Pirmasis puslapis
Atmintis
Gimtasis kraštas
Istorija
    ir dabartis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Projektą „Gimtasis kraštas:  
įvykiai ir įspūdžiai“ remia:  

Paminklas partizanams

Rimvydas Žiemys,

Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos narys

Gėles prie atidengto paminklo padeda kpt. Rytis Matulevičius ir kpt. Mindaugas Četavičius

Pranešimą apie partizaninį judėjimą ir Opšrūtų įvykius perskaitė istorikas Jonas Gustaitis

Opšrūtuose, prie Vilkaviškio–Pilviškių kelio, R.Vilkaitienei priklausančiame sklype, prisimindamas laisvės kovas ir pagerbdamas Lietuvos partizanus, Lietuvos kūrėjų savanorių sąjungos Vinco Kudirkos Marijampolės apskrities skyrius pastatė paminklą Opšrūtų akcijai atminti. Paminklas primena, kad 1947 m. lapkričio mėnesį „Tauro“ apygardos „Žalgirio“ rinktinės partizanai sunaikino ginkluotų sovietų kolonistų atsparos punktą Opšrūtuose ir pristabdė Lietuvos kaimų kolonizavimą.

Lapkričio 12-ąją, nepaisydami žvarbaus vėjo ir lietaus, į atidengimo iškilmes susirinko opšrūtiečiai, kariškiai, rajono mokyklų moksleiviai bei kiti, neabejingi savo krašto istorijai žmonės. Tiesa, nors paminklo atidengimas nepasirodė svarbus įvykis Vilkaviškio rajono vadovams, paminklo atidengimo iškilmėse dalyvavo Marijampolės savivaldybės mero patarėjas Albinas Mitrulevičius bei atstovė ryšiams su visuomene Danguolė Micutienė.

Sugiedojus Tautišką giesmę pranešimą apie partizaninį judėjimą ir Opšrūtų įvykius perskaitė istorikas Jonas Gustaitis. Pranešėjas pabrėžė, kad Laisvės kovotojų karta laikėsi amžino įsipareigojimo: „Atiduok Tėvynei, ką privalai“. Ginkluotas pasipriešinimas buvo suaugęs su Tauta ir tai nulėmė jo mastą. Jei moderniuose kraštuose paprastai tokiame pasipriešinime dalyvauja 1–2 proc. visos tautos gyventojų, tai Lietuvoje dalyvavo 4 proc. ir jam prilygo tik Vakarų Ukrainoje vykęs pasipriešinimas. Nors prieš partizanus buvo mesta reguliarioji okupanto kariuomenė, kuri pasklido po visą Lietuvą, partizanai gynė tautą nuo sovietinio genocido ir palaikė Nepriklausomybės atgavimo viltį.

Pranešėjo teigimu, 1946–1948 metai buvo jėgų konsolidavimo laikotarpis. 1945 metais žuvo daug partizanų, ypač vadų, todėl reikėjo keisti taktiką. Tai buvo pats kruviniausias ginkluoto pasipriešinimo laikotarpis – partizaniniam judėjimui slopinti buvo mesta dar 15 tūkstančių ypatingos paskirties okupanto karių. Partizanai pradėjo veikti 5–20 žmonių grupelėmis, turėjo gerai įrengtas slėptuvės ir atlikę operaciją skubiai pasitraukdavo.

Opšrūtų kaime vokiečių paliktuose ir į Sibirą ištremtų žmonių ūkiuose buvo apgyvendinta apie 30 kolonistų šeimų, nelojalių Lietuvos nepriklausomybei. Šios šeimos ne kartą buvo įspėtos per vieną mėnesį pasitraukti iš užimtų sodybų – istorikas rodė archyvinį dokumentą. Perspėjimas buvo išplatintas net kelis kartus. Taigi už vėliau vykusius įvykius atsakingi kolaborantai ir okupantai, pasmerkę tas šeimas.

Operaciją vykdė 70-ies partizanų būrys, kuriam vadovavo Vincas Štrimas-Šturmas. Kalbėtojas taip pat paaiškino ir kitas įvykių aplinkybes. Antai, MGB Pilviškių valsčiaus viršininkas leitenantas Novikovas sudarė 18 kaimo aktyvistų būrį, ginkluotą šautuvais ir rankiniu kulkosvaidžiu. Spalio švenčių išvakarėse tas būrys buvo pastiprintas šešiais gerai ginkluotais aktyvistais, buvo pravesti susirinkimai. Ginkluoti kolonistai terorizavo Opšrūtų žmones, gaudė jiems neįtikusius nepažįstamus žmones ir perdavinėjo juos Vilkaviškio emgebistams. Ginkluoti aktyvistai būdami girti du kartus (spalį ir lapkritį) pradėjo betikslį šaudymą. Taigi, nesant kitos išeities, 1947 m. lapkričio 11 dienos 23 valandą partizanai pradėjo operaciją. Operacijos metu visi ūkiai, kuriuose buvo laikomi ginklai, apsupti, šeimos likviduotos, namai sudeginti. Iš viso žuvo 31 žmogus, 13 sužeistų. Visos aukos rusų tautybės. Beje, gandus, kad partizanai neva į ugnį mėtė vaikus, istorikas kategoriškai paneigė. Jis atkreipė dėmesį, kad net archyvuose rastuose MGB dokumentuose nėra apie tai nė menkiausios užuominos. „Pikti žmonės skleidžia gandus, o kvailiai juos platina“, – sakė J.Gustaitis. Jis taip pat citavo Čerčilį: „Kai žmonės ateina kovoti dėl savo gyvybių, jie nelinkę sveikinti tų, kurie ateina jų žudyti“.

Lietuvos šaulių sąjungos 4-osios rinktinės Marijampolės skyriaus šauliams atidengus paminklą, jį pašventino karo kapelionas majoras Saulius Kasmauskas. Nuaidėjus salvėms, susirinkusiems sveikinimo žodį tarė atkurtos Tauro apygardos partizanų vadas atsargos kapitonas Vytautas Raibikis. Jis susirinkusiems papasakojo, kad Opšrūtuose sovietiniai okupantai įsteigė ginkluotą stribų būrį, kuriam apie pusantrų metų nemokėjo atlyginimo. Stribams buvo pasakyta, kad juos maitins ginklas, tad pastarieji atvirai plėšikavo, o tiems, kurie mėgino priešintis, buvo grasinama Sibiru.

Iškilmėse buvo perskaitytas Seimo nario Juliaus Dautarto, turinčio sąsajų su Opšrūtais, sveikinimas. Seimo narys renginio organizatoriams padėkojo už kilnius siekius propaguojant ir puoselėjant Lietuvai reikšmingų įvykių minėjimo tradicijas ir palinkėjo sėkmės svarbiuose ir Lietuvai reikalinguose darbuose.

Lietuvos kariuomenės kūrėjų Savanorių sąjungos centro valdybos narys atsargos majoras Arūnas Stašaitis papildė istoriko J. Gustaičio pranešimą, priminęs tuometinę istorinę situaciją ir tarptautines konvencijas. Be to, jo teigimu, partizanai vadovavosi karo teise ir atakavo ne civilius žmones, o kombatantus. Kolonistai buvo ginkluoti, o paėmęs į rankas ginklą kolonistas tampa kombatantu ir kita kovojanti šalis įgauna teisę atakuoti.

Renginyje taip pat kalbėjo Lietuvos šaulių sąjungos vadas pulkininkas Antanas Plieskis, Pilviškių seniūnas Vytautas Judickas, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos atsargos majoras Algimantas Samuolis.

Renginio pabaigoje savo darbus, skirtus Opšrūtų įvykiams, perskaitė Kybartų gimnazijos moksleivė Greta Ališauskaitė ir Vilkaviškio S. Nėries pagrindinės mokyklos moksleivė Silvija Pečiulytė. Mergaitėms TS-LKD Vilkaviškio skyriaus atstovai įteikė padėkas ir po LPKTS Vilkaviškio skyriaus išleistą knygą „Mes sugrįžom...“ Knygomis buvo apdovanoti ir žemės savininkai Vilkaičiai, paminklo meistras V. Špakauskas bei istorijos mokytoja Dalia Uldinskienė, konsultavusi moksleives.

Opšrūtai, Vilkaviškio rajonas
Romo EIDUKEVIČIAUS nuotraukos

© 2010 „XXI amžius“