2011 m. sausio 12 d.
Nr. 3
(1883)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Strasbūro teismas paskelbė sprendimą R. Pakso byloje

Sausio 6 dieną Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT) paskelbė sprendimą dėl apkaltos tvarka iš Lietuvos prezidento posto pašalinto Rolando Pakso skundo. EŽTT nurodė, kad Lietuva pažeidė Europos žmogaus teisių konvenciją, uždrausdama R. Paksui būti renkamam į parlamentą. Teismo teigimu, Seimo rinkimų įstatyme įtvirtintas nuolatinis ir neatšaukiamas draudimas yra neproporcingas. Tačiau EŽTT nepasakė, kad R. Paksas iš prezidento posto pašalintas neteisėtai. EŽTT atsisakė vertinti R. Pakso pašalinimo iš prezidento pareigų procesą ar draudimą vėl užimti prezidento postą ir atmetė R. Pakso prašymą priteisti jam šimtatūkstantines kompensacijas. Pagrindu pirmą kartą Europos istorijoje pašalinti prezidentą iš posto tapo 2004 metų kovo mėnesio Lietuvos Konstitucinio Teismo (LKT) nutarimas, kad R. Paksas šiurkščiai pažeidė šalies Konstituciją, kai, be kita ko, suteikė Lietuvos pilietybę verslininkui rusui Jurijui Borisovui už pastarojo suteiktą finansinę paramą ir leido verslininkui suprasti, kad dėl jo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą bei klausosi jo pokalbių. Konstitucinis Teismas taip pat paskelbė, kad už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą ir priesaikos sulaužymą iš pareigų pašalintas asmuo negali dar kartą prisiekti Tautai – taip R. Paksui buvo užkirstas kelias kandidatuoti į prezidentus ir į Seimą, būti ministru, premjeru. Pagal šį išaiškinimą atitinkamai buvo pakeisti ir valstybės įstatymai, įtvirtinant, kad „Seimo nariu negali būti renkamas asmuo, kurį Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš užimamų pareigų ar panaikino jo Seimo nario mandatą.“

Skųsdamas Lietuvos sprendimą R. Paksas siekė atgauti teisę būti išrinktam į aukščiausius politinius postus šalyje. R. Paksas bandė įrodyti, kad LKT buvo šališkas ir viršijo savo įgaliojimus, be to, rinkimų įstatymas buvo pakeistas specialiai dėl jo, o draudimas jam būti parlamentu prieštarauja laisvų rinkimų esmei. Skundas Strasbūro teismui buvo perduotas dar 2004 metų rugsėjį.

Lietuvos Vyriausybės atstovė Strasbūro teisme Elvyra Baltutytė buvo sakiusi, kad teismas ketina koncentruotis į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Pirmojo protokolo nuostatą, kuria valstybės „įsipareigoja priimtinais terminais organizuoti laisvus rinkimus, slaptai balsuojant, kad būtų sudarytos tokios sąlygos, kurios garantuotų žmonių laisvę renkant įstatymų leidžiamąją valdžią.“ R. Paksas yra sakęs, kad siekia atgauti teisę būti išrinktu ne tik į parlamentą, bet ir į prezidentus – jis argumentavo, kad asmuo, galintis tapti parlamentaru, teoriškai gali būti išrinktas Seimo pirmininku ir tam tikrais atvejais pavaduoti prezidentą.

Teisininkai ir politikai nesutaria, kaip elgtis po EŽTT sprendimo. Galimi du variantai – keisti atitinkamus Konstitucijos straipsnius ar Rinkimų įstatymo nuostatas. Aiškinama, kad turės būti sutrumpintas „nuobaudos“ laikas, tačiau pabrėžiama, kad teisė kandidatuoti R. Paksui į prezidento pareigas nebus suteikta. Seimo pirmininkės nuomone, už EŽTT sprendimų įgyvendinimą Lietuvoje atsakinga Vyriausybė, todėl ji ir turėtų įstatymų leidėjams pasiūlyti, kokius teisės aktus keisti dėl pašalintojo prezidento R. Pakso rinkimų teisės. Politologai abejoja, ar R. Pakso vadovaujama partija „Tvarka ir teisingumas“ bus linkusi detaliai paaiškinti rinkėjams, kad EŽTT neįrodė R. Pakso apkaltos proceso neteisėtumo. R. Paksas ir jo aplinka bandys pasinaudoti EŽTT sprendimu, aiškindami, kad pati apkalta buvo neteisinga, kad jis buvo nušalintas neteisėtai. Kai kurie politologai taip pat teigia, kad po EŽTT sprendimo gali atsirasti „impulsas“ keisti opozicinių partijų galias ir santykius.

Šį pirmadienį teisingumo ministras Remigijus Šimašius pristatė Vyriausybės nariams galimus sprendimus įgyvendinant Strasbūro teismo sprendimą R. Pakso byloje. Vyriausybė nutarė išeities ieškoti su teisininkais. Teisingumo ministras R. Šimašius ruošiasi sukviesti darbo grupę, kurią sudarys autoritetingi Konstitucijos žinovai. Po pasitarimo R. Šimašius sakė, kad politikų tokioje darbo grupėje neturėtų būti, nebent Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas galėtų dalyvauti grupės darbe. Ekspertai turėtų išaiškinti, ar po EŽTT sprendimo reikia keisti Konstituciją, ar galima rasti kitą kelią. Per šešis mėnesius Lietuva turi EŽTT informuoti, kokių sprendimų ketina imtis.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija