2010 m. gruodžio 17 d.
Nr. 92
(1877)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Paminėtas šv. Juozapatas

Dr. Aldona Vasiliauskienė

Vienuoliai bazilijonai aukoja
šv. Mišias Aušros Vartų koplyčioje.
Iš kairės: t. Pavlo Jachimec,
t. Martynas Chaburskis
ir t. Anastasijus Kabalas

Kunigai po šv. Mišių. Pirmoje eilėje
iš kairės: t. Timotejus Fešas OSBM,
t. Anastasijus Kabalas OSBM,
kun. Piotras Losota; antroje eilėje:
t. Mykola Kozyckis OSBM, t. Vasilis
Kepeščiukas OSBM, t. Martynas
Chaburskis OSBM, kun. Alionidas
Budrius ir kun. Tomekas Chaos

Spektaklio dalyviams dėkoja
t. Pavlo Jachimecas (dešinėje).
Iš kairės: Olegas Pilipukas,
Katerina Varnelienė, Igoris
Kubyšinas, t. Augustinas
Zapotočnyj OSBM, Ruslanas Skrobač,
Viktorija Korvel, Stepanas
Kubyšinas ir t. Pavlo Jachimec OSBM

Ukrainiečių susivienijimo
Lenkijoje Mozūrijos skyriaus
choras „Kamertonas“ iš Gižicko
parapijos (vadovė Viktorija Petiuk)

Lapkričio 13 dieną Vilniaus Švč. Trejybės bažnyčioje iškilmingai paminėtas Šv. Juozapatas (1580–1623).

Šv. Juozapatas – Ivanas Kuncevičius – gimė 1580 metais Voluinės Vladimire, giliai tikinčių, pasiturinčių miestiečių šeimoje. 1584–1585 metais melsdamasis prieš Nukryžiuotąjį Šv. Praskevijos (Piatnickos) cerkvėje Ivanas pajuto, kad lyg karšta žarija blykstelėjo iš sužeisto Kristaus šono ir, palietusi jo širdį, uždegė jį meile Dievui ir Bažnyčiai.

1596 metais tėvas jį išsiuntė į Vilnių mokytis pirklio amato. Karalaičio Kazimiero šventumo paveiktas Ivanas 1604 metais įstojo į Švč. Trejybės vienuolyną Vilniuje, pasirinkdamas vienuolinį Juozapato vardą. Greitai jis išgarsėjo savo dvasingais pamokslais, patraukdamas į vienuolyną nemažai jaunuolių.

1614 metais Juozapatas išrenkamas Vilniaus bazilijonų vienuolyno archimandritu (tuomet vienuolyne gyveno jau beveik 60 vienuolių). 1617 metais Juozapatas išrenkamas Polocko arkivyskupu ir išvyksta iš Vilniaus, kuriame gyveno, mokėsi ir darbavosi 21 metus (1596–1617). 1623 m. lapkričio 12 dieną vizitacijos Vitebske metu Juozapatą nužudė prieš Bažnyčios vienybę kovoję priešai.

1643 metais popiežius Urbonas VIII jį paskelbė palaimintuoju, o 1867 metais popiežius Pijus IX – šventuoju. Tai pirmasis unitų – Rytų apeigų katalikų šventasis.

Nuo 1992 metų Kauno Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje pradėjęs dirbti kun. Ričardas Mikutavičius (1935–1998) remontuodamas bažnyčią nuėmė ikonostasą ir perdavė jį Vilniaus Švč. Trejybės bažnyčiai. Šįmet šv. Juozapato šventei ikonostasas buvo pastatytas dar nebaigtoje remontuoti bažnyčioje.

Šv. Mišias aukojo dieceziniai bei Šv. Bazilijaus didžiojo ordino vienuoliai kunigai ne tik Rytų, bet ir Lotynų apeigų, atvykę iš Ukrainos, Lenkijos bei Lietuvos. Iš Ukrainos atvyko Šv. Bazilijaus Didžiojo ordino Misijų direktorius t. Martynas Chaburskis (Martyn Chaburskij) OSBM, Metropolito Josefo Veljamino Rutskio Briuchovičių bazilijonų instituto  vicerektorius  t. Anastazijus Kabalas OSBM ir Dzembronio vienuolyno t. Timotiejus Fešas OSBM ir t. Mykola Kozyckis OSBM. Iš Lenkijos, Vingoževo atvyko Varšuvos–Peremyšlio vyskupijos vyskupo pagalbininkas t. Dmitro Haracinas OSBM ir  t. Vasilis Kepeščiukas OSBM iš Gižicko.

Šv. Mišias kartu aukojo ir keturi Lotynų apeigų katalikų kunigai. Trys iš jų atvyko iš Lenkijos (Liublino): Lukašas Choduchas, Tomekas Chaos ir Piotras Lasota. Be to, iš Micaičių Nukryžiuotojo Jėzaus parapijos (Šiaulių vyskupija) –  klebonas Alionidas Budrius. 

Šv. Mišiose meldėsi ir Vilniaus Švč. Trejybės parapijos kunigai: t. Pavlo Jachimecas OSBM ir  t. Augustinas Zapotočnyj OSBM, dalyvavo Vilniaus Šventojo Juozapo kunigų seminarijos klierikai, giedojo ukrainiečių susivienijimo Lenkijoje Mozūrijos skyriaus choras „Kamertonas“ iš Gižicko parapijos, vadovaujamas Viktorijos Petiuk.

Šv. Mišioms vadovavo ir pamokslą pasakė t. Martynas Chaburskis OSBM. Pamokslo metu kunigas  kalbėjo apie šv. Juozapatą, jo meilę Dievui. Šv. Juozapatas meldėsi už tautą, žmones, kurie ieškojo Dievo, kuriuos sutiko savo dvasininko kelyje. T. M. Chaburskis pasakojo, kaip augo, brendo ir atnešė vaisius šv. Juozapato meilė Dievui. Kristus nugalėjo pasaulį savo meile. Šv. Juozapatas taip pat nugalėjo pasaulį meile, nors ir buvo nužudytas  tų, kuriuos vedė prie Kristaus. Šv. Juozapatas – puikus pavyzdys, kaip kasdien reikia atsisakyti nuodėmės ir augti Meilėje, artėjant prie Dievo. Jausmai ateina ir praeina, o tikroji meilė – širdies, proto ir valios jausmų visuma – liekasi. Kai pas Juozapatą atėjo jo priešininkai – jis buvo subrendęs meilei, pasiruošęs dėl Kristaus paaukoti savo gyvybę.

Po šv. Mišių keletas parapijiečių, vadovaujami t. A. Zapotočno, parodė mini spektaklį apie šv. Juozapatą, kuriame atskleidė įvairių tautybių bei konfesijų asmenų požiūrį į šventąjį. Įspūdinga tai, kad pabaigoje kiekvienas, dalyvavęs spektaklyje. išsakė savo mintis apie šventąjį ir kaip šv. Juozapatas jį asmeniškai paveikęs.

Autorės asmeninio archyvo nuotraukos

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija