2010 m. lapkričio 17 d.
Nr. 83
(1868)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Nepavykusi ir pavykusi apkalta

Aleksandras Sacharukas
Seimo nario mandatą išsaugojo,
o Linas Karalius – prarado

Krikščionių partijos atstovas Linas Karalius neteko Seimo nario mandato, o Aleksandras Sacharukas – išsaugojo, nors abu politikai pripažinti šiurkščiai pažeidę Konstituciją ir sulaužę Seimo nario priesaikas. Už L. Karaliaus parlamentaro mandato naikinimą ketvirtadienį balsavo 89 Seimo nariai, prieš – 16, dar 13 tautos atstovų balsuodami susilaikė ir 12 biuletenių buvo sugadinta. Kad būtų panaikintas A. Sacharuko mandatas, slaptu balsavimu pritarė tik 80 parlamentarų, prieš buvo 24, 13 susilaikė ir tiek pat biuletenių buvo sugadinta. Seimo nario mandatas apkaltos proceso tvarka gali būti panaikinamas, jeigu tam pritaria ne mažiau nei 85 Seimo nariai.

Atsakydamas į Seimo narių klausimus A. Sacharukas pareiškė, kad į apkaltą jį atvedė premjeras ir konservatorių lyderis Andrius Kubilius, krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė ir premjero patarėjas Virgis Valentinavičius. Šiuos tris asmenis politikas palygino su ikiteisminiame tyrime kalinamu Henriku Daktaru ir pareiškė manąs, jog pastarasis, palyginus jį su premjeru, jo patarėju ir krašto apsaugos ministre, yra šventasis. 

Už Krikščionių partijos atstovą A. Sacharuką kalbėjęs advokatas V. Barkauskas pabrėžė, kad svarbu išaiškinti, jog Konstitucinio Teismo (KT) ir Seimo kompetencijos yra atribotos. Jis akcentavo, jog Seimas nesprendžia, ar parlamentaras sulaužė Konstituciją, o KT nesprendžia, ar taikyti konstitucinę atsakomybę.

Seimas negali nurodyti teismui, kokią išvadą pateikti, o KT negali nurodyti, kokį sprendimą priimti. V. Barkauskas akcentavo, kad svarbu įvertinti Konstitucijos sulaužymo mastą. Jis mano, kad toks 20 metų dažnai parlamento salėje pasitaikęs pažeidimas niekada nebuvo baudžiamas taip skaudžiai, tad vardan visų parlamentarų lygybės nederėtų atimti mandato. Seime iki šiol buvo susiformavusi praktika už tokius nusižengimus skirti įspėjimus, pripažinti Statuto pažeidimą. „Reikia atsižvelgti į tai, kad jis tuo metu buvo palyginti jaunas ir nepatyręs Seimo narys, pasidavęs ne tik teigiamai, bet, kaip paaiškėjo, ir neigiamai labiau patyrusių Seimo narių įtakai“, – pabrėžė advokatas. V. Barkauskas taip pat atkreipė dėmesį į nepriekaištingą A. Sacharuko biografiją – sudėtingą profesinį kelią, pavojingumą, patirtas traumas, tai, jog jis buvo ne kartą skatinamas. Pasak jo, 2003 metais vienos operacijos metu A. Sacharukas buvo sužeistas – jam lūžo stuburo kaklinės srities slankstelis, rankos kaulai, patirti kiti sužalojimai.

A. Sacharuko baigiamoji kalba truko apie minutę. Jis atsiprašė rinkėjų, kad metus negali dirbti visaverčio darbo, o yra įveltas į apkaltos peripetijas. „Vardan Lietuvos lindau ir po kulkom, ir po peiliais, bet tai, ką pamačiau Seime iš tikrųjų mane nustebino“, – pareiškė A. Sacharukas.

Kai pagal numatytą procedūrą buvo skirtas laikas parlamentarams išreikšti pozicijas, kaip balsuoti per apkaltą, viešai užstoti kolegą ryžosi tik savi – Krikščionių partijos frakcijos nariai.

Konservatorius-krikdemas Valentinas Stundys ragino negailėti Seimo narių, neleisti žeminti Konstitucijos. A. Sacharukui jis priekaištavo, kad savo nuodėmes bando maskuoti kaltinimais kitoms partijoms: „Teismo išvada užkerta mums galimybes spekuliuoti politinėmis proceso insinuacijomis, kalbėti apie kokį nors tendencingą bausmės siekimą, sąskaitų suvedinėjimą, susidorojimą ir pan.“

Socdemas Vytenis Andriukaitis pabrėžė, kad Konstitucijos ignoravimas neįmanomas, nes sąžinės balsas turi būti orientuotas į Konstituciją, kuriai kiekvienas parlamentaras prisiekė, kai tapo parlamentaru. „Sprendimas frakcijos narių yra moraliai privalomas“ – tarė jis.

Liberalų sąjūdžio pirmininkas, susisiekimo ministras Eligijus Masiulis pabrėžė, kad pasirinkimo Konstitucijai prisiekę parlamentarai neturi: „Kokia prasmė apkaltos proceso metu kreiptis į KT dėl išvados, jei gavęs išvadą – teigiamą arba neigiamą – Seimas vis tiek gali elgtis taip, kaip nori? Šiandien ignoravę KT išvadą, mes ignoruosime Konstituciją. Signalas pasiunčiamas piliečiams, kad galima nesilaikyti įstatymų ir išvengti atsakomybės.“

Paskutinė kalbėjusi konservatorė-krikdemė Vida Marija Čigriejienė kvietė nenuvilti rinkėjų: „Būkime sąžiningi sau ir savo rinkėjams, kad drąsiai galėtume pažiūrėti į akis ir pasakyti, kad prieš Konstituciją visi esame lygūs. Sugriaukime stereotipą, kad išrinktiesiems galima daryti, ką nori, o eiliniams – ne.“

Mandatą kolegai A. Sacharukui siekiantys išsaugoti bendražygiai visiems atskleidė net ir pačias jautriausias jo asmeninio gyvenimo detales. Frakcijos narė paskelbė, kad per įtemptą apkaltos procedūrą kūdikio besilaukusi A. Sacharuko žmona patyrė persileidimą.

Krikščionių partijos narys Linas Karalius teisinosi esąs jaunas ir nepatyręs politikas, atsiprašė už savo elgesį, kurį pabrėžtinai vadino Seimo Statuto, o ne Konstitucijos pažeidimu. Jis teigė, kad nebūtų vykęs į kelionę, jeigu būtų žinojęs, kad už tai jam gresia netekti Seimo nario mandato. „Tai, kad pasielgiau neatsakingai, be abejo, yra mano jaunatviškas poelgis, manau, kad gavau tokią pamoką, už kurią dabar moku pačia didžiausia kaina“, – pridūrė L. Karalius.

Klausinėdami L. Karalių Seimo nariai viešai kaltino politiką melavus apie savo kelionę, taip pat domėjosi, kodėl pats neatsisakė mandato, klausė, ar nemano, jog visa istorija būtų buvusi kur kas paprastesnė, jeigu L. Karalius būtų atgailavęs ir visų atsiprašęs.

Liberalų sąjūdžio atstovo Vytauto Grubliausko paklaustas, ar nebūtų teisingiau atsisakyti mandato pačiam, L. Karalius atmetė tokį siūlymą. „Nuo pat šios istorijos pradžios mes buvome ir viešai ir asmeniškai spaudžiami atsisakyti mandato. Tai visą šitą procesą pradėjusių žmonių tikslas. Taip pasielgdamas aš padėčiau jiems pasiekti savo tikslo ir nuvilčiau nemažą dalį savo rinkėjų“, – sakė jis.

Krikščionių partijos frakcijai priklausantis Mantas Varaška išsiskyrė iš savo bendražygių būrio ir, pabrėždamas, kad Seime teisiami politikai nėra kaltesni nei jų teisėjai, pasiūlė vardan aukštesnių tikslų atsisakyti mandatų iki balsavimo. „Neleidus įvykti balsavimui Seimui ir tautai šiandien būtų parodyta didžiulė, nors ir sunkiai suvokiama pamoka“, – sakė jis.

Baigiamąjį žodį L. Karalius pradėjo apgailestavimu, kad padaręs statutinį pažeidimą sukėlė tokias pasekmes, nuvylė savo kolegas ir nemažą dalį rinkėjų. Jis apeliavo į kolegų sąžiningumą: „Noriu kreiptis tiesiai į jūsų širdis, kad šiandien nuėję į būdelę ir dėdami tuos kryžiukus patys atsakytumėte, ar tikrai nesate praleidę nė vieno posėdžio, nesate balsavę už kolegą.“

L. Karalius vylėsi, kad Seimas paliks jam ir A. Sacharukui mandatus ir suteiks antrą šansą įrodyti, kad jiedu gali garbingai tarnauti Lietuvai.

L. Karalius savo gynybą apkaltai skirtame posėdyje patikėjo advokatui Sauliui Ženteliui. Teisininkas kvietė parlamentarus neperlenkti lazdos, nes Vakarų valstybėse už tokius nusižengimus politikų galvos nelekia. Pasak jo, apkalta turi būti ypatingas, išskirtinis atvejis. Jis pateikė pasaulinius pavyzdžius, kai apkaltos buvo vykdytos JAV ir Rusijos prezidentams – Richardui Niksonui, Billui Clintonui, Borisui Jelcinui: „Buvo kalbama apie kitokio lygio pažeidimus – nusikaltimo padarymą, melagingą liudijimą teismui, Konstitucijos paskelbimą negaliojančia“, –  ir apkaltos nė vienu iš šių atvejų nesibaigė pašalinimu.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija