Pirmasis puslapis
Atmintis
Gimtasis kraštas
Krikščionybė
    šiandien
Kultūra
Lietuva
Nuomonės
Ora et labora
Žiniasklaida

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Advento mąstymuose – naujoji evangelizacija

Popiežiškosios Cor Unum tarybos metinės rekolekcijos

Mindaugas BUIKA

Dieviškojo kulto ir sakramentų kongregacijos prefektas kardinolas Antonijus Kanisarezas pabrėžia, kad „meilė yra Bažnyčios širdis“

Popiežiaus kvietimas į „širdies formaciją“

Svarbią reikšmę dabartiniam Advento laikotarpiui turinčiose dvasinėse pratybose (rekolekcijose) plačiai kalbama apie popiežiaus Benedikto XVI skatinamą naujosios evangelizacijos uždavinį. Tai buvo pagrindinė mąstymų tema ir Dieviškojo kulto ir sakramentų kongregacijos prefekto ispano kardinolo Antonijaus Kanisarezo homilijoje, sakytoje per Popiežiškosios Cor Unum tarybos surengtas rekolekcijas Europos vyskupijų karitatyvinių organizacijų vadovams. Nuo lapkričio 29 iki gruodžio 3 dienos Lenkijos pagrindinėje Čenstakavos Dievo Motinos šventovėje dalyvavo daugiau kaip 300 diecezinių „Caritas“ ir kitų bažnytinių labdaros agentūrų vadovų iš 27 šalių. Pranešama, kad tarp dalyvių buvo Katalikų Bažnyčios socialinę veiklą koordinuojančios Cor Unum (Viena širdis) tarybos pirmininkas afrikietis kardinolas Robertas Sarchas, kiti penki kardinolai ir per 50 vyskupų.

Tai buvo jau trečiosios kontinentinės tokio pobūdžio dvasinės pratybos, kurių tikslas atnaujinti ir pagilinti Bažnyčios karitatyvinių veikėjų darbų motyvaciją. Pirmasis toks Popiežiškosios Cor Unum tarybos susitikimas 2008 metais vyko Meksikos mieste Gvadalacharoje ir buvo skirtas Lotynų Amerikai, o antrasis (2009 m. Taivano sostinėje Taipėjuje) subūrė Azijos diecezijų „Caritas“ vadovus. Pristatydamas Čenstakavoje vykusį trečiąjį susitikimą minėtos Šventojo Sosto dikasterijos sekretorius monsinjoras Džovanis Pietras Dal Tosas sakė, kad tokios tarptautinės rekolekcijos yra naudinga proga prasmingiau apmąstyti katalikiškų paramos institucijų tapatumą, kad „jos tikrai jaustųsi Bažnyčios misijos dalimi“.

Popiežius Benediktas XVI per Vatikano valstybės sekretorių kardinolą Tarcizijų Bertonę perdavė nuoširdžius sveikinimus Jasna Guros šventovėje susirinkusiems dvasinių pratybų dalyviams iš visos Europos. Teigiamai įvertinęs susitikimui Lenkijoje parinktą devizą „Aš čia, Viešpatie“ (Iz 6, 8), pagal Senojo Testamento pranašo Izaijo dosnų atsiliepimą į Dievo šaukimą, „Šventasis Tėvas meldžiasi, kad visi jūs būtumėte patraukti Kristaus meilės savo įsipareigojimų atnaujinimui stokojančių savo brolių ir sesių tarnystėje“, – rašė Vatikano valstybės sekretorius kardinolui R. Sarahui adresuotame laiške. Jis priminė popiežiaus „Benedikto XVI enciklikoje „Deus Caritas est“ išreikštą kvietimą karitatyviniams darbuotojams į „širdies formaciją“, kad tai juos vestų į „susitikimą su Dievu Kristuje, kuris žadina meilę ir atveria sielą tarnystei kitiems“. Reikia sekti Viešpaties Jėzaus pavyzdžiu, kuris „pasilenkė plauti kojas savo mokiniams ir atidavė gyvybę už savo kaimenę“, – pažymėjo laiške kardinolas T. Bertonė, perduodamas Šventojo Tėvo prašymą visiems Čenstakavos Dievo Motinos globos karitatyviniams darbuotojams.

Evangelizuoti artimo meilės darbais

Sekti Viešpačiu, įsikūnijusiu Dievo Sūnumi, kuris iš „tyros meilės ir gailestingumo visiems“ atsidavė mirčiai ant kryžiaus, tapdamas pagrindine viltimi ir atrama „naujojo žmoniškumo pastato“ statyboje, akcentavo ir Čenstakavoje sakytuose mąstymuose kardinolas A. Kanisarezas. Lapkričio 30 dieną, kai Bažnyčios liturginiame kalendoriuje minimas šv. Andriejus, kuris su savo broliu šv. Petru pasirinko pirmųjų Jėzaus apaštalų tarnystę, Dieviškojo kulto ir sakramentų kongregacijos prefektas kalbėjo: „Mūsų gyvenimas, kaip ir tų apaštalų, negali būti kitas, kaip liudijimas begalinės meilės, apreikštos Jėzuje Kristuje, pirmiausia meilės vargšams ir apleistiesiems, taip pat palankios nusidėjėliams ir visiems tiems, kurie yra nutolę nuo Dievo, taigi, tikrai gyvena radikalaus (materialinio ir dvasinio) skurdo padėtyje“.

Iš esmės tai kvietimas evangelizuoti, tai yra skelbti Kristų artimo meilės darbais, suteikiant vilties pagrindą, kurį turi visi tikintys žmonės. „Evangelizacija yra įmanoma, ji yra neatidėliotina ir Dievas kviečia į ją; mūsų dienomis mes regime galingą poreikį evangelizacijai, kartu tariant: „Padėk mums!“ – karštai kalbėjo kardinolas A. Kanisarezas. – Tai Dievo momentas, naujosios evangelizacijos valanda, misijinės Bažnyčios metas, kuris skelbia ir patvirtina, kad Dievas yra Meilė“. Ši naujoji evangelizacija yra nukreipta į pagonišką pasaulį, kuris yra nutolęs nuo Dievo ir net nelaiko tai problema. Todėl evangelizuoti reikia neatidėliotinai ir „tai yra mūsų ateitis. Toks yra didysis Dievo kvietimas mūsų laikų Bažnyčiai“, – pažymėjo Vatikano kardinolas.

Pabrėždamas meilės darbų svarbą naujojoje evangelizacijoje, jis rėmėsi popiežiaus Jono Pauliaus II mokymu. Šiam tikslui skirtame apaštaliniame laiške „Novo Millennio Inennte“ Šventasis Tėvas rašė, kad be evangelizacijos per artimo meilę pats Gerosios Naujienos skelbimas šiandienos žmogui „rizikuoja tapti nesuprastas arba panardintas į žodžių okeaną, kuris masinės komunikacijos visuomenėje kasdien mus užplūsta. Meilės darbai užtikrina meilės žodžių neklystantį veiksmingumą“. Jėzus nurodė apaštalams: mylėti vienas kitą ir savo artimą, kaip Viešpats mus myli, ir iš to jie bus atpažinti, kad yra Jo mokiniai (plg Jn 13, 34-35). Tai gyvybiškai svarbus Bažnyčios veikimo principas per visą jos istoriją „taip pat ir šiame naujajame amžiuje, nes be meilės viskas bus veltui“ („Novo Millennio Inennte“, 42).

Naujų žmogiškų santykių kūrimas

Nurodęs į Jėzaus savo mokiniams išdėstytą evangelizavimo programą (plg Mt 10) ir priminęs Išganytojo pabrėžtus jos karitatyvinius aspektus – „kiek kartų tai padarėte vienam šitų mažiausiųjų mano brolių, man padarėte“ (Mt 25, 40) – kardinolas A. Kanisarezas pažymėjo, jog apaštalai įsisąmonino, kad „gailestingoji meilė yra tikroji Bažnyčios širdis“. Šv. Pauliaus sukurtame „himne meilei“ patvirtinama, jog be šio liudijimo visas Evangelijos skelbimas būtų neveiksmingas, o patys skelbėjai taptų panašūs į „žvangantį varį ir skambančius cimbolus“ (plg 1 Kor 13, 1), tai yra į šūkaujančius triukšmadarius, o ne į žmonijos atnaujintojus. Tuo tarpu meilės darbų ir tarpusavio bendrystės liudijimas sukėlė tikrą atsivertimų bangą, nes pirmieji apaštalai ir jų sekėjai „buvo visos liaudies mylimi, o Viešpats kasdien didino jų būrį“ (Apd 2, 47).

Sekdami pirmųjų krikščionių pavyzdžiu naujosios evangelizacijos barų veikėjai, Bažnyčios karitatyviniai darbuotojai turi „atsiverti visiems žmonėms, ypač tiems, kurie yra neteisingumo ir atskirties aukos, […] tiems, kurie kenčia dėl bet kurios priežasties, tiems, kuriems reikia paguodos ir pastiprinimo, vargšams, kuriuos kuria šiuolaikinė visuomenė, nusidėjėliams“. Jiems reikia mūsų „totalinio artumo“, kad meilėje ir nesavanaudiškume jie matytų Dievo, Gailestingumo Tėvo, veikimą ir atleidimą, tvirtino Dieviškojo kulto ir sakramentų kongregacijos prefektas. Anot jo, naujoji evangelizacija skatina visapusišką atsinaujinimą, naujų žmogiškų santykių kūrimą, kurių ištakos yra Dievo meilėje ir kurie remiasi pagarba kiekvieno asmens orumui, pirmiausia ginant silpnąjį, nekaltąjį ir bejėgį.

Materialinio ir dvasinio skurdo bei nelaimių formų yra labai skirtingų ir jos paliečia didžiąją dalį žmonių, todėl meilės civilizacijos kūrimas skatina susivienyti bendram darbui. Naujosios evangelizacijos siekime krikščionys turi liudyti atsakingą tarnystę visose visuomeninio gyvenimo srityse – kultūroje, politikoje, ekonomikoje, šeimoje – kad būtų įtvirtinti fundamentalūs principai, nuo kurių priklauso pagarba žmogaus teisėms ir visos žmonių giminės likimas. „Todėl ši visuomeninė meilės dimensija yra neatskiriama naujosios evangelizacijos komponentė“, – sakė kardinolas A. Kanisarezas.

Didžiąją dalį Čenstakavoje vykusių Popiežiškosios Cor Unum surengtų dvasinių pratybų vedė olandų kilmės cistersų vienuolė abatė Tereza Brenninkmeijer.

© 2010 „XXI amžius“