|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
Šiuos du skaudžius laiškus-kreipimusis, įvertinančius šiemečius dviejų tautai svarbių datų minėjimus, redakcijai atsiuntė mons. Alfonsas Svarinskas. Tai žmogus, per ilgus okupacijos metus patyręs daug pažeminimų, bet visada išsakydavęs aiškią, nuoseklią patriotinę idėją tauta turi būti laisva ir nepriklausoma. Dėl tos idėjos jis ėjo per visą savo gyvenimą. Jaunystės pradžioje, kuria džiaugtis jam teko labai trumpai, garbingasis kunigas matė ir tremiamus tautiečius, ir kovos lauke ant jo rankų akis amžiams užmerkusius jaunystės draugus, ne vienas jo artimas žmogus buvo ištremtas į tolimąjį Sibirą. Daug pažeminimų, patyčių, vargų ir skausmų jis patyrė per tris savo kalinimus (22 metai lageriuose). Bet dar jautriau jis priima skaudžias patirtis nepriklausomybės metais ir laidodamas vis išeinančius retėjančius kovos bičiulius (kuriems jis didelėmis pastangomis išrūpina valstybinius apdovanojimus), ir iškęsdamas kai kurių anksčiau buvusių bendražygių nejautrumą (priešų patyčias jis drąsiai atlaiko), ir visa savo siela išgyvendamas dėl pamirštamų ir net niekinamų Laisvės kovotojų jau nepriklausomoje Lietuvoje. Du mėnesius gulėdamas ligos patale (susižeidė slidžioje gatvėje grįždamas iš Sausio 13-osios paminėjimo Raseiniuose), priverstinai atitrauktas nuo jam įprastos visuomeninės veiklos (joks patriotinis renginys Vilniuje ar kitose Lietuvos vietovėse nepraeina jam nedalyvaujant), Monsinjoras jautė didžiulį dvasinį skausmą. Su savo bendražygiais kovojęs už tautos nepriklausomybę ir tikėjimo laisvę, jis aukštai vertina mūsų didžiąsias tautines ir valstybines datas ir nori, kad iš tautos nebūtų atimta teisė jas deramai pagerbti net ilgais nelaisvės metais lageriuose jis visada paminėdavo svarbiąsias Tautos ir Bažnyčios šventes. Vasario 16-oji ar Kovo 11-oji yra ypač svarbios datos Tautai ir Valstybei, jos negali būti užgožtos kitų įvykių, įsitikinęs mons. A. Svarinskas. |
||
|
|
||
Lietuva lietuviams, arba Nužudyk valstybę savyje! Saulius Stoma
Jau kažkelintą Kovo 11-ąją televizijos žinios pirmuoju šventės akcentu rodė reportažą iš nacionalistų žygio Vilniuje. Nenuostabu oficialūs renginiai per daug pilki ir nuobodūs. O čia juk skandalas! Nenuostabu ir tai, kad kiekvienais metais eisena ilgėja. Kai net iškilmingas šventės minėjimas Seime virsta savęs niekinimu ir tarpusavio priekaištais, kažkas turi išrėkti, kad didžiuojasi esąs lietuvis. Kai partijos ir šiaip visuomeninės organizacijos atrodo išsikvėpusios, radikalus jaunimas bent jau supurto apsnūdusius stebėtojus patriotine aistra. Kai protingieji ir labiau patyrę džiaugiasi laisve rūpintis tik savimi, už bendrą reikalą kovoti veržiasi sunkiai valdomas gaivalas. |
||
|
|
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |