2011 m. balandžio 8 d.
Nr. 27
(1907)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Kelionė į save

Ona Striškienė

Klausomės gido

Su piligrimais keliavau į Šventąją Žemę. Esu dėkinga likimui, kad iš visų Lietuvos kampelių susirinko tokia puiki grupė, kad kartu su mumis važiavo kunigas Justas Jasėnas, kad mus lydėjo ir visą laiką šalia buvo begaliniai daug žinanti gidė Reda Uksaitė iš Vilniaus („Que Vadis“). Pamatėme tai, kas buvo numatyta programoje ir net daugiau, kainavo mažiau nei planuota, buvo šilta, bet nekaršta, nors ten stokojama vandens, bet mes netroškome.

Skridome per Prahą, joje spėjome apžiūrėti senamiestį, miesto pagrindines įžymybes. Temstant aplankėme Marijos nugalėtojos bažnyčią, kurioje yra Stebuklingoji Kūdikėlio Jėzaus statulėlė. Prieš šv. Mišių pradžią dar apžiūrėjome bažnyčios muziejų. Be mūsų grupės, besimeldžiančiųjų buvo nedaug. Po Mišių prie grupės priėjęs kunigas paklausė, iš kur esame ir kur vykstame. Kai atsakėme, kad iš Lietuvos, jis pasisakė žinantis Vilniaus Aušros vartus.

Kita mūsų stotelė – kelionės tikslas – Tel Avivas. Vaikščiojome po senovės Palestinos uostą Jafą, maudėmės Viduržemio jūroje. Nazarete aplankėme Šv. Marijos baziliką, Šv. Juozapo bažnyčią, Žuvies ir Duonos padauginimo baziliką, dalyvavome šv. Mišiose Palaiminimo kalne, kur Mišios aukojamos tiesiog sode, plaukiojame Petro laivu po Galilėjos (Tiberiados) ežerą, lankėmės Kafarnaume, Šv. Petro namuose, Galilėjos Kanoje. Pabuvojame Haifoje,  Karmelio kalne lankėme XIII a. karmeličių vienuolyną ir pranašo Elijaus olą,  Bahajų centrą. Bridome į Jordano upę atnaujinti krikšto įžadų, keliavome Jordano slėniu ir istorinėmis vietomis – Bet Alfa, Bet Šeinu. Lankėmės ir nakvojome seniausiame pasaulio mieste Jeriche. Karaliaus Erodo tvirtovėje Masadoje apžiūrėjome buvusių rūmų, pirčių, sinagogos archeologines vietas. Pakeliui  sustojome Kumrane, kur 1947 metais buvo rasti žymieji senovės ritiniai. Turėjome galimybę pasigrožėti Negyvąja jūra  ir išsimaudyti joje. Paskui Eilate grožėjomės Raudonąja jūra.

Visai šalia Jordanija. Pasirinkome kelione į Pietrą, buvusį Nabatėjų miestą, iškaltą uolose. Tai nepakartojamas gamtos ir žmogaus rankų stebuklas – su kapavietėm, šventyklom, amfiteatru. Eidamas kalnų tarpekliu pasijunti esąs toks mažas, nuo gamtos įnorių priklausomas ir sukaustytas kažkokia neįspėjama paslaptim...

Nežinau, kiek laiko reikėtų išbūti Jeruzalėje, kad galėtum pasakyti, kad pažįsti ją. Kas tos dvi dienos, kai raibsta akys, daužosi širdis, mintis veja mintį. Nori kuo daugiau pamatyti, įkvėpti visa savo esybe Šventojo miesto didybę. Stovėdamas Alyvų kalne net negali suvokti, kad prieš tave pati Jeruzalė su savo tviskančiais kupolais, Raudų siena ir daugybe vartų. Eini per Alyvų sodą Getsemanėje, priklaupi Visų tautų bažnyčioje, lankai „Tėve mūsų“ vienuolyną, vaikštai Kedrono slėniu, meldiesi Marijos kapo bažnyčioje. Ir visur minios žmonių, ieškančių ir, matyt, randančių.

Betliejuje aplankėme Piemenėlių lauką, ilgai rymojome Kristaus gimimo bazilikoje, kol pasiekėme Gimimo grotą. Visai šalia – Šv. Kotrynos bažnyčia, čia kasmet laikomos iškilmingos Kalėdų Mišios. Ir ten suskambo mūsų grupės giesmės, kaip ir kasdien mūsų kunigo Justo aukojamų  šv. Mišių metu.

Tik bėgant laikui, kai apmąstai kančios kelią, jau Lietuvoje suvoki, kad ten, Jeruzalėje, eidamas Kančios keliu (Via Doloresa), vedančiu į Golgotą, prisidėjai prie simbolinio kryžiaus nešimo. Kad klūpojai ir meldeisi Kapo ir Prisikėlimo bazilikoje, lietei Golgotos kalno viršūnę ir pačiupinėjai tą vietą, kurioje buvo kryžius, kad buvai prie tuščio Kristaus kapo.

Aš nežinau, kuris didesnis įspūdis – ar nuo Alyvų kalno pirmąkart pamatyta Jeruzalė, ar paskutinę kelionės dieną lankytas Ain Karimas – Jono Krikštytojo gimtinė Jeruzalės pakraštyje, kur yra Marijos giesmės tekstas lietuvių kalba. Ar po Vizitacijos bažnyčios skliautais sugiedota bendra giesmė, ar Palaiminimų kalne, šalia Paskutinės vakarienės menės bei Suėmimo grotoje mūsų kartu su dvasios vadovu aukotos šv. Mišios (už man brangų žmogų). Manau, viskas vyko taip, kaip turėjo vykti.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija