2011 m. kovo 16 d.
Nr. 20
(1900)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Libijos situacija rodo tarptautinės bendruomenės bejėgiškumą

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Padėtis Libijoje pakrypo netikėta linkme – M. Kadafiui ištikimi kariuomenės daliniai ir smogikų gaujos perėjo į puolimą ir kovo 9–13 dienomis užėmė kelis sukilėlių pajėgų valdytus miestus. Užimtos ir dvi svarbios naftos perdirbimo įmonės bei kai kurie naftotiekiai. Vis dar vyksta kovos dėl strategiškai svarbaus Marsa-El-Bregos miesto. Nors Kadafį remiantys daliniai užėmė didžiąją miesto dalį, bet naktį iš kovo 13-osios į 14-ąją miesto pakraščiuose įsitvirtinę sukilėliai ir jiems į pagalbą iš Bengazio atskubėję sukilėlių daliniai puolė vyriausybines pajėgas ir išstūmė jas iš miesto. Miesto pakraščiuose ir toliau verda kovos, o sukilėlių pozicijos apšaudomos iš lėktuvų ir sraigtasparnių. Mūšiai dėl Marsa-El-Bregos miesto labai svarbūs: jei M. Kadafio pajėgos nugalės, jiems atsivers kelias į už 80 kilometrų esantį Bengazį – pagrindinę sukilėlių citadelę.

Tarptautinės bendruomenės abejingumas sudarė sąlygas M. Kadafio režimo reanimavimui. Nebuvo imtasi reikiamai paremti sukilėlių pajėgų ir M. Kadafio režimas gavo laiko persigrupuoti ir pradėti puolimą. Tik Prancūzijos prezidentas N. Sarkozy dar kovo 10–12 dienomis kelis kartus pasiūlė imtis veiksmų – įvesti neskraidymo zoną virš Libijos (taip apribojant M. Kadafio pajėgų lėktuvų skrydžius) ir raketomis apšaudyti M. Kadafio režimui svarbias strategines vietas. Tačiau daugumos valstybių lyderiai ir tarptautinių organizacijų vadovai ryžtingų veiksmų nesiryžo imtis.

Svarstant apie gilesnes dabartinės Libijos krizės priežastis aiškėja ir dar du retai minimi aspektai. Pirma, kai kurie įtakingi Vakarų valstybių bei Rusijos bankininkai ir prekeiviai ginklais palaikė artimus ryšius su M. Kadafiu. Turėdami artimų finansinių interesų, jie slapta remia M. Kadafio režimą ir faktiškai nori jį išsaugoti. Antra, kai kurių arabų valstybių (pirmiausia Saudo Arabijos) lyderiai išsigando regione didėjančios Irano įtakos – štai Egipte ir Tunise nuvertus šias šalis ilgai valdžiusius korumpuotus režimus vis didesnę įtaką įgyja radikalios tarptautinės islamo organizacijos „Broliai musulmonai“ filialai. Šią organizaciją remia Irano valdžia. Neabejojama, kad po rinkimų Tunise ir Egipte į šių šalių parlamentus pateks daug „Brolių musulmonų“ organizacijos atstovų. Kai kurie Libijos sukilėlių lyderiai palaiko ryšius su Irano valdžios atstovais ir „Brolių musulmonų“ veikėjais. Kokia išeitis šioje sudėtingoje situacijoje? Ar pavyks išspręsti Libijos krizę ir nuversti M. Kadafio režimą? Jei bent kelių stambių valstybių – JAV, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Turkijos ir bent vienos ar dviejų arabų šalių lyderiai imsis bendrų veiksmų ir realiai padės Libijos sukilėliams, M. Kadafio režimas žlugs. Jei ne, sukilėliai pralaimės ir kruvinas M. Kadafio režimas toliau valdys Libiją. Šios nedidelės, bet labai gausius naftos išteklius turinčios arabų valstybės likimas paaiškės jau per artimausias savaites.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija