Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Darbai
Gimtasis kraštas
Krikščionybė
    šiandien
Laikas ir žmonės
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora
Pasaulis
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Projektą „Gimtasis kraštas:  
įvykiai ir įspūdžiai“ remia:  

Politinis kalinys, tikinčiųjų guodėjas, kunigų patarėjas

A†A mons. jubil. Eduardas SIMAŠKA (1909–1936–2010)

Monsinjoras jubiliatas Eduardas Simaška per savo gyvenimo 100-mečio šventę

Monsinjoras jubiliatas Eduardas Simaška šv. Mišių aukoje

Monsinjoras jubiliatas Eduardas Simaška per savo gyvenimo 100-mečio šventę

Spalio 27-osios rytą, eidamas 102-uosius metus, mirė Šiluvos parapijos altaristas monsinjoras jubiliatas Eduardas Simaška.

Eduardas Simaška gimė 1909 metų liepos 22 dieną (naujuoju stiliumi rugpjūčio 4 dieną) Pasusienio kaime, Kavarsko valsčiuje, Ukmergės apskrityje, kur būsimojo kunigo tėvai turėjo ūkį. Eduardas šeimoje buvo trečias vaikas iš penkių, jo vyresnysis brolis Vladas anksčiau už Eduardą tapo kunigu ir gyveno Šiluvoje, o jaunesnysis brolis dirbo zakristijonu. Seserys visada buvo labai artimos savo broliams. Iš namų vaikai išsinešė meilę Bažnyčiai ir tarnavo Dievui visu savo gyvenimu.

1922 metais Eduardas Simaška baigė Vaišviliškių pradžios mokyklą, vėliau mokėsi Anykščių progimnazijoje ir Ukmergės gimnazijoje. 1926 metais, baigęs gimnaziją, įstojo į Kauno kunigų seminariją ir 1936 metais buvo įšventintas kunigu. Po seminarijos baigimo kunigas Eduardas dar metus studijavo Teologijos fakultete ir gavo teologijos licenciato laipsnį.

Baigęs studijas 1937–1938 metais kunigas E. Simaška darbavosi Kauno Mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Prisikėlimo parapijos vikaru, 1938–1939 metais dirbo Kauno arkivyskupijos kurijos notaru, 1939–1940 metais buvo Kauno IV gimnazijos kapelionu, 1940–1941 metais Kavarsko parapijos vikaru, 1941–1944 metais Ukmergės gimnazijos kapelionu, 1944–1945 metais – Šalkavos koplyčios (Ukmergės parapija) rektoriumi, o 1945 metais buvo perkeltas į Lygumus (Pakruojo rajonas) vikaru.

1946 m. birželio 14 dieną kunigas E. Simaška buvo apkaltintas antisovietine veikla ir suimtas sovietinio saugumo. Už tai kunigą nuteisė dešimčiai metų lagerio ir penkeriems metams atėmė pilietines teises. Bausmę kunigas Eduardas atliko Komijoje, Intos anglių kasyklose.

1956 metais kun. E. Simaška grįžo į Lietuvą, tačiau saugumas neleido jo skirti klebono pareigoms. 1956–1958 metais jis dirbo Šiaulių Šv. Jurgio parapijoje altaristu-vikaru, 1958–1965 metais ėjo Gruzdžių parapijos vikaro pareigas. Per tuos metus ne kartą laikinai pavadavo išvykusius klebonus, tačiau savarankiškai vadovauti parapijai neturėjo galimybės. 1965–1967 metais dirbo Viduklės parapijos vikaru, kol galiausiai, 1970 metų rugsėjo mėnesį, sulaukęs 58 metų amžiaus, pirmą kartą buvo paskirtas klebono pareigoms nedidelėje Šimkaičių parapijoje Jurbarko rajone, kur darbavosi trejus metus. 1970 metais perkeltas Skarulių parapijos klebonu, dar po septynerių metų – Deltuvos parapijos klebonu. 1986 metais jo paties prašymu buvo paskirtas Šiluvos parapijos altaristu ir čia gyveno iki mirties, ypatingą dėmesį skirdamas Apsireiškimo koplyčioje besilankantiems maldininkams. 1990 metų lapkričio 14 dieną popiežius Jonas Paulius II už ištikimą kunigišką tarnystę kunigą Eduardą Simašką paskyrė savo kapelionu – monsinjoru. 1993 metų rugsėjo 7 dieną Šiluvoje monsinjoras E. Simaška priėmė popiežių Joną Paulių II.

Žvelgiant į monsinjoro E. Simaškos gyvenimo kelią, susidaro įspūdis, kad jam labai dažnai teko keisti parapijas – tik paskutinė žemiškojo gyvenimo stotelė Šiluvoje buvo ilgesnė. Vis dėlto, net ir sulaukęs garbingo amžiaus, jis kiek galėdamas rūpinosi patarnauti tikintiesiems, ypač klausykloje, guosdamas ir stiprindamas žmones jų gyvenimo kelyje. Jo asmens byloje yra daug tikinčiųjų prašymų, kuriais šie kreipdavosi į vyskupijos valdytojus, prašydami iškeliamą kunigą Eduardą Simašką palikti jų parapijoje. Jo ramus ir kilnus būdas padėdavo rasti kelią į visų širdis. Kunigai jį prisimins kaip nuoširdų draugą ir patarėją, kaip kunigiško gyvenimo pavyzdį. Monsinjorui Eduardui Simaškai visų pirma rūpėjo Dievo garbė ir žmonių tikėjimas. Dėl šių dalykų jis visuomet buvo pasirengęs atsisakyti ir savęs.

Monsinjoro Eduardo Simaškos palaikai buvo pašarvoti Šiluvos Bazilikoje. Spalio 29 dieną, penktadienį, po laidotuvių šv. Mišių  monsinjoras palaidotas Šiluvos Bazilikos šventoriuje.  Laidotuvių šv. Mišioms vadovavo Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius, koncelebravo Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ, Kauno arkivyskupijos augziliaras vyskupas Jonas Ivanauskas, per penkiasdešimt kunigų iš įvairių Lietuvos vyskupijų. Pamokslą, iškeldamas mirusiojo monsinjoro jubiliato ilgo ir ypač gražaus kunigiškojo gyvenimo pavyzdį, pasakė arkiv. S. Tamkevičius. Į amžinojo poilsio vietą Šiluvos šventoriuje monsinjoras palydėtas būrio Kauno kunigų seminarijos klierikų, šiluviškių, kitų atsisveikinti atvykusių Lietuvos žmonių.

Atlygink, Viešpatie, savo ištikimam tarnui amžinąja laime!

Kauno arkivyskupijos kurija

© 2010 „XXI amžius“