2010 m. lapkričio 12 d.
Nr. 82
(1867)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Kai nėra teisingumo, nėra ir ekonominės pažangos

Neringa Venckienė
Lolitos JABLONSKIENĖS nuotrauka

Per pastaruosius dvejus metus teisėja Neringa Venckienė patyrė daug išbandymų: kai kurių savo kolegų spaudimą, kai kurių aukšto rango valstybės pareigūnų bei prokurorų abejingumą tiriant rezonansinę pedofilijos bylą. Vykdoma ir prieš N. Venckienę nukreipta šmeižto kampanija bulvarinėje spaudoje ir kai kuriose televizijos laidose, organizuojamose įtakingos prodiuserių bendrovės. Spalio 15 dieną jos likimą turėjo lemti teisėjų drausmės teismas, tačiau šis posėdis atidėtas. Beveik neabejojama, kad N. Venckienė bus pašalinta iš teisėjos pareigų ir įsitrauks į politinę veiklą. Ši teisėja – šių metų pavasarį nužudyto kovotojo su pedofilija Drąsiaus Kedžio sesuo. Prieš dvejus metus D. Kedys kreipėsi į teisėsaugą dėl mažametės dukrelės seksualinio prievartavimo. Jis sužinojo, kad mažoji Deimantė buvo prievartaujama, ir su tuo tikriausiai susijusi ir Deimantės motina – D. Kedžio draugė L. Stankūnaitė. 2008 metų lapkričio mėnesį pradėta tirti rezonansinė pedofilijos byla ilgai vilkinta, vėliau prasidėjo akivaizdūs bandymai bylą numarinti. Nors buvo pateikiamas tam tikrais faktais paremtos įtikinamos prielaidos, kad Lietuvoje tikrai egzistuoja įtakingų pedofilų klanas, tačiau tyrimas beviltiškai užstrigo. 2009 metų spalio 5 dieną Lietuvą sukrėtė žinia – Kaune nužudytas teisėjas Jonas Furmanavičius ir su juo susijusi Violeta Naruševičienė. J. Furmanavičiaus pavardė buvo minima pedofilijos byloje, tačiau jo atžvilgiu taip ir nebuvo pradėtas tinkamas tyrimas, nes jį užstojo įtakingi prokurorai. O L.Stankūnaitės sesuo V. Naruševičienė turėjo kiek vyresnę dukrą, kurią irgi prievartavo įtakingi pedofilai. Su teisėja Neringa Venckiene apie pedofilijos bylos eigą, apie D. Kedžio nužudymo aplinkybes, apie skandalingą vaikų teisių apsaugos kontrolierės E. Žiobienės veiklą kalbasi „XXI amžiaus“ laikraščio žurnalistas Giedrius Grabauskas-Karoblis.

 

Rezonansinė pedofilijos byla buvo ilgai vilkinama ir galų gale beveik numarinta. Kokia jūsų pozicija dėl pedofilijos bylos eigos ir dėl nuožmių propagandinių atakų prieš jus ir jūsų šeimą?

Deja, išsipildė juodžiausios prognozės, kad byla bus numarinta. Kai kurie teisėsaugos pareigūnai tiesiog žlugdė šią bylą, o po A. Ūso žūties apskritai numojo ranka – nėra žmogaus, nėra problemos. Suveikė pasiteisinusi bylų žlugdymo mašina.

Paskutiniu metu viešojoje erdvėje pasitaiko daug įvairių spekuliacijų dėl Deimantės priežiūros. Galiu pasakyti tik tiek – ji gerai auginama, prižiūrima, jai nieko netrūksta. O tuo metu, kai ją prižiūrėjo L. Stankūnaitė, mergaitės likimas kėlė didelį rūpestį. Prieš keletą metų, kai Deimantės globą perėmė L. Stankūnaitė, ji nuolat būdavo palikta savaitiniame darželyje. Tad galime spręsti, kur geriau vaikui augti – savaitiniame darželyje ar normalioje šeimoje, greta ja besirūpinančių artimųjų.

Mums nuostabą kelia vaikų teisių apsaugos kontrolierės E. Žiobienės elgesys. Ji negina mergaitės interesų, priešingai – visaip trukdo mums, skelbia abejotinus pareiškimus. Galbūt paveikta suinteresuotų asmenų.

Nuo balandžio mėnesio pabaigos dėl jūsų globojamos brolio dukrelės užvirė atkakli kova. Tik aktyvių piliečių pastangomis pavyko apginti ją nuo pedofilų pinklių. Kaip manote, ar ir toliau bus įmanoma apginti mergaitės interesus?

Akivaizdu, kad tie, kurie planavo gegužės mėnesį paimti mergaitę bet kokia kaina, gerokai nusivylė, kai jiems nepavyko savo kėslų įgyvendinti. Baudžiamosios bylos likimas iš esmės lems ir civilinės bylos baigtį. Jei įtarimai L. Stankūnaitei nebus pareikšti, tai beveik neabejotina, kad bus priimti mums nepalankūs sprendimai. Tokiu atveju teismas tikriausiai nuspręs grąžinti Deimantę L. Stankūnaitei. Šiuo metu Deimantė gyvena su mumis, nuo rugsėjo pradžios jai yra skirta ir valstybės apsauga. Balandžio mėnesį mano brolį Drąsių radus negyvą, apsauga buvo nuimta, vėliau pareikšta, kad nėra jokio pagrindo toliau saugoti mergaitę. Mes kreipėmės į teismus, reikalaudami paskirti apsaugą. Galiausiai teismas priėmė mums palankų sprendimą, bet realiai pradėti saugoti mergaitę neskubėta. Nors Vyriausiojo administracinio teismo sprendimas, paskelbtas liepos 23 dieną, buvo įsiteisėjęs, tačiau gana ilgai, apie pusantro mėnesio, apsaugos nebuvo. Kai pareiškiau, kad kreipsiuosi į teismą dėl tokio aplaidumo, iš karto pozicija pasikeitė – nuo rugsėjo 4 dienos 21 valandos vakaro mergaitę yra saugoma. Atvyko apsaugos pareigūnai, pastatė tualetus, sumontavo kameras, pradėjo budėti prie mūsų namų. Tai įrodo, kad reikia teisinėmis priemonėmis siekti savo tikslų... Dauguma apsaugos darbuotojų – padorūs ir sąžiningi žmonės, kurie stebisi, kad L. Stankūnaitė gauna pašalpą, artimą jų gaunamiems atlyginimams.

L. Stankūnaitė, padedama įtakingų globėjų, siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės. Gal jai yra pažadėta, kad ji su Deimante bus išvežtos į užsienį ir ten gyvens laimingai. Bet tai iliuzijos – pedofilų klanui liudininkų nereikia.

Kodėl radus negyvą D. Kedį apsauga buvo panaikinta. Juk tai nelogiška – atrodo, kad mergaitė buvo saugoma nuo savo tėvo?

Taip, tai rodo klastą – tai buvo ne apsauga, o pasala. Septynis mėnesius laukė Drąsiaus, nors kai žvelgiame į įvykių eigą, tai gali būti, kad jis buvo pagrobtas dar 2009 metų spalio 5 dieną. Tokiu atveju visa jo paieška ir paistymai, kad jis gali slapstytis Rusijoje ar Ispanijoje, tebuvo spektaklis. Kažkam buvo naudinga skleisti tokius gandus. Gali paaiškėti dar daug įvairių šios istorijos detalių.

Grįžkime prie bylos ištakų. Ar prisimenate bylos pradžią? Tikriausiai neįsivaizdavote, kad bylos tyrimas gali taip užstrigti?

Tai buvo lapkričio 23 dieną. Pareiškimas buvo paduotas į Kauno vyriausiąjį policijos komisariatą. Netrukus paaiškėjo, kad pareiškimas dingo. Vėl kreipėmės į Kauno VPK ir mums paaiškino, kad turime kreiptis pagal L. Stankūnaitės gyvenamąją vietą – į Petrašiūnų policijos nuovadą. Ten ir kreipėmės. Iš pradžių tyrimas pajudėjo, bet vėliau prasidėjo akivaizdus bylos vilkinimas.

Bylos eiga buvo tiesiog skandalinga – atrodė, tarsi kažkieno ranka stabdo tyrimą. Tada Drąsius kreipėsi į žiniasklaidą – išsiuntinėjo pranešimus, net filmuotą medžiagą. Tačiau iš pradžių ir dauguma laikraščių bei televizijos laidų nelabai kreipė dėmesį į jo pateikiamus faktus – viskas pasikeitė tik po 2009 metų spalio 5 dienos.

Ar nekelia nuostabos aplinkybė, kad D. Kedžio kūną tyrė ekspertas, kuris 2006 metais tyrė ir pulkininko V. Pociūno kūną ir pareiškė, kad VSD pareigūnas žuvo per nelaimingą atsitikimą. Ši versija iš esmės jau paneigta – prokurorai nuo šių metų gegužės atlieka tyrimą dėl V. Pociūno nužudymo.

Taip, tai kelia didelę nuostabą. Ekspertas J. Paliulis tarsi kažkoks rezonansinių bylų ekspertas. Beje, J. Paliulis bandė apžiūrėti mergaitę kaip ginekologas psichiatrinėje ligoninėje 2009 metų spalį, bet Deimantė pasipriešino. Psichologinis spaudimas mergaitės atžvilgiu buvo didžiulis – buvo siekiama ją psichologiškai palaužti. Tokia taktika davė vaisių – mergaitė po šito atrodė gerokai pasikeitusi, bet vėliau atsigavo.

D. Kedžio dukrelė savaitei prievarta buvo uždaryta į psichiatrijos ligoninę. Į psichiatrijos ligoninę buvo uždarytas ir Šlienavos kaimo gyventojas, balandžio mėnesį matęs, kaip prie Kauno marių atvežamas nužudytas D. Kedys. Nejau grįžta sovietmečio laikai, kai nomenklatūrai bei KGB neįtikę asmenys būdavo prievarta uždaromi į kalėjimus primenančias psichiatrijos ligonines su grotomis ir spygliuotų vielų tvoromis?

Deimantės uždarymas į psichiatrinę ligoninę – brutalus žmogaus teisių pažeidimas. Vaikų teisių apsaugos kontrolierė R. Šalaševičiūtė šių metų pradžioje žadėjo pasidomėti, kodėl mergaitė buvo ten laikoma, pasirūpinti, kad šis faktas būtų išsamiai ištirtas. Tačiau visi mūsų pareiškimai prokuratūrai dėl neteisėto uždarymo į ligoninę buvo atmesti. Tai liudija apie Lietuvoje klestintį teisinį nihilizmą. Legalizuojami žmonių persekiojimai, o tyrimai dėl tokių veikų net neatliekami.

Jūsų brolis buvo rastas negyvas prie Kauno marių. Nors oficialiai teigiama, kad jis mirė būdamas neblaivus ir neva užspringęs, tačiau daug faktų liudija ką kita. Kaip jūs manote, kokia jūsų brolio mirties priežastis?

Mano brolis D. Kedys buvo nužudytas – mes tuo neabejojame. Ant jo kūno regimos akivaizdžios smurto žymės: daugybė sumušimų, nubrozdinimų pėdsakų. Susidaro įspūdis, kad jis buvo laikomas nelaisvėje ir kankintas. O tai, kad kai kuriose žiniasklaidos priemonėse pasirodė visokių prasimanymų – kad mano brolį slapstė giminės ir panašios legendos, lengvai galima paneigti. Jei jį išties būtų slapstę giminės, ar jis būtų taip sunykęs? Juk radus jo kūną matėsi, kad Drąsius labai sunykęs.

Jūsų nuomone, ar įmanoma Lietuvoje atkurti teisinę demokratinę valstybę, kurioje veiktų normali teisinė sistema, galiotų Konstitucija, būtų gerbiamos piliečių teisės ir pilietinės laisvės?

Taip, padėtis teisinėje sistemoje tiesiog tragiška. Tad ar galime stebėtis, kad Lietuvoje tiek daug nusivylimo, kad daugybė žmonių emigruoja iš mūsų šalies. Buvo momentas, kai svarsčiau, kad ir mūsų šeimai reikia išvykti, bet po to pakeičiau nuomonę. Mano pozicija tokia – kodėl aš turiu išvažiuoti iš Lietuvos? Tegul išvažiuoja iškrypėliai, aferistai, korumpuotų klanų nariai. O mes, sąžiningi piliečiai, turime likti savo krašte, turime siekti permainų. Juk ekonominis nuosmukis ir teisinės sistemos erozija taip savaime staiga nepraeis. O jei nėra teisingumo, nėra ir ekonominės pažangos. Ne tik pedofilijos byla iliustruoja apgailėtiną mūsų teisinės sistemos būklę. Ir daugybė kitų bylų – pulkininko V. Pociūno nužudymo byla, E. Kusaitės byla, „Draugystės“, „Samanėlės“ ir kitų stambių finansinių aferų tyrimai rodo, kad jau susikūrė ištisa korupcinė sistema. Turime telktis, siekti permainų, nes tokioje Lietuvoje gyventi nesaugu. Kiekvienas, neįtikęs šešėliniams klanams, gali būti šmeižiamas, persekiojamas ir net nužudytas. Bet susitelkę galime pasiekti permainų – sugriauti korupcinę sistemą ir atkurti tikrą teisinę valstybę.

Ačiū už pokalbį.

 

(Jau parengę straipsnį spausdinti sužinojome, kad lapkričio 3 dieną Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija paskelbė nutartį, kurioje atsisakoma pareikšti įtarimus Laimai Stankūnaitei dėl bendrininkavimo dalyvaujant nusikalstamuose veiksmuose – tvirkinant ir seksualiai prievartaujant savo ir D. Kedžio dukrelę Deimantę. Nutarties paskelbimo buvo laukiama dar nuo spalio 11 dienos, kai susirgus vienam iš trijų kolegiją sudarančių teisėjų paskelbimas buvo atidėtas. Ši teismo nutartis galutinė ir Lietuvoje neapskundžiama. Galima kreiptis tik į tarptautines teisines institucijas. Tad dėl N. Venckienės globojamos nužudyto brolio dukrelės vėl gali užvirti nuožmi kova – neabejotina, kad pedofilų klanas sieks perimti mergaitės globą, o D. Kedžio artimieji ir daugelis už teisingumą kovojančių piliečių pasiryžę ginti Deimantę nuo klastingų pedofilų pinklių. Beje, D. Kedžio teta, „Drąsiaus kelio“ judėjimo valdybos pirmininkė Audronė Skučienė žadėjo siekti, kad D. Kedžio dukrelė ir toliau gyventų globėjų Venckų šeimoje. A. Skučienės teigimu, mergaitė bus ginama net jei bus priimta nepalanki teismo nutartis. „Mažoji Deimantė nori gyventi su globėja N. Venckiene, jos šeima ir seneliais Kedžiais. L. Stankūnaitės tėvai buvo abejingi anūkei, ji pas šiuos senelius retai ir būdavo, gyveno pas mano seserį kartu su tėvu Drąsiumi. Labai apmaudu, kad mergaitę norima atimti, gal net vėl uždaryti į psichiatrinę ligoninę ir padaryti neveiksnia. Ginsime ją bet kuriuo atveju.“)

 

 

„(…) Ekspertai nustatė,
 kad Drąsius Kedys užspringo skrandžio turiniu ir žolės lapu.“

(Iš prokuroro interviu žiniasklaidai)


Rasūnas

…Kažkas Tailande su paukštytėm žiūrisi,
Kažkas suderins Seimą su šokiu,
O kam užspringti lemta skrandžio turiniu
Ir žolės lapu.


…Kažkam teisėtai vilos dygs pajūryje,
Kažkam mergaitę atsiunčia paštu.
O kas užspringsta skrandžio turiniu
Ir žolės lapu.


…Ir kai Temidė, prokurorų furija,
Tave apklausia tuo pačiu kampu –
Susimąstai dėl savo skrandžio turinio
Ir ar nelaukia… su žolės lapu.

Kaunas, 2010 11 07                                  

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija