2010 m. gruodžio 31 d.
Nr. 95
(1880)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Tikrosios laimės šaltinis

Šiaulių vyskupo kalėdinis sveikinimas tikintiesiems

Mieli broliai kunigai, vienuoliai, vienuolės ir  visi geros valios žmonės!

„Nebijokite! Štai aš skelbiu jums didį džiaugsmą, kuris bus visai tautai. Šiandien Dovydo mieste jums gimė Išganytojas. Jis yra Viešpats Mesijas“ (Lk 2, 10b–11).

„Aš, Viešpats, tavo Dievas, mokau tave, kas tau naudinga, ir vedu tave keliu, kuriuo tau dera eiti. O, kad klausytumei mano įsakymų! Tavo gerovė būtų kaip upė, o tavo teisumas kaip marių bangos“ (Iz 48, 17b–18).

Brangieji, visi mes trokštame gerovės ir laimės. Visi skubame, lekiame, planuojame ir vargstame, verčiamės per galvas ir ne kartą nusikamuojame, bet ar esame tikrai laimingi?

Tikroji laimė ir gerovė ateina tik mums išgirdus Viešpaties žodžius, skirtus mums ir nurodančius, kuriuo keliu dera eiti. Viešpats turi tapti pačiu svarbiausiu mūsų gyvenime. Kodėl Dievas toks svarbus? Todėl, kad pažindami Jį, pažįstame meilę, nes Jis kiekvieną iš mūsų be galo myli ir trokšta, kad būtume laimingi. Gyvenimas be meilės – šaltas ir niūrus, klastingas ir baimingas. Teesie meilės valia! Kaip gera gyventi jos šviesoje ir daryti, kas patinka amžinajai meilei! Kaip svarbu niekada neišsižadėti Kristaus, nes Dievas visada ištikimas mums! Kaip svarbu šiame susivienijime su Dievu visada trokšti tapti šventais, nes to iš mūsų nori Viešpats!

Mielieji, kaip sukurti gyvenimą, kuriame būtume laimingi? Kaip atverti paslaptingąsias laimės duris? Kur slypi raktas nuo meilės durų?

Šeima, garbingiausioje vietoje laikanti kryžių, nuo kurio žvelgia amžinoji meilė ir ragina: „Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti: aš jus atgaivinsiu“ (Mt 11, 28),  privalo padėti meilės pamatą ir ant jo statydintis laimingo gyvenimo namus. Šeimos nariai, žvelgdami į kryžių, mokosi pagarbos ir meilės, ištikimybės ir kantrybės vienas kitam ir nepaprastai jautriai tai perduoda savo vaikams. Šeimoje kasdien turėtų būti atversta ta Evangelijos vieta, kurią tą dieną skaito visas katalikiškasis pasaulis. Reikėtų mąstyti apie tai, ką šiandien mums nori pasakyti Kristus, kokių nurodymų ir patarimų Jis mums teikia.

Privalėtume maitintis šiuo dvasiniu maistu kasdien, kad būtume tvirti ir ištikimi linksmosios Evangelijos liudytojai pasaulyje. Evangelija – tai žemėlapis, kuriame nurodyta šventumo ir tikrosios meilės kryptis. Tam labai pravers trijų tomų leidinys EVANGELIJA KASDIEN, kurioje tekstas iliustruotas nuotraukomis iš Šventosios Žemės. Šie vaizdai suartina ir suvienija su tomis vietovėmis, kuriose gyveno, veikė ir mokė pats Jėzus Kristus.

Supraskime, brangieji, kad tik Dievas gali išgelbėti mūsų sielas, tik Jis vienas gali atgaivinti mus, tik Jis suteikia gyvenimui prasmę ir dovanoja sparnus meilės bei aukos skrydžiui.

Suklupę prie gimusio Kūdikėlio Jėzaus prakartėlės, melskime savo šeimos nariams gyvo tikėjimo malonės. Prašykime sugebėjimo namų židinyje kurti dangų ir supratimo, jog reikia ilgėtis dangaus. Juk būtų skaudu nors vieno šeimos nario nerasti amžinojo gyvenimo Tėvynėje!

Nepamirškime, brangieji, kad pirmoje vietoje – Dievas, o antroje – šeima, ištikimai vykdanti Jo valią. Tai atmindami, po truputėlį kursime dangų savo širdyje, šeimoje, parapijoje ir brangiojoje Tėvynėje Lietuvoje.

Gimęs Kūdikėlis Jėzus atėjo pas mus, kad saugiausiu keliu visus nuvestų į dangaus Tėvynę. Tad su meile pakluskime Jam, idant mūsų gyvenimas būtų prasmingas, džiugus ir laimingas.

Džiugių šventų Kalėdų ir laimingų 2011 metų nuoširdžiai linki jus visus mylintis

Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija