2011 m. vasario 18 d.
Nr. 13
(1893)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Kauno karo muziejus – Nepriklausomybės kovų lobynas

Vytauto Didžiojo karo
muziejaus Didžioji salė

Antradienį prezidentė Dalia Grybauskaitė dalyvavo Vytauto Didžiojo karo muziejaus 90-mečio minėjime Kaune ir apžiūrėjo dvi naujas ekspozicijas, skirtas Lietuvos karybos istorijai ir lietuvių kovai už laisvę. Prezidentės teigimu, Karo muziejus yra Nepriklausomybės kovų lobynas ir patriotizmo užtaisas kiekvienam lietuviui. „Vasario 16-osios išvakarėse minėdami išskirtinę datą – Vytauto Didžiojo karo muziejaus įkūrimo 90-ąsias metines – pagerbiame laikus, kai vyko Nepriklausomybės kovos. Tuomet kariuomenė, patriotiškai nusiteikę žmonės ne tik iš Lietuvos, bet ir užsienio atsiliepė į kreipimąsi ir patys nešė į muziejų daiktus, įprasminančius šventą kovą už laisvę. Visi šie simboliai liudija begalinę meilę Tėvynei ir tvirtą tikėjimą, kad pradėtas žygis į laisvę bus sėkmingas“, – sakė Prezidentė. Prezidentės teigimu, tęsiant muziejaus įkūrėjo ir vadovo generolo leitenanto Vlado Nagevičiaus idėjas ir priesaką siekti to, kas aukšta ir prakilnu, per devynis dešimtmečius sukauptos ekspozicijos atspindi lietuvių kovas už valstybę ir jos laisvę nuo senovės iki dabartinių laikų.


Vasario 16-osios akto signatarai – ištikimybės Lietuvai pavyzdys

Prezidentė Dalia Grybauskaitė
Vasario 16-osios akto signatarų
artimiesiems perduoda gėles
Džojos Dundos BARYSAITĖS nuotrauka

Valstybės atkūrimo dienos išvakarėse prezidentė Dalia Grybauskaitė Vasario 16-osios akto signatarų artimiesiems perdavė gėles, kad Vasario 16-ąją jie padėtų jas ant Lietuvos Valstybės atkūrimo aktą pasirašiusių signatarų kapų. „Tegul Vasario 16-osios signatarų gyvenimai ir jų ištikimybė Lietuvai stiprina mus. Kaip stiprino istorijos virsmuose, kai reikėjo vėl dėl laisvės kovoti. Signatarai ir šiandien mums yra pavyzdys kasdieniuose mūsų darbuose“, – pabrėžė Lietuvos Prezidentė.


Atsistatydina generalinis policijos komisaras V.Telyčėnas

Atsistatydinantis generalinis policijos
komisaras Vizgirdas Telyčėnas

Generalinis policijos komisaras Vizgirdas Telyčėnas atsistatydina. Tai paaiškėjo pirmadienį po V. Telyčėno susitikimo su prezidente Dalia Grybauskaite ir vidaus reikalų ministru Raimundu Palaičiu.

Policijos komisaras traukiasi po savaitgalį dviejų žmonių gyvybes nusinešusios avarijos, kurią sukėlė neblaivus policininkas. D. Grybauskaitės nuomone, po atlikto vidinio tyrimo policijos vidaus sistemoje turėtų būti griežtai įvertinti visų avariją padariusio policininko tiesioginių vadovų veiksmai ir atsakomybė. Pokalbyje su V. Telyčėnu ir R. Palaičiu šalies vadovė ypač akcentavo policijos sistemos reformos svarbą ir esminę ydą – pareigūnų girtuokliavimą ir vienas kito „dengimą“. Prezidentės atstovas užsiminė, kad ir paskutiniu atveju bandyta dangstyti avariją padariusį pareigūną. D. Grybauskaitės nuomone, vidaus reikalų ministras R. Palaitis turi prisiimti moralinę ir politinę atsakomybę bei daryti viską, kad policijos sistema būtų reformuota.


Kas slepiasi už uždangos

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Lietuvą sukrėtė vasario 13-ąją įvykusi tragedija – kelyje Vilnius–Kaunas girtas policijos pareigūnas padarė avariją, kurioje žuvo du kauniečiai medikai, dar du su jais važiavę medikai buvo sunkiai sužeisti. Vasario 14 dieną iš posto atsistatydino policijos generalinis komisaras Visgirdas Telyčėnas, prisiėmęs atsakomybę už šį tragišką įvykį. V. Telyčėnas Lietuvos policijai vadovavo nuo 2008 metų sausio 14 dienos. Nors kartais susilaukdavo kritikos dėl ryžto stokos, bet buvo patyręs bei profesionalus policijos departamento vadovas. Jis priėmė ir ryžtingų sprendimų – štai 2010 m. gegužės mėnesį V. Telyčėnas nepasidavė įtakingų veikėjų spaudimui ir atsisakė sankcionuoti Kedžių ir Venckų namų šturmą Garliavoje.


Dvi patriotizmo rūšys

Edvinas Sverečius

Raimundas Kaminskas

Kaunietis Raimundas Kaminskas nuolat trikdo biurokratiniuose rūpesčiuose paskendusių valdininkų ramybę. Nepaisant R. Kaminsko iniciatyvų ir publikacijų sovietiniai simboliai vis dar puošia Vytauto Didžiojo tiltą. Nors kaunietis daug kartų oficialiai kreipėsi į įvairias institucijas Kaune ir Vilniuje, dar nepradėti tvarkyti Lietuvos savanorių kapai Vilijos parke Žemuosiuose Šančiuose. Lietuvos himno giedojimas mokyklose kelia pašaipą ne tik moksleiviams, bet ir vienam kitam žiniasklaidininkui. Štai 2011 m. sausio 1 dieną Lietuvos vėliavos dienos paminėjimo klausimą R. Kaminskas kėlė vienintelis Kaune.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija