2011 m. balandžio 13 d.
Nr. 28
(1908)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Lenkijos parlamentarai reikalavo pakeisti Lietuvos švietimo įstatymą

Balandžio 7 dieną į Lietuvą atvykę Lenkijos parlamentarai buvo numatę, kaip sakė parlamentarė Ursula Augustyn, kelti klausimą dėl lenkiškų pavardžių rašymo Lietuvoje, švietimo, žemės grąžinimo, dvikalbių gatvių ir vietovių pavadinimo. Švietimo srityje esą „galima daug padaryti, nes įstatymas dar neįsigaliojo“. Lietuvos ir Lenkijos parlamentų delegacijos Vilniuje aptarė Lietuvos švietimo įstatymą ir lenkų norą uždaryti dvi lietuviškas mokyklas. Kaip sakė Parlamentinės asamblėjos delegacijos pirmininkas Algis Kašėta, lenkai nusiteikę karingai, o Lietuva prašo lenkų pagrįsti, kodėl reikia uždaryti minėtas mokyklas. Jo teigimu, lenkų delegacija atvyko su išankstine nuostata, kad Lietuvoje priimtas švietimo įstatymas yra labai žalingas, dėl jo pablogės Lietuvos lenkų padėtis. „Tokia pozicija nėra paremta jokiais faktais, o tik nuogąstavimais. Kaip galima būti prieš tai, kad lenkų jaunimas geriau išmoktų lietuvių kalbą, turėtų geresnes perspektyvas mokytis, įsidarbinti. Vyriausybė yra numačiusi išimtis, kad tautinių mažumų gausiai gyvenamuose rajonuose klases galėtų sudaryti ne penkiolika, o tik dvylika vaikų“, – kalbėjo A. Kašėta. „Nusiteikimas labai karingas. Nieko nuostabaus – Lenkijos žiniasklaida šitam klausimui skiria labai daug dėmesio ir kursto aistras. Lenkų pasisakymai ta tema atsiduria pirmuose puslapiuose, rudenį Lenkijoje vyks Seimo rinkimai, bijau, kad ta retorika išliks gana aukšta“, – apie tolesnį bendravimą kalbėjo politikas.

Lenkijos Seimo asamblėjos pirmininko pavaduotoja U. Augustyn žurnalistams teigė: „Visų pirma tas įstatymas pablogina lenkų tautinės mažumos sąlygas. Lig šiol buvo taip, kad tautinės mažumos pasirinkdavo kalbą, kuria norėdavo mokytis. Jeigu įstatyme numatyta, kad nuo kitų metų bus vienodas brandos atestato egzaminas lenkų ir lietuvių mokykloms, tai yra pirmas signalas, kad lenkų vaikai turės blogesnes sąlygas savo tolimesnei karjerai. Taip pat dėl šio įstatymo gali sumažėti lenkiškų mokyklų Lietuvoje. O mums svarbu, kad Europoje visi turėtų lygias teises“. Ji pabrėžė, kad Lenkijoje gyvenantys lietuviai patys gali rinktis, kokia kalba laikyti brandos egzaminus. Lenkijos atstovė paneigė pasirodžiusius pranešimus, kad Lenkijoje gali būti uždarytos dvi lietuvių mokyklos. Anot politikės, mokyklas Lenkijoje prižiūri savivaldybės, o Punsko savivalda priklauso lietuviams. „Mes neturime žinių, kad lietuviškos mokyklos būtų uždarytos. Bet jei taip būtų, vadinasi, sprendimą priėmė patys Punsko lietuviai“, – teigė U. Augustyn. Lietuviai savo ruožtu teigia nerimaujantys dėl lietuviškų vadovėlių ir pratybų sąsiuvinių leidybos.

Kaip savo atvirame laiške „Lenkijos kolegoms: kas ir kodėl klaidina mūsų Lenkijos bičiulius?“ rašė Seimo narys Artūras Melianas, „neramina pastaruoju metu Lenkijoje ypač aktualizuotas tariamai blogas lenkų padėties Lietuvoje klausimas ir rimtų politikų pasidavimas kurstomoms neigiamoms nuotaikoms“. Laiške jis pateikia duomenų apie realią padėtį aktualiais klausimais. Už Lenkijos ribų skirtingose pasaulio valstybėse gyvena apie 10–20 mln. lenkų (skaičiai smarkiai svyruoja dėl to, kad vienu atveju skaičiuojami tik lenkų tautybės, o kitu – ir lenkų kilmės asmenys). Iš viso užsienyje yra 170 valstybės remiamų mokyklų, kuriose ugdymas vyksta lenkų kalba. 83 iš jų yra Lietuvoje (55 grynai lenkiškos, 28 mišrios), nors mūsų šalyje lenkų tautinei mažumai priklausančių asmenų yra apie 205 tūkst. Šiose mokyklose lenkų mokymo kalba mokosi 13 379 mokiniai (3,2 proc. nuo visų besimokančiųjų Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose skaičiaus).

