2011 m. sausio 28 d.
Nr. 8
(1888)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Ekumeninės pamaldos

Stačiatikių Bažnyčios choras
ekumeninių pamaldų metu gieda
Panevėžio šv. apaštalų Petro
ir Povilo bažnyčioje
Broniaus VERTELKOS nuotrauka

Praėjusią savaitę Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Tauragėje, Biržuose, Šakiuose ir kitose vietose, kur gyvena kelių krikščioniškų konfesijų tikintieji, buvo meldžiamasi už krikščionių vienybę.

Vilniuje buvo surengtos dvejos ekumeninės pamaldos. Sausio 18 dieną Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Gailestingumo Motinos koplyčioje vyko ekumeninės pamaldos tema: „Tikėk manimi, aš tave pagydysiu“. Pamaldoms vadovavo Lietuvos Evangelikų Liuteronų Bažnyčios vyskupas Mindaugas Sabutis. Kartu meldėsi evangelikų reformatų kunigas Raimondas Stankevičius, evangelikų liuteronų kunigas Ričardas Dokšas, stačiatikių Šv. Dvasios vienuolyno šventikas Vitalijus Mockus ir katalikų kunigas Sigitas Grigas. Pamaldose buvo skaitomas Dievo žodis ir aiškinamas skirtingų konfesijų kunigų. Kalbėdamas apie apaštalo Jokūbo laišką V. Mockus pastebėjo, kad ypač ligonių pastoracijoje vis labiau ryškėja krikščionių vienybės dvasia. Nors skirtingų konfesijų tikinčiuosius lanko skirtingų konfesijų kunigai, tačiau dvasininkai tarpusavyje glaudžiai bendradarbiauja, pakviesdami vieni kitus.

Evangelikų liuteronų vyskupas M. Sabutis homilijoje pastebėjo, kad negalia, skausmas priklauso visiems žmonėms, kaip ir  viltis priklauso visiems krikščionims. Didžiausias mūsų lobis yra Jėzus Kristus. Ir mus labiausiai skiria mūsų silpnumas, aklumas, kai nesišaukiame Kristaus meilės. Pamaldas tęsė maldavimai už ligonius ir krikščionių vienybę, vieno apaštalų tikėjimo išpažinimas ir ramybės palinkėjimas bei palaiminimas. Pabaigoje įvairių konfesijų dvasininkai iš skirtingų dalelių suklijavo žodžius „Jėzus gydo“.

Sausio 22 dieną Šv. Jonų bažnyčioje ekumeninėms pamaldoms vadovavo vysk. Arūnas Poniškaitis. Maldoje taip pat dalyvavo katalikų kunigai: G. Kijauskas, V. Šinkūnas, V. Aliulis; reformatų kunigas R.Stankevičius, liuteronų vyskupas M. Sabutis ir liuteronų kunigas R. Dokšas. Pamaldų tema: „Jeruzalės bažnyčia vakar, šiandien ir rytoj“.

Vysk. A. Poniškaitis homilijoje pastebėjo, kokia ypatinga vienybės dvasia vyravo pirmojoje Jeruzalės krikščionių bendruomenėje, kuri dalinosi savo nuosavybe, ištikimai laikėsi duonos laužymo tradicijų ir maldų. Po 2000 metų regime kitokį Jeruzalės veidą – čia daug nesantaikos ir susiskaldymo. Nepaisant to, mumyse lieka vienybės ilgesys. Ir ši malda kartu liudija, kad vienybės trupinėliai išlieka.

Pamaldos tęsėsi bendruomenei įsijungus į ramybės ir atgailos maldą. Po kartu sukalbėtos maldos „Tėve mūsų“ visa bendruomenė buvo pakviesta agapei. Pamaldų liturgijoje giedojo Šv. Jonų bažnyčios choras.

Sausio 19 dieną Klaipėdos universiteto koplyčioje vykusioms ekumeninėms pamaldoms vadovavo Telšių vyskupas J. Boruta SJ ir Lietuvos evangelikų liuteronų vyskupas M. Sabutis. Kartu su įvairių konfesijų tikinčiaisiais meldėsi katalikų, liuteronų ir reformatų dvasininkai. Pamaldų metu kalbėjo abu vyskupai. Telšių vyskupas J. Boruta SJ komentavo skaitinį iš Jono evangelijos 17, 21. Vyskupas, primindamas ir popiežiškosios krikščionių vienybės tarybos pirmininko kardinolo Kurto Kocho išsakytą pagrindinį ekumeniškumo ir vienybės požymį, teigė, kad tai yra Dievo dovana, kurios reikia kantriai melsti. Čia reikia kantrybės ir vilties. Krikščionių vienybė nėra pati sau tikslas – ji yra Jėzaus Kristaus Evangelijos skelbimo pasauliui priemonė.

Lietuvos evangelikų liuteronų vyskupas M. Sabutis kalbėjo apie būtinybę atsigręžti į Kristų, kuris yra tikroji gyvenimo prasmė ir laimė. Žmonijai į gyvenimo klausimus negali duoti atsakymų mokslo pažanga – tai gali padaryti tik krikščionybė, kuri veda žmogų išganymo, ramybės ir vilties keliu.

Sausio 20 dieną Tauragės Švč. Trejybės bažnyčioje įvyko ekumeninės (krikščionių vienybės) pamaldos. Jose kartu dalyvavo krikščioniškų konfesijų – katalikų ir evangelikų liuteronų – dvasininkai: katalikų – Telšių vyskupas J. Boruta SJ, evangelikų liuteronų – vyskupas M. Sabutis, Tauragės katalikų parapijos klebonas dekanas kan. A. Bridikis, kunigai K. Petravičius, A. Lazarevas, A. Žygaitis, K. Žutautas bei diak. H. Šneideraitis, Tauragės evangelikų liuteronų parapijos kunigas M. Dikšaitis bei diak. K. Skausmenis. Susirinkusieji meldė vienybės tarp visų, kurie išpažįsta Jėzų Kristų kaip visos žmonijos Viešpatį ir Išganytoją. Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios vyskupas M. Sabutis kalbėjo apie katalikų, evangelikų liuteronų, stačiatikių vienybę ir skirtumus, kuriuos sukuriame mes patys, nemokėdami gyventi Meilės dvasia.

Juk kiekvienam reikia išmokti dalytis su alkstančiu duona, priglobti vargšą ar benamį, aprengti, neatsukti nugaros – nesvarbu, ar tai būtų katalikas, ar liuteronas. Telšių vyskupas J. Boruta ragino visus būti Dievo šeimos nariais – aktyviais tikinčiaisiais, mokančiais gyventi Dievo Meilės dvasia. Turime pripažinti, kad be galo reikalinga nuoširdi ir nuolatinė malda. O kai kartu meldžiasi skirtingų konfesijų dvasininkai ir tikintieji, galima pajusti Dievo galybę ir širdyse įžiebti dieviškos meilės ugnį, sudeginančią nesupratimo, nepasitikėjimo, o kartais ir pagiežos užtvaras.

Maldų už krikščionių vienybę savaitė jau tapo gražia tradicija. Norėtųsi, kad ši vienybės malda neapsiribotų tomis aštuoniomis dienomis, o tęstųsi nuolat. Juk Viešpats nori, kad būtų viena kaimenė ir vienas ganytojas, todėl stengiasi suvienyti visus krikščionis tikra meilės ir vienybės dvasia. Ir pasibaigus šios ekumeninės savaitės maldoms, likime kupini Meilės dvasios Dievui ir šalia esančiam. Perženkim per savo aroganciją ir teisumą. Tuomet pastebėsime, kad kiekviena krikščioniška bažnyčia, kiekviena tradicija per laiką yra sukaupusi turtingą dvasinio paveldo lobyną, kuris yra tarsi palaiminimas, teikiantis viltį tolimesnei krikščionybės egzistencijai, postūmis geriau darbuotis Dievo Karalystės ir visos tautos gerovės labui. Tad dalinkimės savo patirtimi, pažinkime kitokio tikėjimo žmogų ir išmokime pamilti jį – taip kursime Dievo Karalystę žemėje.

Pagal VR ir  kan. Andriejaus SABALIAUSKO informacijas

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija