2011 m. vasario 23 d.
Nr. 14
(1894)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

MŪSŲ
RĖMĖJAS

Kultūros zona


ARCHYVAS

2011 metai

Atmintis

Skatina mylėti Lietuvą

Benjaminas ŽULYS

Kauno Vytauto Didžiojo
karo muziejaus bendruomenę
ir kauniečius sveikina
LR prezidentė Dalia
Grybauskaitė (centre)

Šiemet Vasario 16-oji Kaune sutapo su dar viena reikšminga data – Vytauto Didžiojo karo muziejaus įkūrimo 90-mečiu. Per tą laikotarpį muziejus ne kartą keitė savo išorę, pavadinimą, ekspozicijas, paskirtį.

Visa tai buvo prisiminta Vasario 16-osios išvakarėse įvykusiame muziejaus jubiliejiniame minėjime. Į jį atvyko LR Prezidentė Dalia Grybauskaitė, krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė, kariuomenės vadas Arvydas Pocius, Lietuvos kariuomenės ordinaras, vyskupas Gintaras Grušas, Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas, Kultūros ministerijos, muziejų, kitų šalies žinybų atstovai, Latvijos ir Lenkijos muziejų pasiuntiniai, gausus kauniečių būrys. Susirinkusieji sugiedojo Lietuvos himną, tylos minute pagerbė muziejuje dirbusių ir į amžinybę išėjusių žmonių atminimą.


Atmintis

Netekome Justino Marcinkevičiaus

Justinas Marcinkevičius
Stasio POVILAIČIO nuotrauka

Vasario 16-ąją mirė poetas Justinas Marcinkevičius. Vilniaus greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje jis buvo gydomas nuo gruodžio 7-osios, kai nukritęs nuo laiptų savo namų laiptinėje patyrė sunkią galvos smegenų traumą ir kaklo slankstelio lūžį.

Poetas, dramaturgas, prozininkas, vertėjas, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys J. Marcinkevičius gimė 1930 m. kovo 10 dieną Važatkiemyje, Prienų r. Mokėsi Prienų „Žiburio” gimnazijoje. 1954 metais J. Marcinkevičius baigė Vilniaus universiteto istorijos ir filologijos fakultetą. Kurį laiką dirbo redakcijose, buvo Lietuvos rašytojų sąjungos valdybos sekretorius, vėliau – pirmininko pavaduotojas. Debiutavo eilėraščių rinkiniu „Prašau žodžio“ (1955). LTSR nusipelnęs meno veikėjas (1975), LTSR Rašytojų sąjungos valdybos pirmininko pavaduotojas (1960–1965), TSKP narys nuo 1957 metų, 1961–1963 kandidatas į LKP CK narius. Už poemą „Dvidešimtas pavasaris“ (1956) gavo LTSR respublikinę premiją (tarybinės studentijos pasaulėžiūros formavimasis „pokario“ metais).


Atmintis

Vytautą Čepliauską prisimenant

Vytautas Antanas Čepliauskas
Algirdo KAIRIO nuotrauka

Vėjuotą ir žvarbią vasario 8-osios popietę Kauno Petrašiūnų kapinėse atsisveikinome su choro dirigentu, rašytoju Vytautu Čepliausku. Didžiulis būrys palydinčiųjų į paskutinę poilsio vietą liudijo, kad Vytautas sėkmingai tarnavo abiem meno mūzoms, – jį prisiminė ir muzikai, dirigentai bei rašytojų būrys ir ištikimieji likimo broliai – tremtiniai.

Gimęs 1933 metais Vytautas Čepliauskas nuėjo sudėtingą ir vingiuotą gyvenimo kelią. Augęs istorinių audrų laikais, iš savo tėvų dar vaikystėje gavo gerus pagrindus, teisingą požiūrį į gyvenimą, tvirtą tikėjimą. Ryškiausiai pamatė okupantų niekšybes 1948 metais, kai su kitais likimo broliais buvo tremiamas į Sibirą.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija