Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Darbai
Gimtasis kraštas
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Konsekruota garsioji Barselonos šventovė

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI apsmilko smilkalais naujosios šventovės altorių

Akcentuota šeimos ir gyvybės tema

Praėjusį savaitgalį surengtoje popiežiaus Benedikto XVI dviejų dienų kelionėje į Ispaniją vienu svarbiausių įvykių buvo unikalios, jau daugelį dešimtmečių statomos Šventosios Šeimos bažnyčios konsekravimas Katalonijos regiono sostinėje Barselonoje. Šios didžiulės šventovės, talpinančios beveik dešimtį tūkstančių maldininkų, projekto autoriui žymiam ispanų architektui Antoniui Gaudi (1852–1926) yra užvesta beatifikacijos byla. Šventosios Šeimos (plačiai žinomos ir vietinės kalbos pavadinimu – Sagrada Familia) bažnyčios pastatas pradėtas statyti 1882 metais ir, kaip teigiama, bus galutinai užbaigtas tik 2026-aisiais. Pagal galutinį projektą šventovė turės net aštuoniolika bokštų, iš kurių dvylika bus dedikuoti apaštalams, keturi – evangelistams, vienas – Švč. Mergelei Marijai, o pats aukščiausias (170 metrų) – Jėzui.

Meilės galia ir viltingas tikėjimas

Prisiminti mirę kardinolai ir vyskupai

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI per šv. Mišias už šiemet mirusius Bažnyčios hierarchus

Prasmingai amžinybės temą popiežius Benediktas XVI palietė savo homilijoje, kurią pasakė aukodamas tradicines šv. Mišias už šiemet mirusius Bažnyčios hierarchus – kardinolus ir vyskupus. Lapkričio 4 dieną Šv. Petro bazilikoje vadovaudamas pamaldoms, jis priminė, kad „mesti žvilgsnį į šią dangiškąją tikrovę“ ragino mokinius apaštalas šv. Paulius: „Jeigu esate su Kristumi prikelti, siekite to, kas aukštybėse“ (Kol 3, 1). Žinoma, tai nereiškia, kad galima apleisti žemiškojo gyvenimo pareigas, tačiau neturime tiems rūpesčiams visiškai atsiduoti. Priminimas dangiškosios realybės, kuriai yra pašaukti visi žmonės, skatina suvokti žemiškojo gyvenimo laikinumą ir pasirengimą sugrįžti į „dangiškąją tėvynę“.

Monsinjorui linkėjo ąžuolinės sveikatos

Bronius VERTELKA

Mons. Petras Kuzmickas (dešinėje) tarp žmonių. Kairėje – kan. Vytautas Marozas

Lapkričio 7-ąją Panevėžio Kristaus Karaliaus katedroje buvo pažymėtas altaristo monsinjoro Petro Kuzmicko 100-asis gimtadienis bei jo kunigystės 75-metis. Tai buvo pirmosios tokios iškilmės šioje šventovėje. Mons. P. Kuzmickas – vyriausias kunigas Panevėžio vyskupijoje.

Pradėdamas Sumos šv. Mišias Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas pabrėžė, jog tokių iškilmių dar nebuvę ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Mons. P. Kuzmicką, birželio mėnesį pažymėjusį kunigystės 75-metį, sveikino visi Lietuvos vyskupai ir Popiežiaus apaštalinis nuncijus Baltijos šalims arkivyskupas Luigi Bonazzi (tuo metu vyko Lietuvos jaunimo dienos Panevėžyje).

Bendruomenėse

Prasmingas sekmadienis prie automagistralės

Romas BACEVIČIUS

Kun. Stasys Šlepavičius šventina padovanotas žvakes dosniausiems rėmėjams Zenonui ir Ramutei Akramavičiams, tautodailininkui Pranui Dužinskui ir jo žmonai Onutei bei Seimo nariams Edmundui Jonylai bei Algirdui Butkevičiui. Jos vėliau buvo pastatytos Lurdo grotoje

Lapkričio 7-ąją, sekmadienį, beveik pusiaukelėje tarp Kauno ir Klaipėdos, šalia Vilniaus–Klaipėdos automagistralės įsikūrusiame Nemakščių miestelyje buvo paminėta vairuotojų ir keliaujančiųjų diena, o klebonas kun. Stasys Šlepavičius parapijiečius pakvietė į Švč. Trejybės bažnyčią pasidžiaugti per metus nuveiktais darbais.

Aikštėje prie bažnyčios nuo pat ryto įsikūrė Automobilių kelių direkcijos saugumo skyriaus vedėjo pavaduotojas Antanas Čereška, vyriausioji specialistė Eglė Nemanytė ir kiti darbuotojai, demonstruodami, kas gali atsitikti, jei vairuotojas ar keleivis neprisisega saugos diržo. Jie dalijo atšvaitus ir pasakojo apie saugaus eismo reikalavimus. 12 valandą parapijiečiai ir svečiai rinkosi į Švč. Trejybės bažnyčioje aukojamas Sumos šv. Mišias. Kun. S. Šlepavičius džiaugėsi, kad į bažnyčią atėjo gausus žmonių būrys, išvardijo svečius, padėkojo visiems, savo aukomis ar darbu padėjusiems sutvarkyti šventorių.

Bendruomenėse

Atstatytas Laisvės paminklas

Kazimieras Dobkevičius

Laisvės paminklas liudija dėkingumą kovotojams

Sovietiniai pakalikai nugriovė Lietuvos laisvei pastatytą paminklą Lapėse, o atgimimo metais iškilo įvairių kliūčių paminklui atstatyti. Tačiau šį rudenį sutelktomis pajėgomis, padedant Lapių bendruomenei, Kauno rajono savivaldybei, entuziastams, patriotams, paminklą pavyko atstatyti.

Spalio 30 dieną, sekmadienį, Lapių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje vyko šv. Mišios už žuvusius kovoje už Lietuvos laisvę. Tądien buvo švenčiama ir Padėkos už laisvę šventė. Šv. Mišias aukojo arkivyskupas Sigitas Tamkevičius SJ, koncelebravo mons. Adolfas Grušas, kun. Kazimieras Ambrasas SJ, Kauno II dekanato dekanas kun. Augustinas Paulauskas, klebonas kun. Robertas Skrinskas.

Užkrečiantys pavyzdžiai

Ukmergiškiui – L. Šepkos premija

Bronius VERTELKA

Konkursinėje parodoje L. Šepkos premijai laimėti dalyvavę medžio drožėjai. Centre su gėlėmis stovi L. Šepkos premijos laureatas ukmergiškis medžio meistras Rimantas Zinkevičius

Lapkričio 5-ąją Rokiškio krašto muziejuje vyko XVI respublikinės medžio drožėjų darbų konkursinės parodos Liongino Šepkos premijai laimėti uždarymo bei parodos laureato paskelbimo iškilmės. Šiemet savo darbus eksponavo 19 meistrų iš 11 rajonų ir pristatė daugiau kaip 120 kūrinių. Dešimt meistrų parodoje dalyvavo pirmą kartą. Pusantro mėnesio veikusią parodą apžiūrėjo daugiau kaip 6 tūkstančiai muziejaus lankytojų. Konkursinės parodos darbus vertino komisija, vadovaujama Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėjos Irenos Seliukaitės.

„Marija, globok Lietuvą“

Vyskupo Eugenijaus Bartulio naujo kalendoriaus pristatymas Vilniuje

Dr. Aldona Vasiliauskienė

Vyskupas Eugenijus Bartulis Joanitų vienuolyno konferencijų salėje pristato 2011 metų kalendorių „Marija, globok Lietuvą“

Lapkričio 5 dieną Vilniuje, pilnutėlėje Joanitų vienuolyno konferencijų salėje, pavadintoje Jono Pauliaus II vardu, buvo pristatytas  Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio  fotografijų kalendorius „Marija, globok Lietuvą“. Renginį vedė Šiaulių dramos teatro režisierė Regina Steponavičiūtė, skaičiusi poetės Lacrimos (Marijos Katiliūtės) Švč. Mergelei Marijai skirtas eiles, išspausdintas kalendoriuje. Muzikinius intarpus – giesmes Dievo Motinai Marijai atliko Šiaulių Katedros šv. Cecilijos religinės sakralinės muzikos ansamblis (Diana Astrauskienė, Andrius Bartulis, Aidas Kalinčikas ir Jonė Vaikasienė), vadovaujamas Rolandos Motūzaitės-Kalakauskienės. Apie Dievo Motinos paveikslų nuotraukas, papuošusias kalendorių „Marija, globok Lietuvą“, kalbėjo autorius vyskupas Eugenijus Bartulis.

Sinagogoje – žymių žydų portretai

Benjaminas ŽULYS

Dailininkai Gytautas Balkevičius ir Jasper Joffė, dešinėje – Sinagogos seniūnas Mauša Bairakas

Manoma, kad šiuo metu Kaune gyvena apie 300 žydų šeimų. Tikslų skaičių pasakyti sunku, nes dalis šeimų yra mišrios ir pavadinti jas grynai žydiškomis vargu ar galima. Nemažai jų yra žinomos plačiojoje visuomenėje. Daug jų gyveno prieškario ir pokario Lietuvoje. Kai kurie mirė, kai kurie išvyko į užsienį. Likę Kauno žydai toliau gyvuoja, veikia.

Sekmadienį, lapkričio 7-ąją, Kauno žydų religinė bendruomenė Kauno choralinėje sinagogoje surengė parodą „XX ir XXI amžiaus žymiausių žydų portretai“. Sinagogos seniūnas Mauša Bairakas svetingai priėmė svečius, pristatė parodos organizatorius ir kūrinių autorius.

Priėmė kaip pačių užsiaugintą poetą

Bronius VERTELKA

Iš kairės: Ramygalos klebonas kan. Edmundas Rinkevičius, muziejininkė Vitalija Vasiliauskaitė ir Zarasų vikaras kun. Justas Jasėnas

Spalio 14-ąją Panevėžio kraštotyros muziejaus filiale Pasipriešinimo sovietinei okupacijai ir Sąjūdžio muziejuje buvo pristatyta Zarasų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios vikaro kun. Justo Jasėno poezijos knyga „Užmigdykite mus ežeruos“. Tokio žmonių sambūrio senokai čia būta: atėjo ar atvažiavo kunigo giminės, jo pažįstami ir gerbėjai. Knygos autorius atėjo su motina (beje, knygą jai ir dedikavo). Pristatymas prasidėjo V. Žemkalnio gimnazijos, kurioje mokėsi V. Jasėnas, moksleivių parengta menine programėle, paremta  jo ankstyvosios kūrybos eilėmis. Apie tai, kad J. Jasėnas tvirtėjo kaip poetas V. Žemkalnio gimnazijoje, pasakojo mokytoja Sigita Motiejūnienė. Kūrėją brandino  aktyvi veikla maironiečių draugijoje. Jis rašė tai, ką pats matė, išgyveno. Justas išvažinėjo ir išvaikščiojo  Maironį primenančiais keliais ar takais – didysis poetas Justui buvo kūrybos dvasinis vedlys. Ramygalos klebonas kan. Edmundas Rinkevičius – poetas, medžio drožėjas, fotomenininkas – atkreipė dėmesį į tai, kad Justas rašo giliai ir talpiai.

Kai nešoka pagal rusų dūdelę Kodėl Lietuvos rusų sąjunga nemėgsta

Lietuvos tautinių bendrijų tarybos pirmininko?..

Gintaras Visockas

Lietuvos tautinių bendrijų tarybos pirmininkas Mahiras Gamzajevas Autoriaus nuotrauka

Lietuvos rusų sąjunga paskelbė politinį pareiškimą, kuriame kritiškai įvertina Lietuvos tautinių bendrijų tarybos (TBT) pirmininko Mahiro Gamzajevo veiklą.

Tenka pripažinti, kad tai itin keistas Lietuvos rusų sąjungos žingsnis. Pareiškime skelbiami pikti priekaištai tiek sėkmingai TBT vadovaujančiam M. Gamzajevui, tiek valstybinėms ir visuomeninėms Lietuvos struktūroms, kurios palaiko dabartinį TBT vadovą. Žodžiu, Lietuvos rusų sąjungos kritikos susilaukia ir TBT pirmininkas, ir visi, kurie TBT pirmininką laiko lojaliu Lietuvos valstybės piliečiu, nuoširdžiai besirūpinančiu Lietuvoje gyvenančių tautinių mažumų reikalais ir tuo pačiu nepamirštančiu Lietuvos interesų.

Kai nėra teisingumo, nėra ir ekonominės pažangos

Neringa Venckienė Lolitos JABLONSKIENĖS nuotrauka

Per pastaruosius dvejus metus teisėja Neringa Venckienė patyrė daug išbandymų: kai kurių savo kolegų spaudimą, kai kurių aukšto rango valstybės pareigūnų bei prokurorų abejingumą tiriant rezonansinę pedofilijos bylą. Vykdoma ir prieš N. Venckienę nukreipta šmeižto kampanija bulvarinėje spaudoje ir kai kuriose televizijos laidose, organizuojamose įtakingos prodiuserių bendrovės. Spalio 15 dieną jos likimą turėjo lemti teisėjų drausmės teismas, tačiau šis posėdis atidėtas. Beveik neabejojama, kad N. Venckienė bus pašalinta iš teisėjos pareigų ir įsitrauks į politinę veiklą. Ši teisėja – šių metų pavasarį nužudyto kovotojo su pedofilija Drąsiaus Kedžio sesuo. Prieš dvejus metus D. Kedys kreipėsi į teisėsaugą dėl mažametės dukrelės seksualinio prievartavimo. Jis sužinojo, kad mažoji Deimantė buvo prievartaujama, ir su tuo tikriausiai susijusi ir Deimantės motina – D. Kedžio draugė L. Stankūnaitė. 2008 metų lapkričio mėnesį pradėta tirti rezonansinė pedofilijos byla ilgai vilkinta, vėliau prasidėjo akivaizdūs bandymai bylą numarinti. Nors buvo pateikiamas tam tikrais faktais paremtos įtikinamos prielaidos, kad Lietuvoje tikrai egzistuoja įtakingų pedofilų klanas, tačiau tyrimas beviltiškai užstrigo. 2009 metų spalio 5 dieną Lietuvą sukrėtė žinia – Kaune nužudytas teisėjas Jonas Furmanavičius ir su juo susijusi Violeta Naruševičienė. J. Furmanavičiaus pavardė buvo minima pedofilijos byloje, tačiau jo atžvilgiu taip ir nebuvo pradėtas tinkamas tyrimas, nes jį užstojo įtakingi prokurorai. O L.Stankūnaitės sesuo V. Naruševičienė turėjo kiek vyresnę dukrą, kurią irgi prievartavo įtakingi pedofilai. Su teisėja Neringa Venckiene apie pedofilijos bylos eigą, apie D. Kedžio nužudymo aplinkybes, apie skandalingą vaikų teisių apsaugos kontrolierės E. Žiobienės veiklą kalbasi „XXI amžiaus“ laikraščio žurnalistas Giedrius Grabauskas-Karoblis.

Dėl Jėzaus vardo

Kun. Vytenis Vaškelis

Šio sekmadienio Evangelija prasideda kai kuriems žydams prabilus apie Jeruzalės šventyklos įspūdingą grožį (Lk 21, 5). Be abejonės, dailės, meno dalykai ir apskritai visos kultūrinės ir kitos vertybės yra kūrybinės žmogaus veiklos rezultatas, liudijantis, kaip prasmingai praturtina visuomenę uolūs kūrėjai. Kai žmogus suvokia, kad jo protas ir visi sugebėjimai yra inspiruojami aukščiausiojo Proto – Dievo malonės veikimo, jis natūraliai prisiima atsakomybę sąžiningai atlikti kiekvieną darbą. Prisimenu sąžiningus specialistus, kurie projektavo ir planuoja Šv. Antano parapijos namų remontus bei juos vykdo, taip pat ir tuos parapijos žmones, kurie darbščiai dirba paprasčiausią darbą: šluoja šventorių, valo bažnyčią – visi jie aplink save skleidžia moralinio bei harmoningo grožio šilumą.  

Ėję tilto sargybą

Bronius VERTELKA

Serafima ir Ivanas Petrovskiai

Ilgiausias (599 m) ir aukščiausias (42 m) tiltas Lietuvoje yra prie Lyduvėnų.  Baltarusiai Serafima ir Ivanas Petrovskiai šalia jo praleido didžiąją gyvenimo dalį. Sukūrę šeimą 1952 metų  pradžioje,  tų pačių metų rudenį atvyko į Lyduvėnus. Ivanas čia išdirbo apie  40 metų. Liktinis viršila pradžioje buvo sukarintos apsaugos vyresniuoju, vėliau viršininku. Reikėdavo būti su kareiviais: išeidavo 7 valandą ryto, grįždavo 11 vakare.

Komercija ir šventumas

Atsinaujinimo dienoje „Apie šventąją komerciją“ dalyvavo gausus būrys skirtingo amžiaus dalyvių iš įvairių Lietuvos kampelių

Spalio 17 dieną, sekmadienį, Katalikų bendruomenės „Gyvieji akmenys“ surengta Atsinaujinimo diena „Apie šventąją komerciją“, šįsyk vykusi „Park Inn“ konferencijų salėje Kaune, sutraukė gausų skirtingo amžiaus dalyvių būrį iš įvairių Lietuvos kampelių. Kaip įprasta, Atsinaujinimo diena pradėta Viešpaties šlovinimu, vėliau dienos tema aptarta priešpietinėse konferencijose, o popiet gvildenta darbo grupėse. Pavakare renginys baigtas džiaugsmingai švęsta Eucharistija, kuriai vadovavo Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius.

Vyskupo mirtis Vėlinių oktavoje

A†A vysk. dr. Romualdas Krikščiūnas (1930–1954–1969–2010)

Vysk. dr. Romualdas Krikščiūnas Ričardo ŠAKNIO nuotrauka

Lapkričio 2 dienos ryte po sunkios ligos eidamas 81-uosius metus šį žemiškąjį pasaulį paliko titulinis Amajos vyskupas ir Panevėžio vyskupas emeritas bažnytinės teisės daktaras Romualdas Krikščiūnas, beveik tris paskutiniuosius savo gyvenimo dešimtmečius gyvenęs Kaune.

Vyskupas Romualdas Krikščiūnas gimė 1930 m. liepos 18 dieną Kaune, pašto tarnautojų šeimoje.  1937–1941 metais mokėsi Kauno „Saulės“ pradžios mokykloje, 1941–1950 metais –  Kauno m. VI gimnazijoje, kurią baigęs įstojo į Kauno tarpdiecezinę kunigų seminariją. 1954 m. rugsėjo 12 dieną įšventintas kunigu. 1954 m. spalio 11 dieną paskirtas Kauno Kristaus Prisikėlimo parapijos vikaru, o 1959  metais – šios parapijos klebonu. 1959–1963 metais studijavo Romos Laterano popiežiškajame universitete, apgynė bažnytinės teisės daktaro laipsnį. 1963 m. rugpjūčio 8 dieną paskirtas Vilkaviškio vyskupijos kurijos kancleriu ir Kunigų seminarijos dėstytoju. Šiose pareigose dirbo iki 1973 m. liepos 6 dienos. 1963–1964 ir 1965–1967 metais lydėjo Lietuvos hierarchus į Vatikano II Susirinkimą. 1969 m. vasario 3 dieną paskirtas Kauno arkivyskupijos ir Vilkaviškio vyskupijos generalvikaru. 1969 m. lapkričio 7 dieną nominuotas tituliniu Amajos vyskupu ir paskirtas Kauno arkivyskupijos bei Vilkaviškio vyskupijos apaštališkojo administratoriaus augziliaru. 1969 m. gruodžio 21 dieną Kauno Arkikatedroje konsekruotas vyskupu. Nuo 1973 m. liepos 6 iki 1983 liepos 14 dienos buvo Panevėžio vyskupijos apaštališkasis administratorius. Nuo 1983 m. liepos 17 dienos – vyskupas emeritas.