2011 m. vasario 23 d.
Nr. 14
(1894)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Vatikano ir Rusijos dialogas

Mindaugas BUIKA

Popiežiaus Benedikto XVI susitikimas
su Rusijos prezidentu Dmitriju Medvedevu.
Kairėje – prezidento žmona Svetlana

Akcentuotos vertybės ir dialogas

Popiežiaus Benedikto XVI susitikimo su Rusijos prezidentu Dmitriju Medvedevu rezultatai, be abejonės, turės įtakos ne tik dvišaliam bei ekumeniniam dialogui tarp Šventojo Sosto ir Maskvos stačiatikių patriarchato. Vasario 17 dieną vykusi audiencija pas Šventąjį Tėvą buvo jau antrasis D. Medvedevo apsilankymas Vatikane. Pirmasis, įvykęs 2007-ųjų gruodį, ženklino svarbų etapą: po jo prasidėjo normalus tarpusavio bendravimas tarp Rusijos ir Vatikano apaštališkosios nunciatūros ir ambasadorinės atstovybės lygmenyje. Stebėtojai teigia, kad prezidentas D. Medvedevas kartu su savo pamaldžiąja žmona Svetlana, taip pat dalyvavusia vasario 17 dienos audiencijoje, nori nutiesti kelią ryžtingoms permainoms Katalikų Bažnyčios ir Rusijos Stačiatikių Bažnyčios santykiuose iki galimo popiežiaus Benedikto XVI ir patriarcho Kirilo I susitikimo.

Tiesa, po pastarojo vizito (be daugiau kaip pusę valandos trukusio privataus Šventojo Tėvo ir D. Medvedevo pokalbio, prezidentas, lydimas užsienio reikalų ministro Sergejaus Kovrovo, susitiko su Vatikano valstybės sekretoriumi kardinolu Tarciziju Bertone bei jo pavaduotoju santykiams su užsienio valstybėmis arkivyskupu Dominyku Mamberčiu) paskelbtame oficialiame komunikate minimos daugiau visuomeninės temos. Teigiama, kad tuose „nuoširdžiuose pokalbiuose“ su malonumu pripažinti gerai besiklostantys dvišaliai Vatikano ir Rusijos santykiai. Abi pusės stengiasi artimai bendradarbiauti „skleidžiant žmogiškąsias ir krikščioniškąsias vertybes, be kita ko, socialinėje ir kultūrinėje srityje“. Komunikate taip pat nurodoma, kad Vatikanas ir Rusija sutaria, jog „tarpreliginis dialogas gali turėti teigiamos įtakos visuomeniniam gyvenimui“. Pagaliau pažymėta, jog svarstant tarptautinę padėtį ypatingas dėmesys buvo skirtas dabartiniams įvykiams Artimųjų Rytų regione.

Iš pirmo žvilgsnio galima pastebėti, jog komunikate labai pritrūko „religijos laisvės“ paminėjimo, kas buvo svarbus akcentas pastarojo meto popiežiaus Benedikto XVI svarstymuose (kreipimasis Pasaulinei taikos dienai ir kalba naujametiniame susitikime su diplomatiniu korpusu) ir kitų Šventojo Sosto atstovų visuomeniniuose pareiškimuose.

Iš tikrųjų religijos laisvės stygius yra itin aktualus Artimuosiuose Rytuose, kur nuo diskriminavimo kenčia tiek vietos katalikai, tiek ir stačiatikiai. Taip pat, nesant pilnos religijos išpažinimo laisvės ir bandant patį tikėjimą išstumti iš viešosios erdvės, negalima kalbėti apie visavertį religijų dialogą. Atsižvelgdamos į Šventojo Tėvo pastabas rezoliucijas dėl religijos laisvės gynimo neseniai priėmė bendraeuropinės institucijos (Europos parlamentas ir Europos taryba), todėl buvo galima laukti, kad tai bus paminėta ir Rusijos prezidento vizito Vatikane išdavose. Kita vertus, galima pastebėti, jog ir pačioje Rusijoje, kaip rodo tarptautinės ataskaitos, su religijos laisve dar nėra viskas gerai, įskaitant nedidelės, apie 1,5 milijonų narių turinčios Rusijos Katalikų Bažnyčios veikimą.

Neseniai paskelbtame Maskvos katalikų arkivyskupo Paolo Pecio pareiškime apgailestaujama dėl neišspręstų komunistų režimo konfiskuotos bažnytinės nuosavybės restitucijos problemų. Vertinama, jog katalikų bendruomenėms Rusijoje iki šiol negrąžinta daugiau kaip 100 joms priklausančių pastatų, įskaitant religiniam gyvenimui svarbius maldos namus. Kartais tie katalikams ar kitoms konfesijoms priklausę bažnytiniai objektai (kaip, pavyzdžiui, Kaliningrado srityje) greičiau yra perduodami stačiatikiams, o ne buvusiems šeimininkams. Jeigu, kaip prieš prezidento D. Medvedevo vizitą į Vatikaną, teigė apaštališkosios nunciatūros Maskvoje pirmasis sekretorius monsinjoras Visvaldas Kulbokas, santykiai tarp Stačiatikių ir Katalikų Bažnyčių Rusijoje dabar yra „draugiški ir broliški“, tai patriarchas galėtų padėti katalikams susigrąžinti nuosavybę, o ne perimti ją sau.

Laukiant istorinio susitikimo

Kalbant apie laukiamą popiežiaus Benedikto XVI ir patriarcho Kirilo I susitikimą, iki jo reikėtų atstatyti tarpusavio pasitikėjimą. Vasario 19 dieną naujuoju apaštaliniu nuncijumi  Rusijoje paskirtas slovėnas arkivyskupas Ivanas Jurkovičius (buvęs nuncijus arkivyskupas Antonijus Meninis perkeltas tarnystei į Didžiąją Britaniją) turėtų rūpintis šiais reikalais diplomatiniame lygmenyje. Maskvos patriarchato užsienio santykių departamento vadovas metropolitas Ilarijonas neseniai patvirtino, kad susitikimo metas „neabejotinai artėja“. Vis dėlto kyla klausimas, ar tai atsitiks  84-uosius metus bebaigiančio popiežiaus Benedikto XVI pontifikato metu. Kaip tik tokį klausimą jam uždavė vokiečių žurnalistas Pėteris Zevaldas neseniai interviu pagrindu publikuotoje knygoje „Pasaulio šviesa“. „Tai priklausys nuo to, kiek daug gyvenimo man dovanos gerasis Viešpats, bet aš turiu tokią viltį, – kalbėjo Šventasis Tėvas. – Vis dėlto stačiatikių viešoji nuomonė turi būti parengta šios rūšies susitikimui. Vis dar yra tam tikros baimės dėl Katalikų Bažnyčios. Mums reikia kantriai laukti.“ Taigi, reikia kantrybės ir atkaklių rengėjų pastangų, o per tą laiką popiežius Benediktas XVI galbūt pramoks rusų kalbos. Kai D. Medvedevas tarp kitų dovanų jam įteikė buvusio prezidento Boriso Jelcino laiškų rinkinį, kuriame buvo ir jo laiškai Jonui Pauliui II bei rusiškąją Stačiatikių Bažnyčios enciklopediją, Šventasis Tėvas jam pasakė: „turiu išmokti rusų kalbą“.

Žvelgiant į „viršūnių“ susitikimų praeitį, galima priminti, kad 1967 m. sausį Nikolajus Podgornas, pirmasis Vatikane apsilankęs buvusios Sovietų Sąjungos lyderis, beveik septyniasdešimt minučių kalbėjosi su popiežiumi Pauliumi VI. Vėliau prireikė daugiau kaip dviejų dešimtmečių, kol 1989 m. gruodį popiežius Jonas Paulius II audiencijoje priėmė Michailą Gorbačiovą. Po sovietinio komunizmo žlugimo pirmasis naujosios Rusijos prezidentas B. Jelcinas apsilankė Vatikane 1998 metais. Vėliau jo įpėdinis prezidentas Vladimiras Putinas taip pat buvo susitikęs su Jonu Pauliumi II 2000 ir 2003 metais. Jis taip pat buvo priimtas popiežiaus Benedikto XVI 2007 metų kovą.

Be šių valstybės vadovų vizitų, galima paminėti 1985 metais Vatikane įvykusį popiežiaus Jono Pauliaus II susitikimą su tuometiniu Sovietų Sąjungos užsienio reikalų ministru Andreju Gromyka. Jų pokalbis buvo rekordiškai ilgas – truko daugiau kaip dvi valandas – ir, matyt, buvo aštrus bei atviras. Įvykiai buvo lemtingi ypač dėl Lenkijos antikomunistinio „Solidarumo“ sąjūdžio plėtros ir sovietinės invazijos į tą šalį grėsmės. Šventojo Tėvo pageidavimu šito susitikimo užrašai nebuvo išviešinti ir liko istorine paslaptimi.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija