2011 m. sausio 5 d.
Nr. 1
(1881)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Izraelio vadovai gali atvykti į Lietuvą

Jeruzalės lotynų katalikų patriarchas
Fuadas Tualis sveikina Šv. Išganytojo
bažnyčioje pamaldose dalyvavusį
Lietuvos premjerą Andrių Kubilių

Gruodžio antroje pusėje viešėdamas Izraelyje ministras pirmininkas Andrius Kubilius sakė, kad Izraelio vadovai svarsto galimybę apsilankyti Lietuvoje. Pasak premjero, Izraelio ekonomikos ministro vizitas planuojamas kovo mėnesį. Apie galimybę atvykti į Vilnių svarsto ir prezidentas Šimonas Peresas bei premjeras Benyaminas Netanyahu. Premjeras B. Netanyahu yra kilęs iš Lietuvos ir giminystės ryšiais susijęs su vienu žymiausių žydų kilmės veikėjų Lietuvoje garsiuoju Gaonu. Pasak  A. Kubiliaus, per susitikimus su Izraelio vadovais aptarta galimybė Izraeliui atidaryti ambasadą Vilniuje, atnaujinti tiesioginius skrydžius tarp Tel Avivo ir Vilniaus. A. Kubilius pabrėžė, kad šalys dar neišnaudojo galimybių verslo bendradarbiavimui. Interviu Lietuvos radijui Vyriausybės vadovas sakė, kad sudėtingi istoriniai klausimai dėl holokausto Lietuvoje ir lietuvių kolaborantų vaidmens buvo aptarti labai atvirai. „Visi žinome ir atvirai kalbėjome apie tai, kad tragedija, kuri ištiko žydų bendruomenę Lietuvoje, kai 95 proc. iš 200 tūkst. žydų bendruomenės buvo išnaikinta, yra visos Lietuvos tragedija. Tai, kad ir lietuviai kolaborantai dalyvavo šitoje tragedijoje, yra mūsų visų gėda, ir apie tai atvirai kalbėjome. Jad Vašemo muziejuje matant šios tragedijos, įvykusios Lietuvoje, labai ryškius pėdsakus, tai sukrečia, to niekada neužmiršime“, – kalbėjo premjeras. Ministras pirmininkas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos valdžia kitus metus paskelbė Holokausto aukų atminimo metais, todėl žydų genocido įamžinimui bus skiriamas didelis dėmesys.

Premjeras A. Kubilius vizito metu susitiko su prezidentu Shimonu Peresu, ministru pirmininku Benyaminu Netanyahu, Kneseto pirmininku Reuvenu Rivlinu, Kneseto parlamentinės opozicijos lydere Tzipi Livni, Izraelio banko valdytoju Stanley’u Fischeriu, Izraelio pramonės, prekybos ir darbo ministru Benyaminu Ben Eliezeru, su kuriuo aptarė galimą bendradarbiavimą aukštųjų technologijų srityje. Premjero patarėjo V. Valentinavičiaus žodžiais, susitikimuose aptarta galimybė atverti naują etapą Lietuvos ir Izraelio ekonominiuose santykiuose. Pasak jo, A. Kubilius susitikime su ministru kalbėjo apie gerą infrastruktūrą Lietuvoje – vieną didžiausių mobiliojo ryšio skverbtį bei „gerą švietimą, kuris ruošia daug specialistų, galinčių dirbti aukštųjų technologijų srityje“. B. Ben Eliezeris ir Lietuvos ūkio ministras Dainius Kreivys pasirašė Lietuvos ir Izraelio vyriausybių susitarimą dėl dvišalio privataus sektoriaus bendradarbiavimo pramoninių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros srityje. A. Kubilius taip pat aplankė Raudų sieną, dalyvavo parodos „Dvasinis žydų pasipriešinimas. Vilniaus geto afišos“ atidarymo ceremonijoje, Jeruzalėje dalyvavo vainiko padėjimo ceremonijoje ant sionizmo kūrėjo Teodoro Herzlio kapo, taip pat pasodino alyvmedį Tautų giraitėje, dalyvavo šv. Mišiose Šv. Išganytojo bažnyčioje, kurias aukojo Romos Katalikų Bažnyčios Šventojoje Žemėje vadovas Jeruzalės lotynų katalikų patriarchas Fuadas Tualis. Po šv. Mišių patriarchas Lietuvos premjerą apdovanojo Šventosios Žemės kryžiaus ordinu.

Apsilankęs pasauliniame Holokausto tyrimų, dokumentų rinkimo, švietimo ir atminties centre Jad Vašemo muziejuje, svečių knygoje premjeras A. Kubilius užrašė: „Holokausto skausmas yra ir Lietuvos skausmas. Lietuvos žydų netektis yra didžiulė tragedija mano tautai ir kitoms Europos tautoms. Mes niekada nepamiršime žydų tautos tragedijos ir jos aukų. Mes niekada nepamiršime nusikaltimų. Nepamiršime didvyrių, kurie gelbėjo nekaltus žmones“. Susipažinęs su muziejaus ekspozicija premjeras A. Kubilius padėjo vainiką Atminimo salėje, kur ant grindų surašyti žydų tautos masinių žudynių ir kapaviečių pavadinimai, tarp jų ir Lietuvos vietovardis – Ponery (Paneriai). Lietuvos Vyriausybės vadovas sakė, kad jis didžiai vertina Jad Vašemo muziejaus pastangas saugojant mūsų bendrą istoriją ir žmogiškąsias vertybes. Premjeras A. Kubilius informavo muziejaus vadovybę, kad 2011 metų rudenį, minint Holokausto 70-ąsias metines, Vilniuje planuojama surengti tarptautinę konferenciją ksenofobijos ir antisemitizmo tema „Visuomenės tolerancijos ugdymas. Istorijos atminties pamokos“ ir supažindino su rengiamo projekto „Panerių memorialo plėtra“ koncepcija.

Premjeras Andrius Kubilius Izraelio akademinei bendruomenei Tel Avivo Herzlijos universitete skaitė paskaitą verslo ir ekonomikos tema: „Lietuva: vizija ir strategija – 2030“. Be įprastinių akcentų apie Lietuvą – dinamišką, atvirą pokyčiams, pasiruošusią globaliai konkurencijai bei aukštųjų ir informacinių technologijų proveržiui iki 2030 metų, premjeras daug dėmesio skyrė Lietuvos ir Izraelio tarpusavio santykiams. Premjeras pritarė profesoriaus U. Reichmano mintims apie bendros ir daugiau nei 500 metų besitęsiančios dviejų tautų istorijos svarbą, apie žydų tautos ryškų ir labai prasmingą pėdsaką Lietuvoje. Premjeras apgailestavo dėl nacių vykdyto Holokausto ir dėl to, kad prie tos skaudžios tragedijos yra prisidėję kai kurie lietuvių tautybės asmenys.

„Tragedija buvo, jos nevalia pamiršti, tačiau reikia eiti į priekį. Manau, kad būtina grįžti prie turtingo litvakų paveldo palikimo. Geriausias paminklas ir atminimas bus litvakų atminimo įprasminimas“, – kalbėjo A. Kubilius.

Premjeras pažymėjo, kad dabartiniai tarpusavio Lietuvos ir Izraelio santykiai yra geri, o šimtmečius trukusi bendra mūsų tautų istorija, tiek gera, tiek tragiška, yra tas patikimas pamatas, ant kurio gali būti kuriami labai tvirti ir abiems pusėms naudingi ateities ryšiai. „Ateities ryšiai bus dar geresni, nes vaisingas bendradarbiavimas fiksuojamas ne tik aukštųjų ir informacinių technologijų verslo srityje. Bendra lietuvių ir žydų aistra yra ir krepšinis, o bendras dievas – Šarūnas Jasikevičius“, – sakė A. Kubilius.

Diplomatiniame forume, vykusiame Herzlijos tarpdisciplininiame centre, A. Kubilius pareiškė, kad yra pasirengęs nors ir rytoj balsuoti už tai, kad Izraelis būtų priimtas į Europos Sąjungą. „Esu pasiruošęs už tokį sprendimą balsuoti jau rytoj, visiškai palaikau Izraelio prisijungimą prie Europos Sąjungos, ir už tai balsuosiu“, – pasakė jis, atsakydamas į vieno iš forumo dalyvių klausimą apie Izraelio ir Turkijos įstojimo į ES perspektyvą. Kalbėdamas apie žydus, A. Kubilius pabrėžė, kad 2011 metais bus minimas Lietuvos gyventojų, žuvusių per Holokaustą, atminimas.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija