2010 m. gruodžio 31 d.
Nr. 95
(1880)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Projektą „Gimtasis kraštas:  
įvykiai ir įspūdžiai“ remia:  

  

 

Užkrečiantys pavyzdžiai

Leidinys apie iškiliuosius kraštiečius

Romas BACEVIČIUS

„Novužės krašto vaikų“
8-ojo tomo viršelis

Bernardas Aleknavičius

Vincentas Aleknavičius
Vido VENSLOVAIČIO nuotraukos

Renginio vedėja Šakių viešosios
bibliotekos darbuotoja Lina
Eringienė ir Bernardas Aleknavičius

Leidybinės grupės „Druka“ vadovė
Renata Būdvytienė ir redaktorė
Rita Belskytė tarp brolių
Bernardo (kairėje) bei
Vincento (dešinėje) Aleknavičių

Klaipėdoje įsikūrusi leidybinė grupė „Druka“ išleido brolių Bernardo ir Vincento Aleknavičių parengtos knygos „Novužės krašto vaikai“ 8-ąjį tomą. Šis gausiai iliustruotas unikalus Lietuvoje leidinys – biografinis žinynas – pasakoja apie iš Zanavykų krašto kilusius arba ilgai čia gyvenusius ir daug kraštui nuveikusius žmones pradedant XVIII amžiumi.  Parengti tokį leidinį autoriai sumanė dar gilios stagnacijos metais, o užmojis realizuoti pradėtas atgavus nepriklausomybę. Pritariant sumanymui ir remiant tuometiniam Aukštosios Panemunės parapijos klebonui kanauninkui Pranui Liutvinui, kilusiam iš šio krašto, Lietuvos ir Lenkijos keliais leidinio autoriai nuvažiavo dešimtis tūkstančių kilometrų. Padaryta keletas tūkstančių fotografijų, parengta apie 2000 biografijų ir autobiografijų. Iš viso autoriai planavo per 20 metų išleisti 10 tomų „Novužės krašto vaikų“ ir vieną papildymo tomą. Darbą planuota baigti Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiui. Ir tai buvo visai realu.

Finansiškai remiant Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai, Šakių rajono savivaldybei ir pavieniams rėmėjams ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, realizuoti užmojį ėmėsi Marijampolėje įsikūrusi leidykla „Ramona“. Deja, 2002 metais išleidusi knygos 3-iąjį tomą leidykla bankrutavo. Žuvo ne tik sukauptos lėšos, bet ir autorių spaudai parengtų „Novužės krašto vaikai“ 4-ojo ir dalinai 5-ojo tomų nuotraukų originalai. Tolimesnis „Novužės krašto vaikų“ leidimas atsidūrė aklavietėje. Ir tik po šešerių metų merdėjimo žinyną gelbėti ėmėsi Klaipėdoje įsikūrusi leidybinė grupė „Druka“. Naujieji leidėjai, neturėdami 4-ojo ir iš dalies 5-ojo „Novužės krašto vaikai“ tomų rankraščių, darbą pradėjo nuo 6-ojo tomo. Ir tik „Drukos“ atkaklios vadovės Renatos Būdvytienės dėka šiandien zanavykai jau turi 6-ąjį, 7-ąjį ir 8-ąjį „Novužės krašto vaikai“ tomus.

8-asis tomas pradedamas jaunos žurnalistės, socialinio darbo magistrės Redos Aleksaitės įžanga: „Šiuo metu, kai globalizmo idėjos brukamos kiekviename žingsnyje, kai slaptai ir atvirai niekinamos tradicinės vertybės – tikėjimas, tauta, šeima, Tėvynė, leidinio „Novužės krašto vaikai“ vertė žymiai didesnė nei tik informacijos skleidimas. Tai didelė mintis, kad mes visų pirma esame lietuviai, o tik paskui – pasaulio piliečiai. Lietuviai – gražios ir protingos tautos atstovai. Jeigu žmogus tvirtai žino, kokiai tautai jis priklauso, kokį tikėjimą išpažįsta, sukuria tvirtą tradicinę šeimą – tokiu žmogumi manipuliuoti sunku“.

„Novužės krašto vaikų“ 8-asis tomas pasakoja apie nelygioje kovoje su okupantais žuvusius jaunuolius, o juos pristato jų amžininkės – bendraklasės ir šio leidinio bendraautorės poetė Janina Muraškaitė–Marcinkevičienė bei kraštotyrininkė Kunigunda Bagdonavičiūtė–Bukantienė. Šiame tome randame ir tokius anam laikotarpiui būdingus  šešiolikmečio ant nuotraukos užrašytus žodžius: „Birute! Kai aš numirsiu, kaulai supus, šitas lapelis tau atminimui bus. Nuo manęs dėl Tavęs. Tavo brolis – Juozas 1946 VI 24“ (p. 46). Šiuos žodžius užrašė Juozas Simonavičius–Smauglys, kuris 1944 m. vasarą Kudirkos Naumiestyje, būdamas dar keturiolikmetis, kartu su draugu V. Šuopiu, pamatę, kaip besitraukiantys vokiečiai užminavo dr. Vinco Kudirkos tiltą per Šešupę, atjungė laidus ir išgelbėjo jį nuo susprogdinimo. Šių jaunuolių žygdarbis sovietmečiu buvo ignoruojamas ir nuolat kartota, jog tiltą nuo susprogdinimo išgelbėjo sovietų karininkas V. Zininas. J. Simonavičius-Smauglys žuvo nesulaukęs aštuoniolikos, o jo rezistencinė kova buvo be galo sunki, nes jo vyresnysis brolis Stasys buvo  stribas. Jam motina nuolat kartojo: „Stasy, niekada nešauk į žmogų, nes gali pataikyti į savo brolį.“ Rezistencinėje kovoje žuvo ir laisvės kovotojas Juozas, ir jo brolis stribas Stasys. Ir šiandien Birutė Simonavičiūtė, gyvenanti Kudirkos Naumiestyje,  Vėlinių išvakarėse žvakukes uždega ant priešingose barikadų pusėse kovojusių brolių kapų. Mirtis visus sulygina, o ir leidinio „Novužės krašto vaikai“ pradžioje „Vėlinių vakaro malda“ autoriai rašo: „Atleisk, Viešpatie, šiems okupantų parankiniams, nes savo tamsumu ir pasipūtimu gal jie ir nesuvokė, ką darą…“

„Novužės krašto vaikų“ 8-ame tome autoriai pateikė per 150 iškiliųjų 1929–1935 metais gimusių zanavykų biografijų. Tai neeilinė zanavykų žemės šviesuolių karta, jau išeinanti amžinybėn.  Leidinyje rasime daug zanavykų pavardžių. Tai dvasingumo saugotojai kunigai Vyčio Kryžiaus ordininkas kan. Vytautas Vaičiūnas, Vytautas Užkuraitis, prel. Antanas Maskeliūnas, Ignas Plioraitis, kan. Gvidonas Dovidaitis, žinomi ir mažiau žinomi Lietuvoje grožinio žodžio kūrėjai poetai ir prozininkai Gintautas Iešmantas, Genovaitė Tėvelytė-Raguotienė, Genovaitė Neverauskaitė-Plaušinaitienė, Izabelė Lopetaitė-Jokymienė, Marija Svetukaitytė-Misevičienė, Pranas Liukaitis, Vytautas Rimkevičius, Vytautas Kalvaitis, Judyta Balniūtė-Kubilienė, Janina Muraškaitė-Štrimaitienė-Marcinkevičienė, Justinas Baltrušaitis, Gediminas Sapetka, Antanas Velička, Teresė Kaunaitė-Dirgėlienė, Zita Rakauskaitė-Sederevičienė, Kęstutis Keblys, Eugenija Račkaitytė-Urbaitienė, Albinas Vaičiūnas, Zigmantas Vidrinskas, Rimas Kalvaitis, Marija Rasiukevičiūtė-Puodžiukaitienė, Arvydas Juozas Galginas, Albinas Bernotas, Gediminas Balčiūnas, Robertas Keturakis, Danutė Skėraitytė-Jovaišienė, Tautvydas Sinkevičius, Juozas Sigitas Mureika, Joana Liogaitė-Pėžaitienė, Sigitas Valaitis, dailininkai ir tautodailininkai Stasė Vaitiekaitytė-Smalinskienė, Juzė Dimšaitė, Stasė Šuopytė-Karčiauskienė, Nijolė Vedegytė-Palubinskienė, Antanas Plioplys, Irena Lukoševičiūtė-Skučienė, Sigitas Nenorta, Danguolė Obelieniūtė-Grabauskienė, Laimutė Ona Puodžiūnaitė-Ramonienė, Aldona Daugėlaitė-Jablonskienė, Benediktas Marijonas Marma, Nacionalinės premijos laureatas Valentinas Antanavičius, operos solistė Birutė Almonaitytė-Eidukienė, dirigentas Juozas Kučiauskas, politikai Juozas Bastys, Zigmas Povilaitis, Feliksas Palubinskas, mokslininkai Pranas Šnipas, Juozas Bagdanavičius, Eimutis Naruševičius, Liuda Leveckytė-Matuliauskienė, Vita Kalvelytė-Vidugirienė, Rimgaudas Abraitis, žurnalistai Jonas Gediminas Pavalkis, Algimantas Antanas Naujokaitis, Vincentas Kęstutis Starinskas, Juozas Bakšas, Benjaminas Bagdzevičius, visuomenės veikėjai Simas Kudirka, Antanas Bajerčius, Arūnas Liulevičius, Medardas Urmulevičius, sportininkai lengvaatletė Birutė Zalagaitytė-Kalėdienė, šachmatininkas Henrikas Puskunigis, sklandytojas Apolinaras Beržinskas. Nemaža dalis šių Zanavykų krašto šviesuolių patys pristato savo nuveiktus darbus, apie kitus rašo jų amžininkai arba knygos autoriai. Kiekvienam knygos herojui skiriama po vieną ar kelis knygos puslapius, visi jie iliustruoti nuotraukomis. Žinoma, visi šie 8-ame tome paminėti Novužės krašto vaikai dirbo, o dar ir dabar ne vienas aktyviai tebedirba, kad jų kraštas tarp Nemuno, Šešupės ir Višakio puoštųsi, gražėtų, kad žmonių gyvenimas taptų prasmingesnis.

Lapkričio 18 dieną Šakių kultūros centre vyko leidinio „Novužės krašto vaikai“ bei B. Aleknavičiaus knygos „Kristijono Donelaičio portretas“ pristatymas. Beje, ši knyga – jau dvidešimtoji Bernardo knyga. Į renginį, kurį vedė Šakių viešosios bibliotekos darbuotoja Lina Eringienė, susirinkę „Novužės krašto vaikų“ herojai, rajono valdžios atstovai ir miestelėnai turėjo galimybę susitikti su broliais Bernardu ir Vincentu Aleknavičiais. Kartu su jais atvyko ir „Drukos“ leidyklos vadovė Renata Būdvytienė bei redaktorė Rita Belskytė. B. Aleknavičius papasakojo apie „Novužės krašto vaikų“ leidimo rūpesčius, padėkojo padėjusiems atrasti iškiliuosius zanavykus, išsibarsčiusius po visą Lietuvą ar per karo negandas atsidūrusius toli nuo Tėvynės.   Juk yra tokių iš šio krašto kilusių žmonių, kurie dar jaunystėje iš čia išsikėlė ir dabar jokio ryšio su juo neturi, nes neliko ne tik tėviškės, bet ir artimų giminių, todėl jie retai kada į Šakių rajoną atvažiuodavo, o visus svarbius darbus nuveikė gyvendami svetur. B. Aleknavičius atskirai dėkojo Šakių rajono savivaldybės Kultūros ir turizmo skyriaus vedėjai Augenijai Kasparevičienei bei „Drukos“ vadovei Renatai Būdvytienei, kurios labai daug prisidėjo, kad leidinys išvystų  dienos šviesą.

Vincentas Aleknavičius, dabar gyvenantis Panevėžyje, džiaugėsi, kad per tuos du dešimtmečius visada jautė skirtingoms partijoms atstovaujančių vis besikeičiančių Šakių rajono merų ir kitų valdžios atstovų pritarimą leisti „Novužės krašto vaikus“. O Kultūros ir turizmo skyriaus vedėja A. Kasparevičienė teigė, kad svarstydami, kokios knygos leidybą paremti, šiam leidiniui paramą visada skiria pirmiausia. Pati sakė irgi esanti zanavykė iš sakuotnugarių (taip vadinami tarp miškų gyvenantys ir iš jų gėrybių besiverčiantys), todėl suprantanti šio leidinio svarbą. Brolius Aleknavičius pasveikino rajono meras Juozas Bertašius, jo sekretorė Rima Rauktienė ir tėviškėnai iš Lekėčių.

B. Aleknavičius teigė, kad „Novužės krašto vaikus“ užbaigs 10-asis tomas, pristatysiantis jauniausios kartos iškiliuosius zanavykus. Jis taip pat džiaugėsi, kad jau baigiamas rengti 9-asis „Novužės krašto vaikų“ tomas, o norint pabaigti ir atkurti 4-ąjį, belieka atpažinti, kas yra nufotografuoti šiose nuotraukose. Jei atpažinote, praneškite Bernardui Aleknavičiui į Klaipėdą telefonu (8-46)213845.

Šakiai

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija