2011 m. vasario 9 d.
Nr. 11
(1891)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

MŪSŲ
RĖMĖJAS

Kultūros zona


Paroda „Žiemos virsmas“ pranašauja pavasarį

Dr. Aldona Kačerauskienė

Sausio 27-ąją Lietuvos nacionaliniame muziejuje atidaryta paroda „Žiemos virsmas“ nukelia mus į XX a. pirmosios pusės lietuvišką kaimą. Ji ne tik pranašauja pavasarį. Juk nuo pusiaužiemio dar bus ir šalčių, ir pūgų, ir sniego, taigi žieminiai drabužiai tikrai pravers. Parodoje demonstruojami kailiniai (skrandos), iš storo naminio milo pasiūtos sermėgos, iš naminės vilnos rankomis megzti šalikai, raštuotos pirštinės, kojinės, vyrų ir moterų nešiojamos riešinės, didžiulės languotos, namuose austos skaros, patikimai saugančios moteris ne tik nuo žvarbos, bet ir nuo lietaus ar sniego. Parodos lankstinuke rašoma: Tebesitęsiantis pokalėdinis mėsėdas buvo tinkamiausias laikas pramogoms ir poilsiui, nes pernykščiai darbai seniai pabaigti, o šiųmečiai dar nepradėti. Pagrindinės jaunimo žiemos pramogos – važinėjimasis rogutėmis, čiuožinėjimas slidėmis ir medinėmis dalgio virkščia ar kibiro lanku kaustytomis pačiūžomis... Mėsėdas buvo piršlybų, vestuvių ir giminių lankymo metas... Darbines roges ūkininkai pasidarydavo patys, o išeiginius apkaustytus važelius lenktomis pavažomis, dažytais šonais ir augaliniais ar geometriniais raštais ištapytais arba išdrožinėtais galais įsigydavo iš kalvių ir stalių.

Parodoje matome ir roges, ir važelį, ir namie austas spalvotas tvirtas vadeles. Ne tik matome, bet ir grožimės važio galo ornamentais, spalvingais išraižytais lankais (arklio pakinktų dalis Aukštaitijoje); o štai ir ant sienos kabantys žvanguliai – išgirdę jų garsą, žmonės spėliodavo, į kurį kiemą atvažiavo piršliai.

Kelionėse nuo šalčio ypač reikėdavo saugoti kojas. Parodoje matome milu pamuštas vyžas, kurias kartais dar aprišdavo šiaudais ar nusipintais iš šiaudų grįžčių batais.

Pusiaužiemį dar trumpos dienos, greitai temsta. Buityje praversdavo žibintai. Parodoje matome jų ne vieną.

Pokalėdinis mėsėdas greitai baigiasi. Vasario 2-oji – Grabnyčios. Tą dieną bažnyčioje šventinamos žvakės, kurias valstiečiai pasidarydavo patys; parodoje matome statmenus žvakių laikiklius, specialiai žvakių laikymui padarytas dėžutes.

Parodoje eksponuojama daug daiktų, kurie būdavo naudojami valstiečių pramogoms: medinių pačiūžų rinkinys, rogutės, geldos, į kurias įsilipę vaikai leisdavosi nuo kalniukų.

Tuojau po Grabnyčių ateina Užgavėnės, kurių papročiai gyvi iki šiol, ypač Žemaitijoje. Pagrindiniai Užgavėnių elementai buvo važinėjimais po laukus, laistymasis vandeniu, žirgų lenktynės, vaišės, persirengėlių gyvuliais ir svetimtaučiais vaikštynės, vestuvių inscenizacija, moteriškos ar vyriškos baidyklės vežiojimas ir sunaikinamas, – rašoma parodos lankstinuke. Paroda veiks iki kovo 21 dienos. Tikrai verta ją aplankyti.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija