Pirmasis puslapis
Gimtasis kraštas
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    šiandien
Laikas ir žmonės
Lietuva
Nuomonės
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Projektą „Gimtasis kraštas:  
įvykiai ir įspūdžiai“ remia:  

Laikas ir žmonės

Leckavos paminklai

Albertas Ruginis

Tūkstantmečio aikštės ir paminklų šventiesiems Brunonui ir Vaitiekui iškilmingas atidengimas. Iškilmėms vadovauja Leckavos bendruomenės pirmininkė Regina Stonkuvienė. Centre – kunigai Antanas Jurgaitis ir Mažeikių Švč. Jėzaus Širdies bažnyčios klebonas Rimvydas Marozas

Leckavos globėjų šv. Lauryno ir šv. Jokūbo statulos

2010 metais pastatytos skulptūros ir Leckavos bendruomenės talkininkai

Paminklas Žemaičių krikšto ir Žalgirio mūšio 600 metų jubiliejui

Mažytis  Leckavos miestelis,  įsikūręs Lietuvos ir Latvijos pasienyje, Ventos ir Vadaksties upių santakoje, kadaise garsėjęs Jokupinių ir Pranculių jomarkais, o nūnai atsidūręs galingų naftos perdirbimo gamyklos kaminų papėdėje,  buvo tylus ir apsnūdęs, iki jame nepasirodė Mažeikių Švč. Jėzaus Širdies bažnyčios kunigas rezidentas Antanas Jurgaitis.

Kunigas Antanas Jurgaitis gimė 1926 m. balandžio 28 d. Upynos kaime,  Šilalės rajone. Mokėsi Upynos bei  Skaudvilės mokyklose, Tauragės ir Šilalės gimnazijose, paskui Telšių kunigų seminarijoje ir  Kauno tarpdieciezinėje kunigų seminarijoje.

1950 m. rugsėjo 16 dieną iš Panevėžio vyskupo Kazimiero Paltaroko, tuo metu vienintelio vyskupo sovietinėje Lietuvoje, gavęs šventimus, kunigo pareigas ėjo Švėkšnoje, Tubiniuose, Vaičaičiuose ir Kontaučiuose. 1957 metais už dialektinio materializmo kritiką ir matematinių  Dievo buvimo įrodymų skelbimą, dėl to, kad nesutiko bendradarbiauti su KGB, nuteistas 5-eriems metams kalėjimo. Kalėjo Mordovijos lageriuose.

Grįžęs į Lietuvą 1961 metais paskiriamas į Kaltanėnus, čia dirba  iki 1963 metų. Vėliau dirbo Šakynoje,  Šilutėje, Judrėnuose, Ylakiuose, Laukuvos ir Požerės bažnyčiose. Nuo 1985 metų gyvena ir dirba Mažeikiuose.

Kunigas Antanas Jurgaitis, sulaukęs kunigystės šešiasdešimtmečio jubiliejaus, prisimena: „Telšių vyskupo Petro Maželio siuntimu nuo 1951 metų prof. Pranui Kuraičiui vadovaujant ruošiau disertaciją „Dialektinio materializmo kritika  ir matematinių   Dievo buvimo įrodymų  galimybės“. Sovietinis laikotarpis studijas nutraukė.

Sovietiniuose lageriuose bendraudamas su nuteistais profesoriais studijas sėkmingai užbaigiau, o vėliau tuo naudojausi pastoracinėje ir visuomeninėje veikloje.

Eidamas kunigo pareigas visur remontavau bažnyčias. Stengiausi restauruoti senkapius, atnaujinti ir pastatyti kryžius, koplytėles ir paminklus. Ylakiuose ir Laukuvoje dėsčiau tikybą, iki atsirado profesionalūs tikybos mokytojai.

Atkūrus Nepriklausomybę,  savo veikla prisidėjau prie katalikiškų organizacijų atkūrimo, jų spaudos platinimo ir įvairių renginių organizavimo. Esu Mažeikių politinių kalinių sąjungos valdybos narys.“

Kunigo Antano Jurgaičio iniciatyva 2009 rugpjūčio 16 dieną iškilmingai paminėtos dvi svarbios Leckavos miestelio istorinės sukaktys:  Leckavos parapijos  įkūrimo 350 metų  jubiliejus  bei karo metais sudegusios bažnyčios atstatymo 50-metis. Šalia bažnyčios įrengta ir tądien  pašventinta Lietuvos Tūkstantmečio aikštė, joje  atidengta šventųjų kankinių  Vaitiekaus ir Brunono skulptūrinė kompozicija.

Lygiai po metų kitoje bažnyčios  pusėje  įrengta ir pašventinta nauja aikštė ir paminklas Žemaičių krikšto ir Žalgirio mūšio 600 metų jubiliejui. Tą pačią dieną atidengtos ir  pašventintos prie bažnyčios durų pastatytos  Leckavos globėjų  šv. Lauryno ir šv. Jokūbo statulos (autorius Raimondas Leparskas, talkų organizatoriai Regina Stonkuvienė ir Edvardas Lukošius. Lėšas aukojo Elena ir Anicetas Normantai, Reginos Stonkuvienės šeima , Vytauto  Šulioko šeima, Sigutė ir Romas Miniotai, Stanislava ir Bronislovas  Ramanauskai, patsai Antanas  Jurgaitis ir daugelis kitų).

Dar nespėjęs pailsėti po nuveiktų darbų,  kunigas Antanas jau planuoja 2011 metais statyti paminklą sukilėliams šalia Leckavos miestelio ant Kartuvių kalno, kur buvo kariami ir užkasami 1863-ųjų sukilėliai. „Per pusantro šimto metų niekas net kryželio šių kankinių atminimui nebuvo pastatęs. Mes jiems paminklą pastatysime  ir  visiems parodysime, kad ir sunkmečiu be didelių pinigų galime ir privalome savo kraštui gerus ir svarbius darbus  daryti“, – sako kunigas.

Tolimesniuose planuose – paminklas carizmo, fašizmo ir komunizmo aukoms atminti. Projektas jau guli ant kunigo  darbo stalo. O Leckavos bažnytėlei verktinai reikia  naujo stogo, nedidelės hidroelektrinės ar vėjo jėgainės bažnyčiai apšildyti. „Taigi turėsime ieškoti pagalbos, nes statybos darbų atlikti vien katalikų bendruomenės jėgomis nebus įmanoma. Tačiau pasitikime Dievo Apvaizda. Tai pat  ir artimiausių kaimynų – naftos perdirbimo  įmonės, o gal net pačios ES paramos tikimės“, – ateities planus kuria kun. A. Jurgaitis.

Svajotojas tas kunigas... Sunku patikėti, kad tai ne jauno, o žilagalvio žmogaus ryžtas ir optimizmas.

Matydami jo nuveiktus darbus tikime, kad ir ateities planus jam pavyks paversti tikrove. Sėkmės ir Dievo palaimos linkime kunigui, sveikindami didžios sukakties – kunigystės 60-čio proga. Dėkojame už  prasmingus darbus,  linkime dar ilgo šviesaus  gyvenimo kelio!

Leckava, Mažeikių rajonas
Nuotraukos iš kun. Antano Jurgaičio asmeninio archyvo

© 2010 „XXI amžius“