Pirmasis puslapis
Atmintis
Gimtasis kraštas
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Laikas ir žmonės
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora
Požiūris
Pozicija
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Vyskupų Sinodo asamblėjų gausa – pontifikato bruožas

Mindaugas BUIKA

Maldomis užbaigiamas Artimiesiems Rytams skirtas Vyskupų Sinodas

Ganytojai svarstys naująją evangelizaciją

Uždarydamas Artimiesiems Rytams skirtą Vyskupų Sinodo asamblėją popiežius Benediktas XVI pranešė apie kito susitikimo sušaukimą 2012 metais. Tuo jis dar kartą patvirtino, kad šia svarbia hierarchų kolegialumo institucija nusprendė naudotis žymiai dažniau nei pirmtakai, taip įtraukdamas vietinius ganytojus į Visuotinės Bažnyčios gyvenimo svarstymų bei sprendimų priėmimo procesą. Praėjusį sekmadienį, spalio 24 dieną, Romos Šv. Petro bazilikoje kartu su Šventuoju Tėvu asamblėjos uždarymo šv. Mišias koncelebravo 177 Sinodo tėvai (devyniolika kardinolų, devyni patriarchai, 72 arkivyskupai, 67 vyskupai ir dešimt kunigų) bei 69 pagalbininkai.

Į Visų Šventųjų džiaugsmą – pro adatos ausį

Kun. Vytenis Vaškelis

Koks save gerbiantis žmogus be didelio reikalo paskubom ropšis į medį? Ogi tas, kuris trokšta atsiplėšti nuo žemiškų prisirišimų traukos, kad aukščiau pakilęs išvystų Tą, kuris kiekvienam Jo ieškančiam ir Jį priimančiam žmogui dykai duoda išlaisvinančio jungo malonę (Mt 11, 28-30). Dar neteko matyti tikrai laimingo žmogaus, kuris Jėzaus jam duotą naštą būtų atstūmęs. Kiek daug žmonių, kurie dar nepajėgia pakilti virš savo menkų ambicijų ir atidėlioja kopimą į Dievo malonės medžius, nes per didelis rūpestis savimi jiems trukdo laisvai atsiverti Šventosios Dvasios perkeičiančiam veiksmui – dėl Jėzaus užmirštant save naujai atgimti Jame.

Paminėjome 20 metų

Kauno meras Andrius Kupčinskas įteikia dovaną „XXI amžiaus“ redaktoriui Edvardui Šiugždai Pauliaus STANIŠAUSKO nuotrauka

Sekmadienį Kauno miesto muziejuje paminėtas „XXI amžiaus“ laikraščio 20-metis, pristatyta pernai mirusio apžvalgininko Petro Katino knyga „Ilgas bus mūsų kelias...“ Pasveikinti redakcijos kolektyvo ir paminėti ilgametį jo autorių atėjo gausus būrys laikraščio skaitytojų, P. Katino bičiulių. Redaktorius Edvardas Šiugžda papasakojo apie katalikiško laikraščio misiją šių dienų pasaulyje. Redakciją ir redaktorių sveikino Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas, arkivyskupo Sigito Tamkevičiaus įgaliotas – kun. Robertas Grigas, mons. Alfonsas Svarinskas, Lietuvos Sąjūdžio vardu – Raimundas Kaminskas, Lietuvos krikščionių demokratų bendrijos vardu – Zigmas Tamakauskas ir Algimantas Kurlavičius, Seimo narys Rytas Kupčinskas, laikraščio rašinių autoriai Edmundas Simanaitis, Algimantas Zolubas, rėmėjas Romas Petras Šaulys. Redakcija padėkos raštais ir nauja knyga apdovanojo aktyviausius laikraščio platintojus, autorius ir bendradarbius. Apie „XXI amžių“ ir P. Katino knygą kalbėjo Europos  parlamento narys prof. Vytautas Landsbergis ir velionio sesuo dr. Palmyra Katinaitė. Išsamiau apie renginį rašysime kitą penktadienį.

Kelias be pabaigos

Ričardo ŠAKNIO nuotrauka

Pirmosios Lietuvos Respublikos metais į mano tėvų namus ateidavo laikraščiai: „XX amžius“, „Šaltinis“, „Šaltinėlis“, „Lietuvos aidas“, „Trimitas“. Skaitė tėvai, skaitėme ir mes, trys atžalos. Antrosios LR metais iš krikščioniškos spaudos leidžiamas jau tik vienas „XXI amžius“. Šis faktas išryškina nūdienės visuomenės savivokos pokyčius. Statistikos duomenimis, mūsų šalyje tikinčiaisiais save laiko bemaž 80 proc. gyventojų. Verta pasvarstyti, ar iš tiesų gausiai nūdienos tikinčiųjų visuomenei jau neberūpi krikščioniškas spausdintas žodis?..

Kad Lietuva netaptų tvartu

Spalio 24 dieną Kauno miesto muziejaus salė prigužėjo spaudos darbininkų, iškilių dvasininkų, krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraščio „XXI amžius“ skaitytojų. Buvo minimas „XXI amžiaus“ dvidešimtmetis bei pristatoma amžinybėn iškeliavusio ilgamečio šio laikraščio darbininko, politikos apžvalgininko ir analitiko Petro Katino knyga „Ilgas bus mūsų kelias...“

Apokalipsės spalvos

Živilė BALTĖ

Dailininkas Virginijus Kašinskas

Virginijus KAŠINSKAS gimė 1955 m. gegužės 15 dieną Šilalės rajone, Žemaitijoje. 1987 metais baigė Vilniaus dailės institutą (dabar Vilniaus dailės akademija), įgijo tapytojo specialybę. Nuo 1992 metų priimtas į Lietuvos dailininkų sąjungą. Parodose dalyvauja nuo 1987 metų. V. Kašinskas nutapė per 300 kūrinių religinėmis temomis, surengė per 60 personalinių tapybos, piešinių ir fotografijos parodų Lietuvoje ir užsienyje, dalyvavo tarptautinėse ir respublikinėse tapybos parodose. Dailininko paveikslų yra Lietuvos muziejuose, užsienio privačiose kolekcijose. Apie „Raudų“ ciklo paveikslus (40 paveikslų) sukurtą filmą rodė Vokietijos, Prancūzijos, Belgijos televizijos.

Bendruomenėse

Pagerbti žuvusieji

Ona Striškienė

Garbės kanauninkas Pranciškus Benediktas Tamulionis šventina paminklą

Spalio 10 dieną Paįstrio Švč. Mergelės Marijos bažnyčioje Paįstrio–Spirakių klebonas garbės kanauninkas Pranciškus Benediktas Tamulionis aukojo šv. Mišias už žuvusius 1945 m. vasario 2 d. (per Grabnyčias) prie Savickų sodybos, Mitabynės kaime, Panevėžio rajone.  

Į šv. Mišias atvyko uniformuoti Lietuvos šaulių sąjungos nariai su Panevėžio apskrities rinktinės vadu pulkininku Vladu Petkevičiumi,  Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio dalyviai su valdybos pirmininku dim. pulkininku. Jonu Čeponiu, Panevėžio politiniai kaliniai ir tremtiniai, aplinkinių kaimų gyventojai. Prieš pat šv. Mišias jie visi, išsirikiavę darnia kolona, pasuko link bažnyčios. Šv. Mišiose giedojo Panevėžio politinių kalinių ir tremtinių choras (seniūnė V. Kalvėnienė).

Bendruomenėse

Atstatytas Prisikėlimo apygardos štabo bunkeris

Kazimieras Dobkevičius

Kun. Gintautas Jankauskas šventina bunkerį

Ariogalos, Raseinių, Radviliškio rajonų trikampyje buvo Prisikėlimo partizanų apygardos veikimo ribos. Čia, kaip ir visoje Lietuvoje, vyko nuožmios kovos su okupantais, išdavikais, kolaborantais. Ariogalos rajonas garsus savo kultūros paveldu, istorija. Keli kilometrai nuo Ariogalos stūkso Daugėliškių miškas, kuriame buvo Prisikėlimo partizanų apygardos štabo bunkeris, 1949 metais visos Lietuvos partizanų vadų suvažiavime patvirtinta Lietuvos partizanų generalinio štabo vieta. 1950 m. liepos 22 dieną čia žuvo Prisikėlimo apygardos partizanų vadas, 1949 m. vasario 16-osios Deklaracijos signataras Leonardas Grigonis-Užpalis, Maironio rinktinės kovotojai Aleksas Meškauskas-Elytė, Juozas Tomkus-Gabrys, Vytautas Kuzmickas-Sakaliukas ir partizanas, slapyvardžiu Banga (pavardė nežinoma).

Bendruomenėse

Anykštėnai pagerbė darbštuolius ir sodų „karalių“

Vytautas Bagdonas

Įspūdinga važiuojanti kraitė domino ir vaikus, ir suaugusius

Anykščių rajono savivaldybė kiekvieną rudenį organizuoja Derliaus šventes. Spalio 23-iąją organizuota šventė buvo skirta sodų „karaliui“ obuoliui.

Nuo ankstyvo rytmečio A. Baranausko aikštėje ir „Obuolių alėja“ pavadintoje S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje pradėjo šurmuliuoti rudens gėrybių ir amatų turgus. Net iš sostinės į Anykščius atvažiavo milžiniškas krepšys, įtaisytas ant automobilio, kurio centre puikavosi išsišiepusio obuolio muliažas. Anykštėnai muziejininkai pasirūpino, kad tikrų obuolių kraitė į sceną atkeliautų iš lietuvių literatūros klasiko Antano Vienuolio-Žukausko užveisto senojo sodo. Renginio vedantieji režisieriai Vilma Paulauskaitė ir Vytautas Germanavičius, pasveikinę anykštėnus ir atvykusius svečius, pakvietė į sceną rajono seniūnijų ir kaimo bendruomenių atstovus. Mat šiemet visos dešimt seniūnijų kartu su kaimo bendruomenėmis, kultūros darbuotojais įsirengė savo kiemelius obuolių „tematika“, tad scenoje teko tuos kiemelius ir pristatyti. Vieni scenoje dainavo, kiti vaidino, treti deklamavo pačių sukurtus poezijos posmus ar dar kitaip viliojo aplankyti jų kiemelius. Ilgai kviesti nereikėjo – norinčių pasižvalgyti, pabendrauti, paragauti kaimietiškų gėrybių, apžiūrėti kiemelius netrūko. Po kiemelius žvalgėsi ir vertinimo komisija, nes reikėjo nuspręsti, kam kokius prizus įteikti.

Užkrečiantys pavyzdžiai

Šiaudinių skulptūrų parkas

Bronius VERTELKA

Šiaudinių skulptūrų parkas šalia Naujamiesčio

Spalio 6-ąją Naujamiestyje (Panevėžio r.) buvo atkelti varteliai į šiaudinių skulptūrų parką „Mano žalias pasaulis“.

Važiuojant nuo Panevėžio, prie Naujamiesčio riboženklio būtinai sustosi užkerėtas pievoje išstatytų šiaudinių dirbinių. Neatitrauksi akių nuo jų ir stebėsies: kokie sumanūs naujamiestiečiai!

 Minint Upytės 750 metų sukaktį, Naujamiesčio kultūros centro darbuotojos sukūrė Čičinską – maždaug 12 metrų aukščio šiaudinę skulptūrą, kuri visiems labai patiko. Tada ir gimė idėja tai dar ir namuose išbandyti.

Paminėta medikų globėjo diena

Džiuljeta Kulvietienė

Šv. Luko koplyčioje šv. Mišias aukojo arkivyskupas Sigitas Tamkevičius bei kunigai Nerijus Šmerauskas ir Vitas Kaknevičius

Spalio 18 dieną Bažnyčia mini gydytoją, apaštalo Pauliaus palydovą ir evangelistą šv. Luką, kurį medikai pagarbiai vadina savo globėju. Kauno klinikų bendruomenė turi šio šventojo vardu pavadintą koplyčią. Šiais metais Šv. Luko koplyčioje šv. Mišias už visus medikus ir jų pacientus aukojo arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, jam talkino Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ir Kauno klinikų kapelionai kunigai Artūras Kazlauskas, Nerijus Šmerauskas ir Vitas Kaknevičius, giedojo moterų ansamblis „Kolegės“.

Telšių vyskupijoje

Šilalės dekanate

Su galinga Rožinio malda...

Grupė kunigų ir Rožinio kalbėtojų po susitikimo Šilalės parapijos namuose

Šilalė. Dar prieš prasidedant Rožinio kalbėjimo mėnesiui spaliui, Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ paskelbė Ganytojišką laišką-kreipimąsi į visus Žemaičių žemės krikščionis katalikus, kviesdamas juos visą spalio mėnesį vakarais rinktis bendruomeninei maldai į bažnyčias, koplyčias, krikščioniškų šeimų namus kalbėti Rožinį. Vyskupas J. Boruta SJ rašė: „Spalio mėnesį vietoje barnių, išgertuvių, keiksmų ir apkalbų teįsiviešpatauja maldos ramybė bei džiaugsmas. Melskimės vieni už kitus, ypač už tuos, su kuriais gyvename nesantaikoje, pykstamės, kurių nemėgstame. Gal malda mums padės susitaikyti, gal nurims nesantaikos kirminas, vis dar graužiantis mūsų širdyse ramybę. Melskimės už Didžiąją Dievo vaikų šeimą, šiais laikais susiduriančią su piktavališkais sekuliarizuoto pasaulio iššūkiais.“ Daug dar už ką vyskupas kvietė melstis. Šį vyskupo laišką-kreipimąsi aptarė visų Telšių vyskupijos parapijų kunigai su savo tikinčiaisiais, išsiaiškino kalbėjimo tvarką bei esmę.

Telšių vyskupijoje

Telšių dekanate

Meldėsi už kunigus

Šv. Mišių metu. Iš kairės: kun. Virginijus Palionis, Gintaras Lengvinas, Kęstutis Zybartas, Stanislovas Anužis, diakonas Vytautas Liesis, kan. Jonas Paulauskas, Eimutis Marcinkevičius, Olijandas Jurevičius, Kęstutis Balčiūnas, Darius Povilaitis

LUOKĖ. Gražų spalio pavakarį Visų Šventųjų parapijos bažnyčioje vyko neregėtos iškilmės: čia mūsų parapijos klebono kun. Virginijaus Palionio gražiu sumanymu ir nuoširdžia iniciatyva vyko šv. Mišios už garbius mūsų bažnyčios kunigus, palikusius žymų istorijos pėdsaką Luokėje. Širdinga malda, kuriai vadovavo Gargždų dekanato dekanas kanauninkas Jonas Paulauskas, prisiminėme profesorių prelatą Blažiejų Česnį, kanauninką Jurgį Daniusevičių, tremties kankinį, prieš tris dešimtmečius amžinybėn iškeliavusį kunigą Leoną Šapoką, kiekvieną žmogų mylėjusį ir Dievo palaimos visiems linkėjusį kunigą Joną Gaidelionį bei kitus, besiilsinčius šventoriaus kalnelyje. Luokiškiams neapsakomą malonę ir nepakartojamą įspūdį paliko dešimties kunigų: Gargždų parapijos klebono Jono Paulausko bei diakono Vytauto Liesio, Tverų klebono Dariaus Povilaičio, Viekšnių klebono Kęstučio Zybarto, Žarėnų klebono Kęstučio Balčiūno, Užvenčio klebono Eimučio Marcinkevičiaus, Sedos klebono Olijando Jurevičiaus, Skaudvilės klebono Gintaro Lengvino, Endriejavo klebono Stanislovo Anužio ir Luokės klebono Virginijaus Palionio aukotos šv. Mišios. Ilgam atmintyje išliks Endriejavo klebono kun. Stanislovo Anužio pamokslo metu išsakytos mintys apie sumaterialėjusį pasaulį, prarastą dvasingumą ir linkėjimai, kad žmogiška šiluma ir meilė Dievui išgelbėtų mus nuo didžiųjų šios epochos šalčių, juolab turint tiek sektinų išėjusiųjų dvasios Mokytojų gyvenimo istorijų.

Telšių vyskupijoje

Tauragės dekanate

Maldos grupė

Kebonas kun. Stasys Šlepavičius pašventino Švč. Marijos, Lurdo Dievo Motinos statulėlę

Nemakščiai. Ketvirtus metus skaičiuojanti Vilniaus Dievo Gailestingumo šventovės maldos grupė išvyko į savo pirmąją misiją. Ši maldos grupė susibūrė skleisti ir melsti Dievo Gailestingumo bei pasitikėti juo. Troškimas skleisti Dievo Gailestingumą paskatino aplankyti tas Lietuvos vietoves, kuriose žmonės neturi galimybės klausytis „Marijos radijo“ laidų.

Telšių vyskupijoje

Tauragės dekanate

Gyvojo rožinio kalbėtojai

Gyvojo rožinio kalbėtojai su klebonu prie Nemakščių Lurdo

Spalis – Rožinio mėnuo. Nemakščių Švč. Trejybės bažnyčios parapijiečiai jau rugsėjo mėnesį pradėjo jungtis į grupeles Gyvojo rožinio kalbėjimui. Pirmąjį spalio sekmadienį mūsų klebonas pašventino Švč. Marijos, Lurdo Dievo Motinos statulėlę. Klebonas pasiūlė, kad Švč. Marijos statulėlė keliautų pas Gyvojo rožinio kalbėtojus. Taip prasidės kelionė iš vienų namų į kitus. Toks pasiūlymas buvo priimtas džiaugsmingai. Statulėlė šeimoje bus savaitę ir keičiamasi sekmadieniais.

Maskva nenori būti musulmoniška

Gintaras Visockas

Žvilgsnis į Kremlių

Prieš keletą dienų per RTVi televiziją stebėjau itin aštrią, dinamišką „Klinč“ diskusiją, kurioje ginčijosi du Rusijos Federacijos piliečiai: stačiatikių tikėjimą išpažįstanti rusų tautybės rašytoja Jelena Čudinova ir Rusijoje gimęs bei užaugęs musulmonų religijos atstovas, vieno įtakingo leidinio žurnalistas Archanas Džemalis. Pašnekovų pavardės mums, lietuviams, ne itin svarbios, nes mažai kam žinomos. Šiuo atveju svarbiausia – dėl ko jie ginčijosi ir kaip ginčijosi. O ginčijosi jie dėl visai Rusijai itin aktualios temos – ar šalies sostinė nepraras savo tikrojo veido ir netaps musulmoniška?

Vatikanas ragina suteikti malonę mirties bausme nuteistam T. Azizui

Buvęs Irako vicepremjeras ir užsienio reikalų ministras Tarikas Azizas buvo vienintelis ministras krikščionis Sadamo Huseino vyriausybėje

Antradienį Irako aukščiausiasis baudžiamasis teismas skyrė mirties bausmę buvusiam ilgamečiam diktatoriaus Saddamo Husseino režimo vicepremjerui ir užsienio reikalų ministrui Tarikui Azizui. Teigiama, kad toks nuosprendis priimtas dėl politiko vaidmens susidorojant su religinėmis partijomis. Myriop taip pat nuteisti dar du aukšto rango Saddamo Husseino padėjėjai – buvęs vidaus reikalų ministras Saadounas Shakeras ir buvęs diktatoriaus sekretorius Abidas Hamoudas. Visi trys buvę pareigūnai pripažinti kaltais dėl susidorojimo su Irake gyventojų daugumą sudarančių šiitų bendruomenės nariais, numalšinus 1991 metų sukilimą prieš S. Husseiną. Pagal Irako įstatymus, mirties nuosprendžius dar turi patvirtinti prezidento paskirta taryba.

Politinių spektaklių užkulisiai

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Lietuvos politinėje padangėje ir toliau vyksta nuožmios kovos dėl valdžios, verda intrigos, o kai kurioms partijoms priklausantys pažangūs politikai reiškia atvirus protestus prieš abejotiną savo partijų vadovų veiklą. Lietuvoje pastaruoju metu netrūksta ir kertinėms demokratijos normoms prieštaraujančių politikų pasisakymų. Liberalų ir centro sąjungos vienas lyderių A. Čaplikas pareiškė: „Partijos turi būti kontroliuojamos specialiųjų tarnybų“. Toks įdomus pastebėjimas išreiškia dalies korumpuotų pareigūnų klanams artimų politikų norą susilieti su kagėbistinės praeities pareigūnų kontroliuojamais klanais, faktiškai kai kurių teisėsaugos institucijų viduje egzistuojančiomis slaptosiomis ložėmis. Tokios ložės turi savo lyderius, savo hierarchinę struktūrą, veiklos metodus. Ir šių ložių nariai dažniausiai valdo didžiulius turtus – turi po kelis namus, butus užsienio kurortuose, slaptas bankų sąskaitas Seišelių salų, Arubos, Kipro ar panašių šešėline bankininkyste išgarsėjusių šalių bankuose.