Pirmasis puslapis
Gimtasis kraštas
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Lietuva. Pasaulis
Mums rašo
Ora et labora
Susitikimai
Žiniasklaida

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Projektą „Gimtasis kraštas:  
įvykiai ir įspūdžiai“ remia:  

Bendruomenėse

Apie dzūkus ir Dzūkiją

Alvyra Grėbliūnienė

Juozas Kuckailis su seserimi Angele

J. Kuckailio kūrybos gerbėjos (iš kairės): Eugenija Sidaravičiūtė ir Ona Bleizgienė

Ne tik dzūkus, bet ir istorijos mėgėjus nudžiugino nauja žurnalisto, metraštininko, kraštotyrininko Juozo Kuckailio knyga „Dzūkai 2“. Tai 2006 metais išleistosios knygos „Dzūkai“ tęsinys. Jos pristatymas vyko Leipalingio laisvalaikio salėje.

 Bibliotekininkė Asta Gudaitienė įžanginiame žodyje sakė, kad į J. Kuckailio knygą sudėti pasakojimai apie brangų širdžiai kampelį, miestelius, žymių, lig šiolei nepaminėtų dzūkų nuveiktus darbus, gyvenimą, laisvės kovas.

Lietuvių kalbos mokytoja poetė Ona Bleizgienė kalbėjo, kad pasakojimas apie tėviškę ir Motiną – labai jaudinantis nesueiliuotas eilėraštis. Visa ko pradžia – šeima.  Žurnalistas J. Kuckailis darbštumą, talentą gavo iš šeimos.

Jaunieji skaitovai Gedvilė ir Ignas pažėrė iš knygos dzūkiškų pabirų, kurios suintrigavo renginio dalyvius ir svečius. Visus sušildė, apgaubė švelniais prisiminimais ansamblio „Serbenta“ (vadovė S. Petravičienė) atliekamos dainos, muzikiniai intarpai.

Žurnalistas J. Kuckailis supažindino su savo knyga, vedžiodamas po istorijos tolumas, laisvės kovotojų takais, pristatė iškilių dzūkų literatūrinius paveikslus, įviliojo į savo jaunystės duburius, pievas ir apgobė jaudinančiais prisiminimų miražais. Kas ta Dzūkija, kaip atsirado dzūkai? Pasirodo, dzūkų tarmę pirmą kartą dar 1643 metais paminėjo kalbininkas Kristupas Sapūnas lotyniškai parašytuose „Lietuvių kalbos gramatikos metmenyse“. Žurnalistas pabėrė ir kitų įdomių faktų apie pirmuosius dzūkų tarme parašytus leidinius: elementorių, laikraštį, knygą, dzūkų draugijas. Patikslino žinias apie Leipalingį, parapiją, prelato Juozapo Laukaičio tarnystę, buvusį dvarą, Nepriklausomybės paminklą ir kt.

Apie iškiliuosius dzūkus pasakoja antras knygos skyrius: dailininkas Mečislovas Bulaka (1907–1994), grafikos kunigaikštis iš Dzūkijos; Stasys Dabušis (1902 –1974), kalbininkas ir vertėjas; kalbininkas Stasys Šerkšnas (1908–1991), mokėjęs graikų, lotynų, sanskrito kalbas; vienas produktyviausių Nepriklausomos Lietuvos vertėjų Pranas Kvietkauskas (1893–1941); inžinierius Balys Čiurlionis (1919–1974), povandeninių statybų pionierius JAV; jūrų kapitonas Aleksandras Rasiulis (gimęs 1904 m. Leipalingyje), pedagogas, politinis kalinys Zanas Kęstutis Šarka (miręs 2003 m.); žurnalistas, rašytojas Stasys Ivošiškis-Lenkaitis (1902–1964); rašytoja Karolė Pažėraitė (1903–1988). Jaudina prisiminimai, subtilios detalės apie laisvės kovas bei jų herojus. Tai pasakojimai apie kar. A. Juozapavičiaus tėvonijos vado Antano Grušausko-Siaubo, Dainavos apygardos Šarūno rinktinės vado Benedikto Labėno-Kariūno gyvenimą, kovas ir žūtį.

Labai poetiškas ir jaudinantis per Motinos rankas ištiestas autoriaus asmeninių potyrių kelias į gyvenimą: „Tavo rankos geros. Jos mikliai peša pačią ploniausią giją... Iš tų plonyčių gijų gimsta pačios ploniausios drobės pasaulyje. Tada ištiesi jas lankoje prie upelio. O!.. Tai patys tiesiausi keliai į saulę... tuose keliuose palieku savo mažytes pėdas. Pirmus pėdsakus būtyje.“

Leipalingis, Druskininkų savivaldybė
Autorės nuotrauka

© 2010 „XXI amžius“