Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Gimtasis kraštas
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Ora et labora
Žiniasklaida

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Projektą „Gimtasis kraštas:  
įvykiai ir įspūdžiai“ remia:  

Tarp lietuvių

Latviai Žeimelyje jaučiasi kaip savo krašte

Bronius VERTELKA

Žeimelio evangelikų liuteronų parapijos pirmininkė Marta Usonienė

Gilios latvių šaknys Žeimelyje. Apie tai Pakruojo krašto muziejuje byloja daugelis eksponatų, supažindinančių su jų bendruomenės istorija ir veikla. Pirmoji evangelikų liuteronų medinė bažnyčia, statyta 1540 metais, iki šių laikų neišliko. Dabartinė, statyta 1786–1793 metais, bene didžiausia evangelikų liuteronų šventovė Lietuvoje (daugiau evangelikų liuteronų bažnyčių Pakruojo rajone nėra). Bokštas jai buvo pastatytas vėliau – 1890 metais. Prie bažnyčios veiklos daug prisidėjo vyskupas Erikas Lejeris, išdirbęs Žeimelyje daugiau nei 20 metų. Jis buvo ne tik pastorius, bet ir aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje: latvių pradžios mokykloje dėstė tikybą, rengdavo įvairias išvykas, ekskursijas, buvo subūręs bažnytinių chorų. Bažnyčią aptvėrė  tvora. Kai Joniškio evangelikų liuteronų bažnyčia buvo paversta grūdų sandėliu, jis parašė laišką Stalinui, už tai buvo ištremtas į Sibirą, ten po dvejų metus ir mirė.  E. Lejerio kapas nežinomas. Muziejuje saugomas jo rankraštis, rašytas latvių kalba. Žeimelyje dirbo žymus evangelikų liuteronų pastorius Gothardas Fridrichas Stenderis, čia jis parašė pirmąją latvių kalbos gramatiką, kuri buvo išleista Vokietijoje 1761 metais. Žeimelio bažnyčioje krikštytas žymus rusų karvedys kunigaikštis Barklajus de Tolis.

Bendruomenėse

Keliais sakiniais

KARTENA (Kretingos r.). Rugpjūčio 15-ąją, per Žolinę, prie karių kapinių klebonas kun. dr. Romualdas Vėlavičius pašventino daugiau kaip 5 metrų aukščio šv. Jokūbo kryžių, pastatytą vietoj nuo XIX amžiaus čia stovėjusio, tačiau daug kartų griauto ir deginto senojo. Kryžiaus autorius Arvydas Klova jį išpjovė iš 98 centimetrų storio ąžuolo dar prieš septynerius metus, Kartenoje dirbusių vokiečių, norėjusių jį nuvežti į Ispaniją, šv. Jokūbo miestą, Santjago de Kompastelą, užsakymu. Tačiau vėliau vokiečiams jo neprireikė ir Dievo valia kryžius buvo pastatytas šiemet. A. Klova sakė be Aukščiausiojo pagalbos ir įkvėpimo nebūtų atlikęs šio darbo: kryžius turi net 70 cm pločio skersinio galus, šv. Jokūbo skulptūrą, jį lydinčius piligrimus, papuoštas kriauklėmis (šis šventasis gerdavęs iš kriauklių). Žolinės išvakarėse karteniškiai varžėsi kasmetinėse sporto žaidynėse ir linksminosi gegužinėje, seniūnė Aistė Ivanovaitė apdovanojo gražiausių ir tvarkingiausių sodybų šeimininkus, o rajono meras Juozas Mažeika – labiausiai nusipelniusius karteniškius.