2011 m. sausio 28 d.
Nr. 8
(1888)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Aistras dėl kultūros namų statybų ramina net dvasininkai

Gintarė Martinaitienė

Dekanas kan. Donatas
Jasulaitis malšino tarp
sudargiečių kylančias aistras

Parapijai priklausančioje žemėje
stovi prastos būklės pastatai

Kai kurie sudargiečiai sutinka,
kad ant parapijos žemės būtų
statomi kultūros namai ir atstatoma
bažnyčia, kiti tam prieštarauja

Juozas Vytas Tamušauskas prisiminė
pokario laikus, kai buvo norima
ant bažnyčios pamatų pastatyti
kultūros namus. Sėdi klebonas
kun. Darius Sruoginis

Pasklidus kalboms, kad Sudargo parapijos žemėje bus statomi kultūros namai, žmonės susiskaldė į dvi grupes. Vieni renka gyventojų parašus, kad kultūros namai būtų pastatyti, kiti, nenorėdami prarasti parapijai priklausančios žemės, prieštarauja statyboms. Koks bus galutinis visos bendruomenės sprendimas, parodys laikas, tačiau šiandien netgi dvasininkai neliko nuošalyje.

Aptarė

Dar spalio mėnesį prasidėjo derinimai dėl kultūros namų statybos. Vėliau pas Vilkaviškio vyskupą Rimantą Norvilą apsilankęs rajono meras Juozas Bertašius, Sudargo bendruomenės pirmininkė Alberta Dragūnaitienė, Šakių dekanas Kudirkos Naumiesčio klebonas kanauninkas Donatas Jasulaitis ir Sudargo klebonas kun. Darius Sruoginis kalbėjosi apie planuojamų kultūros namų statybą parapijai priklausančioje žemėje, kur yra išlikę senieji klebonijos pamatai. Kaip teigė rajono vadovas, žemę iš parapijos nuomotų savivaldybė, o pastatas tarnautų bendruomenės reikmėms, nes iki šiol Sudargas neturi kultūros namų. Šiai minčiai vyskupas R. Norvila neprieštaravo, tačiau pasiūlė pirmiausia pasitarti su vietos žmonėmis ir priimti bendrą sprendimą. Be to, planuose ne tik kultūros namų statybos, bet neatmetama galimybė, kad senosios, per karą sugriautos bažnyčios vietoje, pritraukus ES lėšas, iškiltų nauja.

Ne prieš kultūros namus, o prieš vietą

Būtent tada ir prasidėjo bendruomenės nesutarimai. Viena bendruomenės dalis rinko parašus už tai, kad parapijai priklausančioje žemėje būtų pastatyti kultūros namai ir atstatyta per karą sugriauta bažnyčia. Kita parapijiečių dalis nesutinka, kad šioje vietoje būtų statomas kultūros židinys. „Mes nesame prieš kultūros namus, bet tegul ieško kitos vietos ir nesisavina parapijos žemės ir turto. O kai bus kitoje vietoje, ir į talką ateisime, padėsime“, – teigė sudargietis Juozas Gylys, kuriam pritarė ir kaimynas Algimantas Kmita. Vyriškiai ir dar kelios moteriškės piktinosi, kad bendruomenė, prieš priimdama sprendimus, tardamasi su vyskupu, nešaukė jokio susitikimo, neinformavo žmonių. Žmonėms kelia abejonių ir tai, kad šalia yra šarvojimo salė, bažnytėlė. „Vieni meldžiasi, gieda, o kiti dainuoja? Gal ir nieko“, – mąstė sudargiškė. Tačiau, kaip jie pasakojo, yra net tokių žmonių, kurie, jeigu numatytoje vietoje bus pastatyti kultūros namai, pasirinks ne šią, o gretimą Kaimelio parapiją.

Nieko blogo

Bendruomenės centro pirmininkė A. Dragūnaitienė teigė, kad kol nebuvo aiški vyskupo pozicija, nebuvo reikalo šaukti jokio susirinkimo. „Buvo tik kalbos, tad nebuvo reikalo klaidinti žmonių. Dabar, kai žinome, jog vyskupas tam pritaria, suorganizuosime susirinkimą ir aptarsime visą situaciją“, – teigė bendruomenės centro pirmininkė. O kad bendruomenė susiskaldė, ji mananti, kad tai yra natūralu.

Žemė – niekieno?

Kai kurių gyventojų nuomone, Sudarge yra ne viena vieta, kur būtų galima statyti kultūros namus, tad neaišku, kodėl užsispirta, kad jie būtinai būtų parapijos žemėje. „Čia buvo bendras parapijos, bendruomenės nutarimas. Nežinau gražesnės ir labiau tinkamos vietos. Jeigu kažkas žino, tegul pasako“, – teigė rajono meras, kurio nuomonei pritarė ir bendruomenės centro pirmininkė. Be to, pasirodo, kad žemės dokumentai visiškai nesutvarkyti, tad tik teoriškai ji priklauso parapijai. „Žemė niekieno, tik žinome, kad ji parapijos. Dabar ji valstybinė, nes nesutvarkyti jokie popieriai. Tad ko žmonės jaudinasi? Ji kaip tik bus saugesnė tuomet, kai visi popieriai bus galutinai sutvarkyti“, – teigė A. Dragūnaitienė. Meras taip pat laikėsi pozicijos, kad savivaldybė į žemę nesikėsina. „Darbai ir dokumentų tvarkymas pradėtas, tad labai gerai, kad bent jau tai bus sutvarkyta“, – teigė J. Bertašius. Pasak jo, buvo apžiūrėtas ir kitas sklypas, tačiau jis visiškai neatitinka keliamų reikalavimų.

Gyveno knygnešys ar ne?

Sudargiečiai, kovojantys už parapijai priklausančią žemę, piktinosi ir dėl to, kad norima nugriauti pastatą, kuriame kažkada gyveno knygnešys kun. Martynas Sederevičius. Pasak jų, viename iš statybai numatytoje teritorijoje esančių apšiurusių pastatėlių kadaise gyveno knygnešys kun. M. Sederevičius. „Kaip galima tai sunaikinti? Reikia tvarkyti, rekonstruoti, galbūt muziejų įkurti“, – teigė pašnekovai. Tačiau nei A. Dragūnaitienės, nei mero žiniomis, nei viename iš tų pastatų joks knygnešys negyveno. „Kad ir kaip ten būtų, jo niekas griauti neketina. Kultūros namai būtų projektuojami sklypo kampe, kad niekam netrukdytų, nebūtų užgožiama gamta. Be to, pastatas nebūtų didelis, nes jis turi derėti prie bendro vaizdo, neišsiskirti“ , – kalbėjo J. Bertašius.

Tačiau statybos neturėtų prasidėti nepriėmus bendro sprendimo. „Mes nesikišime ir nieko neįrodinėsime. Bendruomenė turi nuspręsti, ar jiems to reikia, ar ne“, – konstatavo rajono vadovas.

Aistros nerimsta

Aistros nerimsta, parapijiečiams kyla vis daugiau neatsakytų klausimų. Todėl gruodžio pradžioje po šv. Mišių bažnyčioje buvo surengta diskusija, kurios metu parapijiečiai galėjo išsakyti savo nuomonę. Apie numatomą projektą susirinkusiesiems aiškino Šakių dekanas kan. D. Jasulaitis, Sudargo klebonas kun. D. Sruoginis, aplinkinių parapijų klebonai. Iš pradžių ramiai prasidėjęs pokalbis vėliau tapo gana aštrus, nes žmonės niekaip negalėjo priimti bendro sprendimo. Kaip ir anksčiau, taip ir dabar vieni pritaria, kad kultūros namai būtų statomi numatytoje vietoje, kiti tam prieštarauja.

 „Ar jums vertybė dilgėlėmis apaugę laukai?“ – klausė susirinkusiųjų kan. D. Jasulaitis. Mat šienauti bei prižiūrėti parapijos žemę norinčių atsiranda nedaug. Dekanas aiškino, jog tik susitarimo reikalas, ar pirmiau atsiras kultūros namai, ar bus atstatyta bažnyčia. „Aš kito būdo, kaip atstatyti bažnyčią, nematau“, – tikino jis.

Patys nepasistatysite

Nors buvo sakančių, kad jie patys pasistatys bažnyčią ir nereikia valdžios įsikišimo, dekanas kan. D. Jasulaitis teigė, kad be pagalbos nepasiseks tai padaryti, nes tam reikia milijoninių lėšų.

Aistroms ir pasisakymams nerimstant dekanas liepė tiesiog balsuoti, kas nori, o kas prieštarauja bendram projektui. Iš susirinkime dalyvavusių žmonių tik šeši balsavo prieš. Tiesa, susirinkimo eiga nepatenkinti kai kurie sudargiečiai išėjo diskusijoms tik įpusėjus. Galiausiai kan. D. Jasulaitis visiems palinkėjo sutelkti jėgas ir siekti bendro tikslo, o ne kaišioti vieni kitiems pagalius į ratus.

Neleido pasisakyti

Tiesa, tuomet bažnyčioje surengtame susitikime dalyvavęs parapijietis Juozas Vytas Tamušauskas piktinosi, kad išprovokuotoje diskusijoje netgi nebuvo leista pasisakyti. Prisimindamas istoriją vyriškis aiškino, kad kultūros namai negali būti statomi ant parapijai priklausančios žemės. Jis prisiminė ir sovietmečio laikotarpį, kai jau buvo siekiama ant bažnyčios pamatų pastatyti kultūros namus, tik tuomet aplinkybės susiklostė taip, kad jie buvo pastatyti miestelio centre.

Vizijos, kas turėtų būti

J. V. Tamušausko nuomone, toje vietoje, kur numatyta statyti kultūros namus, galėtų atsirasti knygnešių viršukalnė. Jau vien todėl, kad Sudarge buvo ypač aktyvi knygnešių veikla. „Kritiniu Lietuvai laikotarpiu savivaldybė ir bažnytinė vadovybė pirmiausia turi išsiaiškinti ir prisiimti atsakomybę, kaip ir kada Sudargo klebonijos žemėje bus įkurtas Sudargo knygnešių centras. Visai nesvarbu, ar dėl tokio centro įkūrimo Sudarge bus panaudotos europinės ar valstybinės lėšos, ar pačiai savivaldybei ir bažnytinei organizacijai teks pasižvalgyti savo kišenėse. Išsiaiškinti reikia jau dabar ir nedelsiant, kol visokiausi vienadieniai projektai, žvyro ir pinigų ieškojimai nesunaikino istorinio, kultūrinio ir religinio, gyvybiškai svarbaus visai Lietuvai paveldo Sudarge“, – aiškino J. V. Tamušauskas. Jis teigė, kad reikia lygiuotis į kitoje Nemuno pusėje esantį Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejų Bitėnuose. „Tai ne verslo, ne pinigų, ne žvyro ir ne rinkėjų balsų vaikymosi pamoka“, – argumentus dėstė sudargietis. Jis siūlo, kad gražiuoju susitarę parapijiečiai savivaldybei galėtų leisti ant sudegusio kluono pamatų įrengti meniškai apipavidalintą vasaros estradą su stogeliu. „Tada giesmė ir ašaros, dainos ir šokiai, maldos ir įkaušusių šėlionės nesusilies į vieną bendrą chorą“, – kalbėjo parapijietis. Jam pritaria ir kai kurie sudargiečiai, parašę raštiškus kreipimusis vyskupui.

Pirmiau reikia turėti patalpas

Sudargo bendruomenės centro pirmininkė A. Dragūnaitienė tokias vizijas vertina gana atsargiai. Ji sako, kad pirmiausia reikia sutvarkyti tai, kas įmanoma, o paskui kalbėti apie galimus plenerus, paveikslų ekspozicijas, koncertus ir susitikimus. „Kai turėsime patalpas, galėsime įgyvendinti daugybę vizijų. Juk viskas remiasi į pinigus. Kas iš tų kalbų. Aš pati esu buvusi J. V. Tamušausko minimuose Bitėnuose, bet ten irgi niekas nepasidarė iš karto“ , – apie sudargiečio pasiūlymus rengti paveikslų galeriją kalbėjo bendruomenės centro pirmininkė. Ji apgailestavo, kad aktyvi Sudargo bendruomenė iki šiol neturi kultūros namų. „Organizuojame renginius, planų turime dar daugiau, bet patalpų nėra. Tad būtent šį klausimą pirmiausia ir reikia spręsti, o paskui galvoti, kur ir ką suorganizuoti, ką pasikviesti“, – mintimis dalijosi pašnekovė.

Sudargas, Šakių rajonas
Dariaus Pavalkio nuotraukos

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija