2010 m. spalio 29 d.
Nr. 79
(1864)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Apokalipsės spalvos

Živilė BALTĖ

Dailininkas Virginijus Kašinskas

Trijų Virginijaus Kašinsko
tapytų Kryžiaus kelio stočių
paveikslai

Centriniame altoriuje tarsi
atgyja šv. arkangelas Mykolas,
nutrenkiantis Šėtoną žemėn

V. Kašinsko darbų Įgulos
bažnyčioje fragmentai
Jono BAGDONO ir Birutės
KAIRAITYTĖS nuotraukos

Kauno Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos)
bažnyčios centrinis altorius
su šv. arkangelu Mykolu

Virginijus KAŠINSKAS gimė 1955 m. gegužės 15 dieną Šilalės rajone, Žemaitijoje. 1987 metais baigė Vilniaus dailės institutą (dabar Vilniaus dailės akademija), įgijo tapytojo specialybę. Nuo 1992 metų priimtas į Lietuvos dailininkų sąjungą. Parodose dalyvauja nuo 1987 metų. V. Kašinskas nutapė per 300 kūrinių religinėmis temomis, surengė per 60 personalinių tapybos, piešinių ir fotografijos parodų Lietuvoje ir užsienyje, dalyvavo tarptautinėse ir respublikinėse tapybos parodose. Dailininko paveikslų yra Lietuvos muziejuose, užsienio privačiose kolekcijose. Apie „Raudų“ ciklo paveikslus (40 paveikslų) sukurtą filmą rodė Vokietijos, Prancūzijos, Belgijos televizijos.

Mokykloje pradėjęs fotografuoti V. Kašinskas sukaupė didelę kryžių, stogastulpių, koplytėlių, kapinaičių nuotraukų kolekciją. Dailininkas skaito paskaitas visuomenei ir dėsto Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultete.

„Ir šviesa, ir tiesa mūs žingsnius telydi“, – giedame Lietuvos himne. Kas yra šviesa? Kas yra tiesa? Kristus sakė: „Aš – pasaulio šviesa“ (Jono 8, 12). „Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas“ (Jono 14, 6). Kristus skelbė tiesą, aukojo savo gyvenimą ir vedė į Prisikėlimą. Daugelį įžymių pasaulio dailininkų įkvėpė Evangelijos. Kauno Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje yra 15 Kryžiaus kelio stočių, kurias nutapė dailininkas Virginijus Kašinskas. Pirmame plane pavaizduodamas kiekvieną Kryžiaus kelio dalyvį, dailininkas išryškina psichologinį-emocinį išgyvenimą, neskirdamas dėmesio ano meto aplinkai, architektūrai. Jam svarbiausia – Kristaus auka, žmogiška kančia ir Dieviškas Prisikėlimas. 15-oje stotyje paveikslas nušvinta šviesos spinduliais, skelbdamas džiaugsmą, viltį, Atpirkimą.

Idėją pasiūlė tuometinis bažnyčios rektorius kun. Virgilijus Dudonis. Dailininkui šiai užduočiai rengėsi labai atsakingai. Prieš pradėdamas tapyti, V. Kašinskas išvyko į piligriminę kelionę po Šventąją Žemę, parsivežė daugybę nuotraukų. Kaip paveiksluose perteikti tą ypatingą spinduliavimą? Kitas įkvėpimo šaltinis, lyg Gyvybės vanduo, srūva iš Naujojo Testamento Evangelijų, iš Dieviškos harmonijos sferų.

Suskamba vargonai, nuaidi bažnyčios rektoriaus kun. Tomo Karklio skaitomas Dievo Žodis. Centriniame altoriuje tarsi atgyja paveikslas šv. arkangelo Mykolo misija (Apokalipsė). Jo spalvos atkartoja langų vitražo spalvas, sudarydamos harmoningą visumą. Šv. arkangelas Mykolas, kovojantis už tiesą, įkvepia viltį, kad šviesa nugalės. V. Kašinsko vaizduojamas Apokalipsės siužetas, figūros, detalės tiksliai atitinka Apreiškimo Jonui tekstą. Tapytojas V. Kašinskas sako: „Siužetas centrinio altoriaus paveikslui pasirinktas pagal Apreiškimą Jonui, kuriame vaizdingiausiai aprašyta šv. arkangelo Mykolo kova su ugniniu slibinu, senąja gyvate, vadinama Velniu ir Šėtonu“.

Apreiškimas Jonui – tai žmogui Dievo suteiktas mistinis regėjimas dvasiniame lygmenyje. Šiuo apreiškimu Dievas sudėtinga simboline bei mistine forma apreiškė žmonėms būsimus ateities įvykius. Kiekvienas Jono regėtas vaizdinys ir įvykis turi savyje gilias perkeltines prasmes. Viršutinėje paveikslo dalyje įkomponuotas atsivėręs dangus ir sostai, iš kurių sklinda Dieviška šviesa. Centre – kovojančio ir nugalėjusio šv. arkangelo Mykolo figūra, nutrenkianti Šėtoną žemėn ir užtverianti jam kelią sugrįžti atgal į dangų. Vertikali ir statiška šv. arkangelo Mykolo poza simbolizuoja dvasinę ramybę, pusiausvyrą ir jėgą. Jis stovi kaip atsvara ugniniam slibinui, senajai gyvatei, vadinamam Velniu ir Šėtonu, įkomponuotam paveikslo apačioje horizontaliai, kaip kovos pralaimėjimo ženklas.

Ugninis slibinas, turintis septynias galvas, dešimt ragų ir septynias diademas ant galvų, vaizduojamas nukritęs žemėn, tačiau jis dar vis priešinasi šv. arkangelui Mykolui. Slibino ugninis degimas simbolizuoja viską naikinančią aistrą, kuri yra priešingybė šv. arkangelo Mykolo ramybei. Šiame paveiksle išryškinami Jėzaus žodžiai, prie kurių glaudžiai šliejasi angelų kareivijos: „Nebijokite. Aš nugalėjau pasaulį“.

Kun. V. Dudonis padėjo dailininkui suvokti Apokalipsę, kantriai išaiškino jos simbolių prasmę. Apmąstydamas Jonui apreikštus įvykius, dailininkas 1997 metais užlipo ant pastolių ir pradėjo milžinišką darbą: ant 555x202 cm dydžio drobės liejosi aliejiniai dažai, gimė paveikslas. 1998 m. kovo 1 dieną pakabintą paveikslą pašventino vysk. Romualdas Krikščiūnas. Siela ima virpėti spindulingos galios paliesta ir tiki dar labiau.

Visus paveikslus Įgulos bažnyčiai dailininkas V. Kašinskas nutapė per stebėtinai trumpą laiką – trejus metus.

1996 m. rugsėjo 29 dieną dailininkas bažnyčioje surengė centrinio altoriaus paveikslo paruošiamųjų eskizų parodą. 1998 metais visuomenei buvo parodyti Kryžiaus kelio stočių paveikslai. Juos per 2000-ųjų Velykas iškilmingai pašventino arkivyskupas Sigitas Tamkevičius.

Dailininkas dalyvauja Egidijaus Stanciko projekte „Žodis ir spalva“. 2005 metais Įgulos bažnyčioje turėjome galimybę grožėtis V. Kašinsko septyniais paveikslais religine tematika.

Pažaislio Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo pas Elžbietą bažnyčioje yra V. Kašinsko tapytas paveikslas „Jėzau, pasitikiu Tavimi“. 2007 metais Jėzaus Gailestingumo šventėje jį pašventino vysk. Eugenijus Bartulis.

Dailininko V. Kašinsko kūrybą sunku aprėpti. Jo paveikslai religine tematika mums padeda melstis, medituoti, priartina Jėzaus gyvenimo vaizdus, Dievo Žodį.

Kaunas

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija