2011 m. balandžio 13 d.
Nr. 28
(1908)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Apie lenkišką išdidumą

Linas Šalna

Lietuvos visuomenę supykdė V. Tomaševskio pasakymas, kad lietuviai turi integruotis į Vilniaus krašto lenkų bendruomenę. Lietuvos dienraščiui komentuodamas Švietimo įstatymo pataisas, numatančias, kad nuo ateinančio rugsėjo tautinių mažumų mokyklose lietuviškai bus mokoma ne tik lietuvių kalbos, bet ir geografijos, istorijos bei pilietiškumo pagrindų, buvęs Lietuvos Seimo narys, europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis, ir Europos Parlamente, ir Lenkijoje skundžiantis Lietuvą, paklaustas, kaip lenkai, prastai mokėdami valstybinę lietuvių kalbą, integruosis į Lietuvos gyvenimą, atrėžė: „Kur integruotis? Kur mes turime integruotis? Mes čia gyvename visada. /.../ Tai jūs turite šitame krašte integruotis, nes jūs čia atvažiavote. Jūsų protėviai turi čia integruotis. O mes neturime integruotis. Čia mūsų žemė. Nueikite Vilniuje į senas kapines – vien lenkiškos pavardės“. Paklaustas, kodėl integruotis, t .y. mokyklose mokytis daugumą dalykų lenkiškai turi nuo seno Punsko apylinkėse, Lenkijoje, gyvenantys lietuviai, į tarptautinius politikos vandenis išplaukęs vilnietis sakė, kad lietuviai šito klausimo nekelia, o štai Lietuvoje gyvenančios lenkų tautinės mažumos valia buvo išreikšta – surinkta 60 tūkstančių parašų.

Tikriausiai neperdėdamas Seimo narys Gintaras Songaila teisingai pastebėjo, kad  V. Tomaševskio pasisakyme galima įžvelgti netiesioginį tautinės nesantaikos kurstymą, kurį vertinti turėtų teisininkai ir teisėsaugos pareigūnai. G. Songailos vertinimu, lenkas politikas pademonstravo savo požiūrį į Lietuvos valstybę, pilietybę, Konstituciją ir įstatymus. Iš V. Tomaševskio pasakymų sklinda „pilsudskinių“ laikų tvaikas. Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas, buvęs Seimo narys Ryšardas Maceikianecas  tvirtino, jog lenkams atstovaujantys politikai siekia supjudyti šimtmečius besibičiuliaujančias tautas. Anot jo, V. Tomaševskis daro viską, kad lietuviai ir lenkai Lietuvoje tarpusavyje nesugyventų. R. Maceikianecas mano, kad Vilnijos lenkų vadai siekia suskaldyti Vilniaus rajono bendruomenę tautiniu požiūriu. V. Tomaševskis ir jo kompanija esą skleidžia srautą neapykantos apie lietuvius – užsiima informaciniu terorizmu.

Dar daugiau, atsakydamas į klausimą, kaip konservatoriai Vilniaus savivaldybės taryboje jungiasi su lenkų politikais, Tomaševskis rėžė: tai ne mes jungiamės su konservatoriais, tai jie prisijungia prie mūsų. Matyt, V. Tomaševskio vadovaujamas LLRA atstovų ir Rusų aljanso blokas Vilnių valdyti rengiasi kartu su Rolando Pakso „tvarkiečiais“. Prie šios valdančiosios koalicijos, kaip atrodo, nori prisišlieti Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai. Bet tokiems konservatorių veikėjų planams priešinasi ne tik kai kurie sostinės dešiniųjų skyriai ar jų atstovai, bet ir dalis Seimo narių. G. Songaila sakė, kad po tokių V. Tomaševskio pareiškimų jungtis su jo vadovaujamos partijos atstovais reikštų „ne tik pritarimą šio politiko elgesiui, bet ir sąjungą su tokia politine jėga, kurios veikloje vis labiau ryškėja naujosios „Jedinstvo“ bruožai“. Bet TS-LKD vadovai arba tyli dėl Lietuvos lenkų rinkimų akcijos vadovo pareiškimų, arba neoficialiai pripažįsta, kad savo politinio kurso sostinėje jie jokiu būdu nesirengia keisti, nes... svarbiausia yra politinės dėlionės prieš Seimo rinkimus. Dėl V. Tomaševskio pasisakymų ir galimybės sudaryti Vilniaus miesto taryboje koaliciją šiandien vyksta kovos. „Kova vyksta ir konservatorių frakcijos viduje. Po tokių pareiškimų ir žinant, koks yra lenkų-rusų sąrašas, kuriame yra ir KGB majoras, kuris Sąjūdį terorizavo, daliai frakcijos bei partijos narių sąrašas nepriimtinas, – komentavo Seimo narys Saulius Stoma. – Žinome, kad V. Tomaševskio atsakymas ir šnekos, kad integruotis nereikia, yra sąmoninga provokacija. Šitie veikėjai neturi ką pasakyti tiems geriems Vilnijos žmonėms, išskyrus skatinamą jų nacionalizmą ir uždarumą. Tai jų „arkliukas“, jų „biznis“, iš to pasidarė  „kelialapį“ į Europos Parlamentą ir iš to gyvena“.

V. Tomaševskio retorika apie lietuvių, o ne lenkų integraciją Lietuvoje kenkia tiek lenkų, tiek Lietuvos įvaizdžiui. Net Lietuvos lenkai pripažįsta, kad tokie ekstremistiniai pasisakymai ardo tautų vienybę. V. Tomaševskis ir jo šalininkai turėtų prisiminti, kad 1993 metų rugsėjį popiežius Jonas Paulius II, aukojęs šv. Mišias Aušros Vartuose, viešai kreipėsi į „lietuvių kilmės lenkus“. Taigi Popiežius, būdamas lenkas, ieškantis taikos tarp tautų, pripažino lenkiškai kalbančių Lietuvos piliečių lietuvišką kilmę. Tik nacionalistiškai nusiteikusiems Vilnijos lenkams šio Lenkijai švento žmogaus žodžiai pasirodė nepriimtini. „Lietuvių kilmės lenkai“ pasijuto įžeisti ir ėmė jį ignoruoti. Mes ilgą laiką gyvenome abiejų tautų Respublikoje, bet, patyrę nelygiavertes sąlygas, praėję istorines negandas, sukūrėme savo tautinę valstybę. Tautinę valstybę turi ir Lenkijos lenkai. Ir bendra abiejų tautų Respublika tik parodo, kad mes galėjome gyventi ir vienoje valstybėje, tik su tam tikra autonomija, kuri po kurio laiko netenkino lietuvių ir net kitų Lietuvos tautų, taip pat ir lenkiškai kalbančių. Garsiausia lietuviška giminė Radvilos ir šiandien pasirašo lenkiškai Radziwill. Lenkijos vadas, garsusis Jozef Pilsudskij gimė Lietuvoje. Kitas paradoksas – žemaičiai broliai Narutavičiai: 1918 m. Stanislovas tapo vienu iš dvidešimties Lietuvos valstybės signatarų, o Gabrielius 1922 m. – pirmuoju išrinktu Lenkijos prezidentu (jį netrukus nušovė lenkų nacionalistas). Argi mes, Lietuvos piliečiai, lietuviai, lenkai ar rusai, totoriai, karaimai, galime kurti savo „autonomijas“ su atskirais įstatymais ir reikalavimais? Tik visų tautų bendras darbas, kaip ir kažkada politiškai ir kultūriškai besitvarkiusioje Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje, gali vesti prie visų tautų gerovės. Ir svarbiausia – prie susitaikymo ir sugyvenimo.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija