2010 m. rugsėjo 15 d.
Nr. 67
(1852)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Imperijos žlugimo priežastys

Toliau spausdiname ištrauką iš naujos knygos. Pradžia Nr. 46, 55, 59

Dr. Petras Ironis Jokubka

Šiuo metu didžiausia pasaulio problema – Afganistanas. Ten ilgą laiką buvo įklimpusi Anglija, paskui SSRS. Su šiomis valstybėmis afganistaniečiai žūtbūtinai kovojo – kaip su okupantais. Dvidešimtame šimtmety Afganistane įsigalėjo teroristų vadovas Bin Ladenas. Iš ten jis bandė parklupdyti net ir Ameriką. Tuo tikslu jis infiltravo savižudžius teroristus į Amerikos lakūnų mokyklą, kad šie išmoktų pilotuoti lėktuvus. Išmokę skraidyti, jie pasidalijo į keturias grupes – po penkis asmenis į pirmas tris grupes ir keturis į ketvirtą grupę.

Pirmoji grupė, vadovaujama visų grupių vadovo Mahomedo Atta, Bostone sėdo į „American Airline“ lėktuvą. Lėktuvas skrido į Los Andželą. Teroristų pagrobtas lėktuvas pakeitė kryptį į Niujorką ir smogė į šiaurinį Pasaulinės prekybos centro dangoraižį.

Antroji grupė, vadovaujama Hani Hanjaur, sėdo į „American Airline“ lėktuvą Vašingtono aerodrome. Lėktuvą teroristai nukreipė į Vašingtoną ir smogė į Pentagoną.

Trečioji teroristų grupė, kuriai vadovavo Marwan al Shehhi,  Bostone sėdo į lėktuvą, kuris skrido į Los Andželą. Užgrobę lėktuvą teroristai nukreipė jį į Vašingtoną ir smogė į pietinį Pasaulinės prekybos centro bokštą.

Ketvirtoji teroristų grupė, kuriai vadovavo Ziad Samir Jarrah, pagrobė „United Airlines“ lėktuvą, kuris skrido iš Niujorko į San Fransiską. Pagrobto lėktuvo keleiviai, per radiją išgirdę, kad pagrobtas lėktuvas nukreiptas į prezidentūrą, užpuolė teroristus ir  nevaldomas lėktuvas nukrito į mišką Pensilvanijos valstijoje.

Karas su narkotikais

Po šio teroro Amerika paskelbė Afganistanui karą, kadangi Bin Ladenas, kuris tą išpuolį organizavo, veikė Afganistano valstybės vardu (pats Bin Ladenas yra kilęs iš Arabijos). Karas Afganistane jau vyksta devintus metus. XX amžiuje Afganistano žemvaldžiai pradėjo auginti aguonas, iš kurių sulčių gaminamas opiumas. Opiumo paragavęs žmogus tampa narkomanu. Pasaulyje labai daug narkomanų ir jų skaičius vis auga. Aguonas masiškai augina ne tik afganistaniečiai. Atsiranda vis daugiau žmonių, kurie nori pasipelnyti iš prekybos narkotikais. Kartais prekiaudami ir patys įpranta juos vartoti, pratina kitus…

Esant didelei paklausai opiumo kainos kyla. Afganistano ūkininkai bando apsėti aguonom didelius laukus. Kaip su tais ūkininkais kovoti? Staiga uždraudus auginti aguonas ūkininkai tokio įsakymo neklausytų. Sukišus ūkininkus į kalėjimą, liktų neapdirbti laukai, žmonės prarastų darbus ir gal net stotų į teroristų gretas. Valdžiai tenka tą kovą lėtinti. Kartais tenka griebtis gana neefektyvaus metodo – naikinti aguonų pasėlius. Ta kova jau tęsiasi devintus metus ir aguonų pasėlių plotai tolydžio mažėja, todėl opiumo kainos kyla. Kai kas bando ieškoti slaptų auginimo vietų kur nors miškų glūdumoje, o dauguma ūkininkų pamažu pradeda auginti javus. Taip NATO jėgos bando laimėti karą su aguonų augintojais ir jų rėmėjais. NATO laimės, bet tai užtruks gerokai ilgiau nei dvejus trejus metus, kaip skelbia prezidentas B. Obama.

Vietinė policija yra per silpna kovoti su narkotikų košmaru. Daugelis Afganistano policininkų patys vartoja narkotikus, o kitus papirkinėja aguonų augintojai. Ūkių darbininkai, aišku, eina drauge su ūkininkais.

Esant tokiai padėčiai, kova su aguonų augintojais yra labai sunki, juolab kad juos remia tarptautiniai teroristai. Vis dėlto Afganistano valdžią NATO privers griežčiau kovoti su aguonų augintojais, privers griežčiau juos bausti ir stropiau naikinti aguonų pasėlius.

 Galimas dalykas, kad po dvejų trejų metų dalis Amerikos kariuomenės iš Afganistano bus išvesta. Tačiau dalis NATO kariuomenės turės pasilikti iki tol, kol pats Afganistanas bus pasirengęs įstoti į NATO.

Afganų kariuomenė turės būti pasirengusi kovoti ne tik su teroristais, bet ir aguonų augintojais. Gal jie įpras auginti aguonas nedideliais kiekiais tenykščiuose miškuose. Narkomanai bus perauklėti ir įdarbinti.

Organizuojant naują administraciją valsčių viršaičiai ir apskričių viršininkai bus renkami iš kandidatų, pasižymėjusių kovojant su teroristais, bet ne iš giminių vyresniųjų. Giminių vyresniųjų sistema turės būti sugriauta. Buvę giminių vyresnieji turi būti ignoruojami viešame gyvenime, kaip buvo ignoruojami lenkų dvarininkai Nepriklausomoje Lietuvoje. Jie tada labai greitai sulietuvėjo. Lenkų gimnaziją baigę abiturientai universitetuose tapdavo veikliais lietuviais. O baigę universitetą ir gavę darbus, tapdavo lietuviais patriotais.

Agituoti prieš aguonų auginimą turės visi NATO kariai, dislokuoti Afganistane. Per dvejus trejus metus jie laimės karą, bet perauklėti afganų tautą reikės ilgesnio laiko.

Afganistanas tampa žūtbūtinės kovos tarp laisvojo pasaulio ir teroristų vieta. Nėra abejonės, kad laisvasis pasaulis tą kovą laimės, bet turime būti pasiruošę ilgai kovai. Amerikos savanorių kareivių motinos ir močiutės pasisako prieš tą karą. Prisiminkime, kaip amerikietės motinos kažkada lydėjo savo sūnus į Nepriklausomybės kovas. Ar šių laikų motinos galvojo, kad jų sūneliai išeina savanoriais į Amerikos kariuomenę paradavimui, o ne ginti Amerikos ir viso kito pasaulio?

Afganistane teks kelti ir gyventojų pragyvenimo lygį: tiesti kelius, kurti pramonę, prekybą, žemės ūkį, pereinant iš aguonų į įvairių javų auginimą, skatinti gimimų kontrolę. Dideli uždaviniai, bet juos turėsime įgyvendinti, kad laimėtume Bin Ladeno primestą karą.

 Pasislėpęs kalnuose Bin Ladenas iš NATO pajėgų šaiposi. Ten sprendžiamas pasaulio likimas – ar jis pasiliks laisvas, ar pateks į barbarišką musulmonų vergiją.

Afganistanas yra bene geriausia vieta teroristams, ir jos jie lengvai neužleis. Prezidentas B. Obama savo dėmesį perkėlė iš Irako į Afganistaną. Deja, jis bijo kalbėti apie tą problemą atvirai. O juk žmonės turi žinoti tiesą, nereikia jos slėpti.

Prekyba narkotikais

Afganistano, o iš dalies ir viso pasaulio teroristai laikosi ant slaptos prekybos narkotikais. Tam, kad būtų užkirstas kelias tai prekybai, teks nugalėti Afganistano aguonų augintojus, opiumo gamintojus ir platintojus. Dauguma teroristų slepiasi tarp taikių gyventojų. Jie juos remia ir slepia. Iš tų pačių žmonių teks surasti ar išsiauginti slaptus agentus, kurie padės iššifruoti teroristus. Šis kelias, aišku, yra ilgas ir pavojingas, bet bene vienintelis tikras. Afganų valdžia bus priversta juo pasinaudoti. Aukšti agentų atlyginimai ir gera karjera suvilioja daugelį nuotykių mėgėjų.

Didelius aguonų augintojų ūkius bus galima neutralizuoti, jiems suteikiant didesnes galimybes auginti kitus žemės ūkio produktus. Sunku bus išgaudyti tuos brakonierius, kurie slapta bandys aguonas auginti miškuose. Ta kova gali tęstis labai ilgai ir nežinia, kas ją laimės. Parūpinus visiems afganistaniečiams darbus, vedant sėkmingą gimimų kontrolės propagandą, per dešimtmečius tą sunkią kovą galbūt laimėsime. Kito kelio lyg ir nėra. Tą Amerika puikiai supranta, atrodo, kad tuo keliu ir eis. Apie šiuos dalykus reikėtų kalbėti atvirai ir siekti visuotinio žmonių pritarimo. Amerikos kariuomenė – tai savanorių kariuomenė. Jaunuoliai, kurie į ją stoja, patys atsako už save. Ypač pavojingiems uždaviniams gal vertėtų įsteigti legioną drąsuolių, panašų į Prancūzijos, kurie gautų didelius atlyginimus ir būtų visada pasiruošę pavojingiausiems žygiams.

Reikia tikėtis, kad civilizacija Afganistane laimės, tik prezidentas B. Obama turi išdrįsti nušviesti padėtį, o ne apgaudinėti motinas ir močiutes, kurios jaudinasi dėl sūnų ir vaikaičių likimo. Amerikos jaunuoliai, kurie stoja į kariuomenę, turi žinoti, kad jie eina ginti Amerikos ir viso pasaulio interesų, o ne tik gauti gerų atlyginimų, o vėliau ir pensijų.

Visų teroristų, besislapstančių Afganistano kalnuose, gal niekada nepavyks iki galo išgaudyti, todėl gali tekti tuos kalnus atskirti didele siena, panašia į senovės kinų sieną.

Malajų salynas – Malaizija

Tai didžiausia pasaulyje salų grupė, išsidėsčiusi tarp pietryčių Azijos ir Australijos. Salynas turi apie 120 milijonų gyventojų, sostinė – Kvala Lumpuras. Jis susideda iš trijų pagrindinių salų grupių – Malajų, Sabos ir Savako. Į Malajų salyną įeina Penango ir Malakos nausėdijos ir proteguojami sultonatai: Perakas, Selanas, Negri, Sembilanas, Pahangas, Kedahas ir Jahores salos bei vėliau įgyta šiaurinė Borneo salos dalis ir Lebuan. Pastaroji įgyta kaip nausėdija, o Saravakas įgytas 1946 metais kaip kolonija.

Dauguma salyno gyventojų yra malajai, mahometai. Apie trečdalis gyventojų yra kinai, o apie dešimtadalis – maišyti kinai ir pakistaniečiai. Dauguma gyventojų yra žemdirbiai, augina kaučiuką, cukrines nendres, ryžius, koprą, palmias aliejui, arbatą, cukrų, vynuoges.

Krašte pradinis mokslas privalomas. Yra du universitetai. 1969 metais anglai salynui suteikė dominijos statusą ir priėmė į Britų Bendriją (Commonwealth’ą). Krašte žmonių prieaugis labai didelis, o atlyginimai maži. Kol šis klausimas nebus išspręstas, Malajų salynui patekti į Pasaulinę konfederaciją bus beveik neįmanoma.

Siera Leonė

Buvusi anglų kolonija Siera Leonė yra vakarinėje Afrikos dalyje tarp Gvinėjos ir Liberijos.  Anglai susidomėjo Siera Leone 1786 metais, ieškodami vietos jos laivyne įdarbinti iš Amerikos į Angliją atbėgusius negrus.

1780 metais per 400 negrų buvo išgabenti iš Anglijos ir atvežti į Sierą Leonę. Čia, pajūryje, jiems buvo skirta žemės apgyvendinimui. 1792 metais iš Škotijos buvo atgabenta dar per 1000 negrų. Panaikinus Amerikoj vergiją, daugelis negrų bėgo į Sierą Leonę. Taip gyventojų skaičius augo. Gavus nepriklausomybę Siera Leonė turėjo apie du su puse milijono gyventojų. Jos sostinė – Fritaunas.

1969 metais Anglija suteikė Siera Leonei nepriklausomybę ir priėmė į Commonwealth’ą. Siera Leonėj darbininkų atlyginimai maži, todėl jai patekti į Pasaulinę konfederaciją vargu ar bus įmanoma.

Australija

Australijoj anglai pradėjo kurtis XVIII amžiaus pabaigoje. Pirmą koloniją jie įsteigė 1788 metais. Tai buvo didžiulis žemės plotas, kurį naudojo apgyvendinti iš Anglijos atvežtiems nusikaltėliams. Vėliau į tą didžiulę teritoriją atplaukė ir kiti taikūs žmonės. Po kiek laiko šioje teritorijoje susiorganizavo šešios kolonijos: 1788 metais – Naujoji Pietų Wales, 1836 – Viktorija, 1829 – Vakarų Australija, 1824 – Queensland, 1836 – Pietų Australija ir 1803 – Tasmanija. 1911 metais prie jų prisidėjo Naujoji Gvinėja ir Bismarko salos. Nuo 1900 metų visos buvusios kolonijos susijungė į federaciją. Sąjungos sostine tapo Kanbera. 1969 metais Australija gavo pilną nepriklausomybę ir įstojo į britų Commonwealth’ą. Kuriant Pasaulinę konfederaciją, Australija gali į ją įstoti ir atskirai nuo Anglijos ar įeiti en block. Retai apgyventa, gerai išsivysčiusi valstybė visada bus patraukli Japonijos, Kinijos ir Indijos gyventojams, jei jos įstotų į Pasaulinę konfederaciją.

Australijoj gyvena trijų rasių žmonės: vietiniai, baltaodžiai ir mongolai. Vietiniai gyventojai, užsikrėtę nuo atvežtų nusikaltėlių lytinėmis ir kitomis užkrečiamomis ligomis, įpratę girtuokliauti, pamažu išmiršta.  Vyrauja baltosios rasės ateiviai, daugiausia anglai, kurie sudaro daugiau kaip 90 proc. gyventojų. Apie 40 proc. gyventojų gyvena miestuose. Kuriant pasaulinę valstybę australai tikriausiai paseks britus. Australijoj išvystyta gyvulininkystė. Australijos avių vilna garsi pasaulyje. Iš javų kultūrų daugiausia auginama kviečiai, bulvės, cukrinės nendrės, pietinėje Australijos dalyje auginami bananai, apelsinai ir citrinos. Čia iškasama nemažai aukso, sidabro, akmens anglies, geležies rūdos ir brangakmenių.

Ceilono sala

Ceilono salą anglai užėmė 1795 metais. Jai nepriklausomybę suteikė 1969 metais. Nuo to laiko ji įstojo į anglų Commonwealth’ą. Sala yra Indijos vandenyne, į pietus nuo Indijos. Joje gyvena apie 10 milijonų gyventojų, daugiausia indoeuropiečių kilmės. Vietiniai gyventojai vedai baigia išmirti. Žemdirbystė yra svarbiausias gyventojų pragyvenimo šaltinis. Auginamos arbatžolės, riešutai, kava, kakava, tabakas, ryžiai ir kt. Šalies sostinė ir svarbiausias miestas yra Kolombas, kuriame gyvena apie pusė milijono gyventojų. Gerėja švietimas. Šalis turi savo universitetą.

Įdomi šalies istorija. VI a. prieš Kristų salą užėmę singalai sukūrė pažangią sistemą: iškasė daug kanalų ir dirbtinių ežerų, kurių dauguma išliko ir iki šių laikų.

Maurikijus

Maurikijaus sala yra į rytus nuo Madagaskaro. Tankiai apgyventa sala turi beveik milijoną gyventojų, daugiausia indų, kiek mažiau anglų ir prancūzų. Anglai čia įsitvirtino nuo 1810 metų. Sala gavo dominijos statusą 1969 metais, į Commonwealth’ą įstojo 1969 metais. Dauguma gyventojų yra pasiekę europietišką gyvenimo lygį, todėl sala pretenduoti į Pasaulinę konfederaciją.

Trinidadas

Trinidado sala 1802 metais tapo Anglijos kolonija, o 1969 metais įstojo į Commonwealth’ą. Sala yra Atlanto vandenyne, netoli nuo  Pietų Amerikos žemyno, apie 20 km nuo Venesuelos krantų. Čia gyvena  apie milijonas gyventojų, daugiausia – negrai ar mulatai, apie 30 proc. indėnų. Gyventojai neturtingi, todėl Trinidadui patekti į organizuojamą Pasaulinę konfederaciją vargu ar bus įmanoma.

Malta

Maltos salynas yra Viduržemio jūros vakarinėje dalyje. Salos tapo Anglijos kolonijom 1814 metais, o 1969 metais Maltai buvo suteikta nepriklausomybė. Tais pačiais metais valstybė įstojo į Anglijos Commonwealth’ą.

Anglijai šis salynas svarbus kaip karinė bazė, sauganti jos kelią per Viduržemio jūrą. Salose gyvena apie pusė milijono gyventojų, daugiausia vietinių. Sala glaudžiai susijusi su Anglija. Kuriant Pasaulinę konfederaciją ji tikriausiai įeis į ją kaip Anglijos partnerė – gal ne iš karto ir ne su pilnomis teisėmis.

Spaudai parengė
Stasys POVILAITIS

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija