| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
Projektą Gimtasis kraštas:
|
||||||
|
Laikas ir žmonės Kūryba teikia džiaugsmą ir laimę Jonas PETRONIS
Zarasų krašto muziejuje eksponuojama zarasiškės Onutės Šukštulienės tapybos darbų paroda. Tai jau trečioji šios moters personalinė paroda. Parodą Onutė parengė savo gražaus jubiliejaus išvakarėse, o skiria ją šeimyninio gyvenimo auksiniam jubiliejui. Į parodos atidarymą susirinko jos artimi žmonės, bičiuliai, draugai. Zarasų krašto muziejaus darbuotoja Danutė Juodkienė pasakojo apie sudėtingą kūrėjos kelią į meną. Mergina, baigusi Zarasuose vidurinę, svajojo apie tapybą, tačiau gyvenimas padiktavo savo kelią. Onutė baigė Vilniaus finansų ir kredito technikumą, po jo daugiau nei keturiasdešimt metų dirbo Zarasų fabrike Zarasaitis buhaltere, finansininke. Tik retkarčiais laisvalaikiu paimdavo teptuką ir tapydavo. Darbas, šeima atimdavo daug laiko, tačiau noras tapyti buvo toks didelis, kad vis tiek rasdavo laiko. Suprasdavo ir talkindavo vyras Jonas gamino rėmelius paveikslams, įrėmindavo juos. Kol vaikai buvo maži, piešimui nelikdavo laiko. Tapyti ji pradėjo, kai paūgėjo vaikai. Kai jiems buvo penkerišešeri metai, šeima nuvyko poilsiauti į Krymą. Nuostabi Krymo gamta Onutę sužavėjo, pakerėjo ir įkvėpė kūrybai. Grįžusi Onutė pradėjo piešti ir piešia iki šiol. Dažniausiai ji piešia vasarą, kai išvažiuoja ilsėtis prie jūros. Piešia gamtą, jūrą, bangas, dangų, debesis. Mėgsta piešti žmonių veidus, bet portretams reikia daugiau laiko ir atsidavimo. Parodai autorė pateikė ir ankstesnių metų darbus: ,,Zarasus (1979 m.), Nidos vaizdelį (1987 m.), Senelių sodybą (1989 m.). Iš viso parodoje eksponuojama 40 darbų. Vakaro metu Onutė prisiminė, kad kartais tapo gamtoje, bet dažniau iš atminties, užsidariusi kambaryje. Iš pradžių jos darbus matė tik artimieji, o velionio Algimanto Žilėno padrąsinta kartu su kitais dailininkais pradėjo dalyvauti rajono bei respublikinėse parodose, su kitais dailininkai rengė kolektyvines parodas. 1988 metais Onutė buvo Lietuvos kultūros fondo Zarasų rajono tarybos rėmimo grupės Zarasiečiai pirmininkė. Ši grupė vienijo kūrybą mėgstančius zarasiškius, organizavo grupės narių bendras ir personalines parodas. Tada ir pakvietė Onutė bičiulius į muziejų, kur buvo surengtos jos darbų parodos. Prieš keletą metų Onutė kartu su kitais tautodailininkais iš Zarasų dalyvavo mugėje Prancūzijoje, Utenos apskrities parodoje Aukso vainikas Visagine ir kitose. Kai 2006 metais Zarasai šventė savo 500 metų jubiliejų, Onutė įteikė savo tapytą šviesaus atminimo Zarasų klebono, kanauninko Vytauto Kapočiaus portretą. Deja, nespėjo kanauninkas pamatyti savo portreto... Stasys Mikštas daug bendravo su Onutės ir Jono Šukštulių šeima. Parodos atidarymo metu jis prisiminė, kaip kartą Onutė paprašė nuvežti ją prie Avilio ežero, sakėsi, norinti pamatyti jo salas. Nuvežė, stebėjo neapsakomą šio ežero grožį ir tarsi jį nufotografavo. Netrukus gimė naujasis paveikslas. Įdomus ir kito paveikslo gimimas. Kai Stasys lankėsi Tunise, pamatė po audros iš jūros išmestus dumblius. Jie buvo panašūs į kivio vaisius. Paskambinęs Onutei paklausė, ar reikia jai tokių egzotiškų gamtos stebuklų. Zarasiškė užsiprašė. Taip gimė paveikslas su iš jūros dumblių padarytu kupranugariu. Tą vakarą parodos autorę sveikino Lietuvos Respublikos Seimo narys Algimantas Dumbrava, rajono savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Sekonas, jos vyras Jonas Šukštulis, sūnus, žentas. Džiaugėsi jos darbais, gerumu ir žmogiška šiluma gerbėjos Laima Denafienė, Nijolė Stepanavičienė, bičiuliai, draugai. Zarasų Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčios dekanas klebonas kun. Remigijus Kavaliauskas sakė, kad polėkio kūrybai šiai moteriai teikia ir tikėjimas, už prasmingą ir turiningą kūrybą dėkojo Zarasų krašto muziejaus direktorė Ilona Vaitkevičienė. Močiutės keliu pasuko ir jos vaikaičiai Kamilė ir Rokas. Abu baigė meno mokyklos Dailės skyrių. O vaikaitę Jovitą paviliojo muzika tą vakarą ji atliko keletą pjesių. Zarasai
© 2010 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |