2010 m. gruodžio 1 d.
Nr. 87
(1872)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Lietuvių sutartinės – UNESCO nematerialaus kultūros paveldo sąraše

Lapkričio 16 dieną į UNESCO reprezentatyvaus žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą buvo įtrauktos Lietuvių polifoninės dainos – sutartinės. Lapkričio 15-19 dienomis Nairobyje (Kenija) vykstančioje  Tarpvyriausybinio nematerialaus kultūros paveldo apsaugos komiteto penktojoje sesijoje, be Lietuvos pateiktos Lietuvių polifoninių dainų – sutartinių – nominacijos, buvo svarstomos dar 46 nominacijos UNESCO reprezentatyvaus žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašui papildyti.

Lietuvių polifoninių dainų – sutartinių nominacinę bylą rengė etnomuzikologė dr. Daiva Vyčinienė, Lietuvos liaudies kultūros centras, Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija.

Sutartinės (pavadinimas kildinamas iš veiksmažodžio „sutarti“, „derėti“) – tai unikalus lietuvių tradicinės muzikos fenomenas, itin sena polifonijos forma. Sutartinės – sinkretinis menas, atspindintis muzikos, teksto ir judesio ryšį. Sutartines daugiausia gieda moterys, instrumentinius kūrinius skudučiais, daudytėmis, kanklėmis ir kitais instrumentais atlieka vyrai. Tekstuose gausu archajiškų refrenų, dažni garsažodžiai, kurių reikšmę dabar galima tik numanyti. Būdingas sutartinių bruožas – vienalaikis skirtingų melodijų ir skirtingų tekstų (prasminio ir garsažodinio) skambesys.

Europos muzikos teorijoje sutartinės laikomos paradoksu: harmoniją sukuria disonansinių intervalų – sekundų – sąskambiai. Sutartinės jau nuo XX a. pradžios yra tapusios vienu ryškiausių lietuvių kultūrinės tapatybės simbolių. Sutartinėmis pagrįsta daugelio šiuolaikinių kompozitorių kūryba. Užsienyje sutartinės yra tapusios savita Lietuvos vizitine kortele.

Lietuvių polifoninės dainos – sutartinės – tai trečioji Lietuvos nematerialios kultūros vertybė, įtraukta į UNESCO reprezentatyvaus žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą, kuriam taip pat priklauso  Kryždirbystė ir kryžių simbolika Lietuvoje (2001 m.) bei Dainų ir šokių švenčių tradicija Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje (2003 m.). UNESCO reprezentatyvaus žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašo pagrindinis tikslas – užtikrinti geresnį nematerialaus kultūros paveldo žinomumą, atkreipti dėmesį į jo svarbą, skatinti tarpkultūrinį dialogą ir pagarbą kultūrų įvairovei.

Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriatas

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija