Pirmasis puslapis
Aktualijos
Darbai
Istorija
    ir dabartis
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Antrasis katalikų ir stačiatikių forumas

Mindaugas BUIKA

Konstantinopolio patriarcho Baltramiejaus I kvietimu Graikijai priklausančioje Rodo saloje vykusio katalikų ir stačiatikių forumo dalyviai

Aptarti Bažnyčios ir valstybės santykiai

Daug vilties teikiančio katalikų ir stačiatikių bendradarbiavimo kelyje į krikščionių vienybę pagrindinė institucija yra Tarptautinė mišri teologinė komisija, įsteigta 1980 metais. (Paskutinis jos susitikimas, apie kurį išsamiau rašyta ir „XXI amžiuje“, rugsėjo mėnesį įvyko Vienoje.) Šalia tokio esminių teologinių klausimų nagrinėjimo vis didesnę reikšmę, ypač Europoje, įgyja ekumeninis antropologinių, kultūrinių bei socialinių problemų aptarimas, kuriam savo dėmesį skiria prieš kelerius metus įkurtas Katalikų ir stačiatikių forumas.

Tvirti savanorių žingsniai

Benjaminas ŽULYS

Kalba Torūnės universiteto profesorius Waldemar Razmer

Garbingosios sukaktys

Prieš 20 metų, lapkričio 23 dieną,  Kaune, Vytauto Didžiojo karo muziejaus (VDKM) sodelyje buvo priimta atkurtos Lietuvos kūrėjų savanorių priesaika ir paminėta Nežinomojo kareivio perlaidojimo 20-ies metų sukaktis. Ta proga Vytauto Didžiojo karo muziejuje įvyko tarptautinė mokslinė konferencija „Savanorystės idėja tada ir dabar“. Renginį organizavo Karo muziejus ir Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Kauno apskrities skyrius. Konferencijoje buvo prisimintos Širvintų ir Giedraičių kautynės.

Dvi laureatės

J. Basanavičiaus premiją pasidalijo M. Remienė ir  I. A. Čepienė

Marija Remienė

Šių metų Valstybinė Jono Basanavičiaus premija Vyriausybės nutarimu skirta dviem žinomoms kultūros veikėjoms: išeivijos meno mecenatei Marijai Remienei – už tautinės tapatybės puoselėjimą Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių bendruomenėje ir pastangas grąžinti kultūros vertybes į Lietuvą bei etnologei Irenai Aušrelei Čepienei – už etninės kultūros tyrinėjimą, puoselėjimą ir švietėjišką veiklą. 65 tūkst. litų premiją Lietuvos kultūros ir meno taryba nusprendė padalyti lygiomis dalimis abiem laureatėms. Premijas įteikė premjeras Andrius Kubilius ir kultūros ministras Arūnas Gelūnas.

Atmintis stiprina valstybę

Vytautas Landsbergis

Prof. Vytautas Landsbergis kalba Minaičiuose atidarant 1949 m. vasario 16-osios deklaracijos signatarų memorialinį bunkerį

Čia labai svarbi vieta. Labai svarbi ši valanda. Atmintis brandina žmogų ir stiprina valstybę. Mes dažnai prisimename netektis, aukas, bet ypač svarbu, ypač daug reikšmės turi valia prisiminti ir permąstyti didžiuosius darbus, jėgas, kurios buvo atiduotos ginant savo šalį, Lietuvos valstybę – kad ji būtų gyva širdyse, mintyse ir vėl prisikeltų iš, atrodytų, nebepakeliamos svetimųjų okupacijos.

Vėl maršas už teisingumą

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Kaune vykusios pilietinės demonstracijos „Teisingumo maršas“ akimirkos

Lapkričio 26 dieną Kauno centre įvyko pilietinė demonstracija „Teisingumo maršas“. Renginys prasidėjo 16 valandą, bet kai kurie demonstracijos dalyviai atvykę anksčiau svarstė paskutines aktualijas – tai, kad teisėjai Neringai Venckienei ketinama iškelti baudžiamąją byla. Susirinkusių piliečių manymu, šio grubaus spaudimo tikslas – susidoroti su iššūkį korumpuotiems klanams metusia drąsia teisėja. „Teisingumo maršą“ organizavo „Drąsiaus kelio“ judėjimas, judėjimas „Vytis“, Visuomeninė piliečių sąjunga, Tautos ateities forumas, Kauno jungtinis demokratinis judėjimas, Gausių šeimų bendrija, Radviliškio jungtinis demokratinis judėjimas, nukentėjusių nuo teisėsaugos asmenų organizacija „Desperacija“.

Omertos dėsniai

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Ekonominio ir politinio chaoso apimtoje šalyje mėginama sušvelninti ekonominę krizę – Seime svarstomi projektai nuo 2011 metų pradžios pensijas grąžinti į ankstesnes, buvusias iki sumažinimo ribas. Taip pat svarstomi projektai suteikti PVM lengvatas spaudai ir viešbučiams. Tai labai svarbūs projektai, nes daugumos pensininkų padėtis itin sunki – gaudami 600–900 litų pensijas, jie balansuoja ties skurdo riba. Per dideli PVM mokesčiai kenkia viešbučiams, nes gretimose valstybėse PVM tarifas daug mažesnis ir ten nukrypsta didieji turistų srautai. O krikščioniškai ir kultūrinei spaudai 21 procento PVM tarifas yra tarsi kilpa ant kaklo. Negana to, naują smūgį spaudai suduoda beveik dvigubai padidėję „Lietuvos pašto“ 2011 metų prenumeratos įkainiai. Premjeras kalba apie kompensacijas dėl šių įkainių nukentėsiančiai regioninei spaudai, tačiau „XXI amžiui“ ir kitiems panašiems leidiniams, tarsi milijoninius pelnus gaunantiems, pagal iki šiol galiojusią tvarką jokios kompensacijos nepriklauso.