2011 m. sausio 5 d.
Nr. 1
(1881)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Paminėtos kovos už Lietuvos laisvę

Emilija Lukšytė-Krušinienė,

Alytaus apskrities literatų klubo „Tėkmė“ pirmininkė

Punsko Kovos 11-osios licėjaus
spektaklio „Žalgirio mūšis“ akimirka

Konferencijos dalyviai

Gruodžio 11-ąją Punske (Lenkija) įvyko konferencija, skirta prisiminti lietuvių kovoms už tėvynės laisvę. Istorikai, metraštininkai, kraštotyrininkai stengiasi atgaivinti sovietinės okupacijos marintą Lietuvos istoriją, prikelti kovotojų, liejusių kraują už laisvę ir nepriklausomybę, atminimą.

Konferencijoje dalyvavo pedagogė, knygų autorė Elvyra Biliūtė-Aleknavičienė, kraštotyrininkas Gintaras Lučinskas, literatė Emilija Lukšytė-Krušinienė ir Lietuvos veterinarijos akademijos lektorius Alfonsas Vitkauskas.

Dar prieš konferencijos pradžią Punsko valsčiaus kieme buvo sutiktas Kauno įgulos karininkų ramovės viršininkas mjr. Donatas Mazurkevičius, vaizdavęs Vytautą Didyjį su palyda. Konferencijos pradžioje Punsko viršaitis Vytautas Liškauskas jį pasveikino ir įteikė simbolinį kardą.

Konferencijoje pranešimą skaitė G. Lučinskas. Pranešėjas daug dėmesio skyrė lietuvių karių savanorių, partizanų, milicijos pareigūnų ir kitų kovotojų su lenkais atminimo įamžinimui.

Pedagogė E. Biliūtė-Aleknavičienė papasakojo apie Lietuvos partizano Adolfo Ramanausko-Vanago tėvus ir seserį Aldoną. Šią šeimą, turėjusią vos 6 ha žemės, sovietinė valdžia ištrėmė į Sibirą. A. Ramanauskaitė dar tremtyje sužinojo ir skaudžiai išgyveno brolio Adolfo žūtį. Didžiausias sesės Aldonos troškimas – sužinoti, kur ilsisi jos brolio partizano Adolfo palaikai. Norėtųsi tikėti, kad istorinė tiesa bus išaiškinta ir neliks nė vieno nežinomo kovotojo, praliejusio kraują už laisvę.

Istorikas dr. Bronius Makauskas svarstė, ar Europa taps tautų valstybe, ar joje išliks lietuvių kalba. Gal visa tai priklausys nuo mūsų visų sąmoningumo? Ko gero, mūsų mažai valstybei bus nelengva išsaugoti gimtąją kalbą, papročius, gyvenimo būdą.

Konferencijoje kalbėjo marijampolietis istorikas Justinas Sajauskas, Lenkijos lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkė Irena Gasparavičiūtė, Šv. Kazimiero draugijos pirmininkas Algirdas Vektorius, Nepriklausomybės akto signataras Algirdas Patackas. Konferenciją vedė Punsko lietuvių licėjaus direktorius, kelių lietuviškų knygų autorius Juozas Sigitas Paransevičius, jam talkino punskietis poetas, „Aušros“ leidyklos vyr. redaktorius Sigitas Birgelis.

Pagerbtas partizanų Jurgio Krikščiūno ir Vytauto Prabulio atminimas, nulenktos galvos, uždegtos atminimo žvakutės Šlynakiemyje, jų žuvimo vietoje.

Įsiminė Punsko Kovo 11-osios licėjaus „Žalgirio mūšio“ spektaklis, nukėlęs visus į garbingus praeities laikus. Išties gera matyti, kad Punsko jaunimas domisi garbia tautos praeitimi ir menine vaidyba prisideda prie atminties išsaugojimo. Tikėtina, kad jaunoji karta sugebės išlaikyti lietuvių etinę kultūrą kitų kultūrų apsuptyje.

Punskas, Lenkija
Alfonso Vitkausko nuotraukos

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija