiškiai – kaimas Barzdų parapijoje ir seniūnijoje, Šakių rajone. Ten Antupis tyliai srovena į Šešupę, ant supiltos kalvelės, medžių apsuptos kapinaitės, kurios amžinojo poilsio glaudžia Gražiškių ir aplinkinių kaimų žmones. Kapinių centre – koplytėlė. Rugsėjo 12-ąją čia laukiama atvykstančių į Švč. Mergelės Marijos Vardo atlaidus.

Gražiškių kaimas nuo pat savo amžiaus pradžios priklausė Naumiesčio parapijai, nuo 1773 metų minimas Griškabūdžio filijos dokumentuose, o 1919 metais buvo priskirtas naujai įsteigtai Barzdų parapijai. Gražiškių kaimo koplytėlė pastatyta 1795 metais Griškabūdžio filijos administratoriaus karmelito kun. Jeronimo Šateikos rūpesčiu. Aplinkinių kaimų ūkininkai iš Miknaičių kaimo karjero kasė molį, degė plytas, vežė akmenis ir pastatė mūrinę koplytėlę stačiakampio plano, be išskirtos presbiterinės dalies, pereinančią į trisienę tokio paties pločio ir aukščio apsidę. Vėliau pietinėje pusėje pristatė kvadratinio plano mažytę zakristiją, o dar vėliau – prie pagrindinio fasado medinį stačiakampį prieangį, išorėje tokio paties pločio kaip ir koplyčia. Stogas skardinis. Pagrindinės dalies ir prieangio stogai dvišlaičiai, zakristijos – vienšlaitis. Virš pagrindinio fasado trikampio mūrinio frontono pastatytas kvadratinio plano medinis bokštelis smailėjančia viršūne. Bokštelyje kabo 1805 metais lietas varpas. Geležinis kryžius saulutė vainikuoja keturšonį bokštelį, pereinantį į strypinį stiebą, kuris iškeltas ant suploto rutulio formos būgno. Kryžiaus dekoras būdingas Sūduvos kaltiniams kryžiams. Viduje koplyčios erdvę dengia cilindrinis lentų skliautas, apkaltas fanera. Manoma, kad kitados būta mūrinio skliauto. Šviesa į koplyčią patenka tik per du vienas prieš kitą išdėstytus kvadratinius sutvirtintus metalinėmis gretomis langus. Du mažesni segmentiniai langeliai yra šoninėse apsidės sienose. Vargonų choras, į kurį iš pagrindinės koplyčios erdvės veda mediniai laiptai, be perdangos, susijęs su pastogės erdve.

Atmintis

Partizanų parke iškilo ąžuolinis kryžius

Nijolė STUNDŽIENĖ

Iš dešinės: mons. Alfonsas Svarinskas, kryžiaus autorius skulptorius Pranas Kaziūnas ir Pašilės girininkas Marijonas Vilkelis prie kryžiaus Jono Juodišiaus atminimui

Rugpjūčio 31-ąją „Didžiosios kovos“ apygardos partizanų parke prie Mūšios, Kadrėnų kaime, iškilo dar vienas kryžius, skirtas Lietuvos karo mokyklos viršininko Jono Juodišiaus atminimui. Kryžius pastatytas monsinjoro Alfonso Svarinsko iniciatyva, autorius – skulptorius Pranas Kaziūnas. Iš ąžuolo išdrožtas kryžius bus pašventintas kitais metais Partizanų šventės metu.

Bendruomenėse

Keliais sakiniais

LAZDININKAI (Kretingos r.). Telšių vyskupas Jonas Boruta konsekravo prieš 22 metus pradėtą statyti 160 kvadratinių metrų kaimo koplyčią. Dar ateizmo klestėjimo metais gyventojų pageidavimu kolūkio valdyba leido ją statyti. Architektas Edmundas Giedrimas sukūrė projektą, pirmuosius statybos darbus atliko kolūkis, tačiau jam iširus darbai sustojo ir lazdininkiečių viltis turėti koplyčią žlugo. Ir tik prieš šešerius metus susibūrusi Lazdininkų kaimo bendruomenė (pirmininkė Vanda Šimkuvienė) nusprendė koplyčią baigti. Aukos rinktos visoje Žemaitijoje, pagelbėjo politikai, verslininkai, užsienio lietuviai, o darbais – vietiniai gyventojai. Koplyčios pagrindinį kryžių sukūrė kretingiškis skulptorius Gediminas Staškauskas. Koplyčios rūsyje įrengta parapijos salė. Nuo šiol sekmadieniais čia šv. Mišias aukos Darbėnų klebonas.