Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Istorijos vingiai
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Laikas ir žmonės
Lietuva
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Dievo pašauktasis

A†A  kun. Antanas Pryšmantas

(1974 07 01 15 – 1998 07 19 – 2011 02 01)

Laidotuvių dieną šv. Mišioms Žemaičių Naumiesčio Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje vadovavęs Telšių vyskupo generalvikaras prel. Juozas Šiurys ir kunigai prie velionio karsto Klieriko Antano ŠNEIDERAIČIO nuotrauka

Vasario 1 dieną, eidamas 37-uosius metus, Šilutės ligoninėje mirė kunigas Antanas Pryšmantas.

Velionis gimė 1974 m. liepos 15 dieną Žemaičių Naumiestyje. Mokėsi Žemaičių Naumiesčio vidurinėje mokykloje. 1992 metais įstojo į Telšių kunigų seminariją. 1998 m. liepos 19 dieną Gargždų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje Telšių vyskupas Antanas Vaičius diak. Antaną Pryšmantą įšventino į kunigus.

Mirė ilgametis Lukšių klebonas

A†A kunigas Gvidas Jonas Pušinaitis
(1942 06 17 – 1983 05 29 – 2011 02 03)

Kun. Gvidas Jonas Pušinaitis Vido VENSLOVAIČIO nuotrauka

Vasario 3 dieną, eidamas 69-uosius metus, Keturvalakiuose (Vilkaviškio r.) mirė kunigas Gvidas Jonas Pušinaitis.

Gvidas Jonas Pušinaitis gimė 1942 m. birželio 17 dieną Lukšių parapijoje (Šakių r.). 1963 metais baigė Šakių darbo jaunimo vidurinę mokyklą, dirbo buhalteriu. 1978 metais įstojo į Kauno tarpdiecezinę kunigų seminariją ir ją baigęs 1983 m. gegužės 29 dieną buvo įšventintas kunigu. Dirbo: 1983–1987 – Lazdijų Šv. Onos parapijos vikaru, 1987–1990 – Žemosios Panemunės Šv. Vincento Pauliečio ir Kretkampio Šv. diakono Stepono parapijų administratoriumi, 1990–2010 – Lukšių Šv. Juozapo parapijos klebonu. Nuo 1992-ųjų penkerius metus buvo Vilkaviškio vyskupijos ekonominės tarybos nariu. 2001 metais aptarnavo Lekėčių Šv. Kazimiero parapiją, o 2005–2010 – ir Sutkų Švč. M. Marijos Belaisvių Vaduotojos parapiją. 2010 m. birželio 21 dieną paskirtas Keturvalakių Švč. Mergelės Marijos Gimimo parapijos klebonu. Kun. G. J. Pušinaitis pasižymėjo ramiu būdu, nuoširdžiu pamaldumu ir darbštumu. Stropiai atlikdavo visas jam pavestas pareigas.

Mirė kovotojas už Lietuvos laisvę K. J. Čeginskas

Vasario 6-ąją Upsaloje (Švedija) mirė kovotojas už Lietuvos išlaisvinimą, lietuvių išeivijos veikėjas Kajetonas Julius Čeginskas. K. J. Čeginskas (1927–2011) buvo aktyvus antinacinės organizacijos „Lietuvių frontas“ dalyvis, nacių okupuotoje Lietuvoje rengė, spausdino ir platino šios organizacijos leidžiamą laikraštį „Į laisvę“. 1944 metais emigravo iš šalies ir nuo 1957 metų dirbdamas „Amerikos balso“ Vokietijos tarnyboje rinko žinias iš Lietuvos ir skelbė jas pasauliui. K. J. Čeginskas kartu su kitais bendražygiais siekė suvienyti po pasaulį išsibarsčiusius antinacinės rezistencijos dalyvius ir kovoti už Lietuvos išlaisvinimą. Gyvendamas Jungtinėse Amerikos Valstijose, K. J. Čeginskas buvo Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto valdybos ir Lietuvos laisvės komiteto narys. 1975–1992 metais jis dirbo „Laisvosios Europos“ radijuje Miunchene. K. J. Čeginsko iniciatyva buvo rengiamos laidos tautinės savimonės puoselėjimo, tikinčiųjų teisių gynimo ir kitais klausimais, skaitoma „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“, „Aušros“ ir kitų pogrindžio leidinių tekstai. Atgimimo laikotarpiu K. J. Čeginskas informavo pasaulį apie įvykius ir permainas Lietuvoje.

In memoria Vacys PANUMIS

Mus paliko atsidavęs kovotojas, bičiulis Vacys Panumis (1943–2011) – kraštotyrininkas, mokslininkas, parlamento gynėjas, kietas žemaitis. Vacys buvo iš tų žmonių, apie kuriuos sakoma, kad su juo gali eiti į žvalgybą.

 Mokslų akademijos aspirantų bendrabutyje 7-ame dešimtmetyje buvo susibūrusi šauni disidentinių pažiūrų komuna – vykdavo karštos diskusijos, veikė literatūrinis ratelis, buvo dalijamasi pogrindžio literatūra, dainuojamos liaudies dainos. Nors Vacys buvo užsispyręs ateistas – matyt, dėl jaunystėje patirtos pasaulėžiūrinės traumos, bet katalikai juo labiau pasitikėdavo nei kai kuriais savo tikėjimo broliais. Vacys turėjo raktus nuo sportinio ir turistinio inventoriaus sandėlio, ten buvo ir slaptas pogrindžio archyvas. Buvo ten slepiama ir religinė literatūra – Vacys niekada neatsakydavo, nors įkliuvus būtų tekę stipriai nukentėti. Tuo tarpu dažnai nutikdavo, kad doram katalikui pasiūlius pogrindžio spaudinį, anas su juo pasielgdavo kaip su karšta bulve.