Pirmasis puslapis
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Požiūris
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Kultūros zona

Karitatyvinė veikla ir evangelizacija

Mindaugas BUIKA

Popiežiškosios „Cor Unum“ tarybos pirmininkas kardinolas Robertas Sarahas sveikina Ispanijos katalikiškos karitatyvinės organizacijos „Mano Unidas“ vadovę Myriam Garsiją Abrisketą

Kardinolas R. Sarahas apie savo darbus

Prasidedančiame Gavėnios laikotarpyje, be išskirtinio dėmesio atgailai ir pamaldumui, taip pat labai svarbu parama vargingiesiems, todėl tradicinį Popiežiaus laišką, skirtą Gavėniai, pristato Bažnyčios karitatyvinę veiklą koordinuojančios dikasterijos vadovas. Vasario 22 dieną Vatikane vykusioje spaudos konferencijoje tai pirmą kartą padarė naujasis Popiežiškosios „Cor Unum“ tarybos pirmininkas kardinolas Robertas Sarahas, į šį postą paskirtas spalio mėnesį. Iš Gvinėjos kilęs 65 metų afrikietis Bažnyčios hierarchas tuomet pažymėjo, kad šiemetiniame pareiškime popiežius Benediktas XVI nurodo, kad Gavėnioje – ji prasideda kovo 9 dieną celebruojamu Pelenų trečiadieniu – „susitikimas su Kristumi jo žodyje ir sakramentuose turi taip pat išsireikšti konkrečiais gailestingumo darbais“.

Prasmingas gailestingosios meilės liudijimas

Mindaugas BUIKA

Savanoriškas sąjūdis „Manos Unidas“ („Sujungtos rankos“) yra Ispanijos katalikų akcija, kovojanti ne tik su duonos, bet ir su kultūros bei Dievo badu

„Manos Unidas“ darbai

Vasario 22 dieną, pristatant šiemetinį popiežiaus Benedikto XVI laišką Gavėniai, Ispanijoje centrą turinčios tarptautinės katalikiškos paramos organizacijos „Manos Unidas“ („Sujungtos rankos“) vadovė Miriam Garsija Abrisketa papasakojo apie šio savanoriško sąjūdžio ištakas ir nuveiktus darbus kovojant su badu ir kitomis socialinėmis problemomis vargingiausiose šalyse. Neseniai 50-metį minėjusio „Manos Unidas“ iniciatorėmis buvo moterys iš Ispanijos katalikų akcijos (ši nevyriausybinė organizacija taip ir išliko „moteriška“), atsiliepdamos į XX amžiaus antroje pusėje smarkiai padidėjusį badą. „Jos negalėjo būti ramios, matydamos kančias žmonių, kurie gyveno ir mirė neturėdami teisės į orumą“, – kalbėjo  M. Abrisketa.

Sekmadienį 44,08 proc. rinkėjų išrinko savivaldybių tarybų narius

Savivaldybių rinkimuose balsuoja prezidentė Dalia Grybauskaitė Džojos Gundos BARYSAITĖS (president.lt) nuotrauka

Sekmadienį vykusiuose Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimuose teisę balsuoti turėjo daugiau nei 2,6 mln. rinkėjų. Rinkimuose  dalyvavo 1162733 (44,08 proc.) rinkimų teisę turintys piliečiai. Aktyviausiai balsavo Birštone – 66,57, Raseinių rajone – 66,31, Pagėgių savivaldybėje – 64,73, Švenčionių rajone – 62,80, Šilalės rajone – 60,03 proc. rinkėjų, pasyviausiai Klaipėdoje – 33,55 ir Marijampolėje – 36,57 proc.

Bijok abejingųjų...

Vytautas Visockas

Manęs jau nestebina kasdien įvairiausiais kanalais plūstanti savinieka, saviplaka. Vos tik įstojome į Europos Sąjungą, į NATO, iškart tapome patys sau mažyčiai, bejėgiai, apgailėtini. Tiesiog neliko valstybės – visai kaip 1940-aisiais. „Lietuvos senos nebėr! Lietuva – LTSR!“ – džiaugėsi Liudas Gira. O dabar, kai Lietuvos senos nebėr, žinoma, viskas kitaip. Tada už tiesos žodį trėmė, sodino, persekiojo... Dabar netremia, nesodina. Nepersekioja? Kaip čia pasakius... Ne taip, kaip anais laikais, bet darbo gali netekti arba negauti. Jeigu manai kitaip, negu teigia bumblauskai, putinaitės, adomėnai, vasiliauskaitės, liekiai, railos, vaicekauskienės, pavilionienės... Jie jau turi tiek galios, kad bandančius išsaugoti lietuvių tautos istoriją, kalbą, kultūrą, nebijo laikyti nevykėliais, atsilikėliais. Arba visai nekreipia į juos dėmesio. Kalbėkite, piktinkitės dėl lietuvių kalbos išdavysčių - visi pagrindiniai svertai jau mūsų rankose. Šuo loja, o karavanas eina toliau link valstybės be tautybės, link dvigubos pilietybės – savo valia eina susinaikinti, ištirpti didžiųjų tautų ir rasių vandenyne ...

Pagerbtas Lietuvos aviacijos patriarchas, Laisvės kovotojas V. Ašmenskas

Viktoras Ašmenskas

Vasario 19-ąją Vilniaus rotušėje 99-ųjų gimimo metinių proga iškilmingai pagerbtas Lietuvos aviacijos patriarchas, Lietuvos aeroklubo (LAK) garbės narys Viktoras Ašmenskas. Už nuopelnus Vilniaus sportui sostinės meras Raimundas Alekna lakūnų patriarchui įteikė I – aukščiausiojo laipsnio – medalį.

V. Ašmenskas gimė 1912 m. vasario 19 dieną Viliūšių kaime (Šakių rajonas). Kaip Lietuvos aeroklubo narys 1930 metais dalyvavo įkuriant Nidos sklandymo mokyklą, įgijo sklandytojo, civilinio lakūno, parašiutininko kvalifikaciją. Pokario metais, grįžęs iš tremties, aktyviai rūpinosi aviacijos sporto plėtra. 1965–1968 metais buvo renkamas Visuomeninės Lietuvos aviacijos sporto federacijos (LASF) Parašiutų sporto komiteto, o 1968–1970 metais – Aukštojo pilotažo komiteto pirmininku. 1977–1990 metais dirbo LASF atsakingu sekretoriumi, o 1989 m., atkūrus nacionalinį Lietuvos aeroklubą, tapo jo generaliniu sekretoriumi. V. Ašmenskas daug prisidėjo įkuriant Vilniaus mieste veikiančius aeroklubus, skraidyklių, karšto oro balionų ir kitų aviacijos sporto šakų klubus.