Tokiu būdu Lietuvos lenkai, sudarydami vos 2,05 proc. pasaulinės Polonijos, čia turi net 48,8 proc. visų lenkiškų mokyklų, esančių už Lenkijos ribų. Pažymėtina, jog Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, nuo 1990 metų lenkiškų mokyklų skaičius pastebimai išaugo – nuo 44 iki 55 (čia neminimos mišrios mokyklos). Mokinių skaičius jose vienu metu buvo net padvigubėjęs, tačiau pastaraisiais metais dėl demografinės padėties blogėjimo (pavyzdžiui, emigracijos) mokinių skaičius mažėja visose Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose.

Lietuvoje lenkų tautinei mažumai priklausantiems asmenims užtikrinamas visų lygių išsilavinimas gimtąja kalba (nuo pradinio iki aukštojo). Lenkiškose mokyklose visi dalykai, išskyrus lietuvių kalbą, yra dėstomi lenkų kalba. Tai unikalus atvejis Europos švietimo sistemoje ir Lietuva yra vienintelė šalis, kur lenkų tautinei mažumai priklausantys asmenys turi galimybę įgyti pilną išsilavinimą gimtąja kalba (nuo pradinio iki aukštojo). Lietuvoje veikiantis Balstogės universiteto filialas yra vienintelis užsienyje įsteigtas Lenkijos aukštosios mokyklos filialas. Tai, kad Lietuvoje lietuviškose mokyklose vidutiniškai mokosi 344 mokiniai, o lenkiškose mokyklose – tik 161, įrodo, jog švietimo sistema Lietuvoje nėra diskriminacinė lenkų tautinės mažumos atžvilgiu. Be to, kaimo regione įsteigtos mažos tautinių mažumų mokyklos gauna papildomą 200 proc. finansavimą. Didelės tautinių mažumų mokyklos gauna papildomą 15 proc. finansavimą. Tai aiškiai parodo, jog Lietuvos lenkų tautinei mažumai priklausantiems asmenims sudarytos išskirtinės mokymosi sąlygos.

2010 metais prasidėjusi švietimo reforma apima visus mokinius, ne tik lenkų tautybės. Vienas iš šios reformos tikslų – panaudojant viešuosius išteklius užtikrinti aukštesnę išsilavinimo kokybę visiems Lietuvoje besimokantiems ir studijuojantiems asmenims. Švietimo įstatymo nuostatomis siekiama gerinti švietimo sistemą ir palengvinti tautinėms mažumoms priklausančių asmenų integraciją bei paruošti juos tolimesnėms akademinėms ar profesinėms studijoms. Šios nuostatos apima ir valstybinės kalbos baigiamąjį egzaminą, kuris turėtų būti organizuojamas pagal vieningą programą visų mokyklų abiturientams siekiant išvengti etninės diskriminacijos. Be to, bus užtikrinamas laipsniškas perėjimas prie suvienodinto valstybinio kalbos egzamino. Pažymėtina, kad siekiant išvengti įtampos įstatyme atsisakyta net tokių pat mokymosi  reikalavimų, kokie dabar egzistuoja Lenkijoje. Šioje šalyje tautinių mažumų mokyklose vaikai bent jau Lenkijos istorijos ir geografijos dalykų  mokosi lenkų kalba. Be to, priešmokyklinio ugdymo įstaigose bent 4 valandos turi būti skiriamos lenkų kalbos mokymuisi. Atkreiptinas dėmesys, jog Latvijoje ir Estijoje pradinėse klasėse 30 proc. mokymo dalykų  ir aukštesnėse klasėse 60 proc. mokymo dalykų turi būti valstybine kalba. Šis modelis buvo derinamas su tarptautinėmis organizacijomis ir nė viena nepareiškė, jog toks modelis yra diskriminacinis. Kita vertus, svarbu, kad tautinėms mažumoms priklausantys asmenys jaustųsi visaverčiais tos šalies, kurioje jie gyvena, piliečiais.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija