Struktūros
Giedrius Grabauskas-Karoblis
Seimo opozicija jau nesiima versti A. Kubiliaus vyriausybės. Iš esmės ši žinia nėra sensacinga Seimo opozicija yra gerokai suskaidyta, o valdančiosios daugumos lyderiai sugeba prisitaikyti prie aplinkybių. Progresinių mokesčių įvedimo klausimas bus tuo lakmuso popierėliu, kuris akivaizdžiai parodys šio Seimo kokybę. Didelė dalis TS-LKD frakcijos remia progresinių mokesčių įvedimą, bet A. Kubilius ir keli jo idėjiniai pagalbininkai (tarp jų ir po kelias dešimtis tūkstančių litų per mėnesį uždirbantys bankininkai bei bankų analitikai ir patarėjai, verslininkai, valstybinių bendrovių generaliniai direktoriai ir jiems pritariantys politikai) priešinasi. Progresiniai mokesčiai egzistuoja beveik visoje Europoje, bet Lietuvoje jie kažkodėl netinkami. A. Kubiliaus inicijuojamas bendradarbiavimas su Darbo partija yra amoralus. Juk šios partijos lyderiai V. Uspaskichas ir V. Gapšys yra teisiami dėl šešėlinio partijos finansavimo iš Rusijos, o įtakingas partijos veikėjas A. Bosas yra įsipainiojęs į skandalingas istorijas. Lietuvos rajonų Darbo partijos skyrių lyderiai irgi garsūs savo abejotina veikla. Tokie A. Kubiliaus ir jo parankinių veiksmai kelia nesutarimus partijos gretose. Piktinasi ir jaunesni TS-LKD nariai, ir senosios kartos partijos nariai bei aktyvūs partijos rėmėjai buvę partizanai, politiniai kaliniai, disidentai. Jie nesupranta, kaip galima bendradarbiauti su kagėbistais, Kremliaus išlaikomais išdavikais. Juk Darbo partija yra kriminalinė partija, ją įkūrė kriminaliniai verslininkai ir visokie perėjūnai. TS-LKD partijos Tautininkų frakcijos taryba jau siūlo premjerui A. Kubiliui trauktis iš partijos vadovo posto. Frakcijos tarybos pareiškime, be kita ko, teigiama, kad A. Kubilius ir dalis jo aplinkos nevykdo partijos programos. Jau gegužės mėnesį vyks TS-LKD pirmininko rinkimai, kuriuose varžysis A. Kubilius, Seimo vadovė I. Degutienė, Seimo narys V. Stundys, Klaipėdos TS-LKD skyriaus vadovas N. Puteikis ir dar keli kandidatai. Tėvynės sąjungos-Krikščionių demokratų gretose vyksta grėsmingi procesai kai kurie partiniai biurokratai nori išlaikyti savo įtaką, nenori permainų. Smarkiai puolama A. Stancikienė, K. Uoka, G. Songaila, V. Satkevičius ir kiti pažangūs šios partijos politikai. Socialdemokratų partijoje irgi kyla rietenos ir kivirčai. Vis dėlto dar didžiulę įtaką išlaiko partijos nomenklatūrinis sparnas, tai įrodo ir prieš kelias dienas įvykę LSDP Vilniaus skyriaus pirmininko rinkimai, kurių metu skyriaus vadovu vėl perrinktas nomenklatūros atstovas R. Adomavičius. Žvelgiant į Lietuvos politinį žemėlapį galima daryti išvadą, kad partijos išgyvena krizę. Filosofas Vytautas Radžvilas rašė: Kaip nors įrodinėti, kad Lietuvos politinės partijos savo prigimtimi yra grynai nomenklatūrinės, reikštų tuščiai gaišti laiką. Kad jos nėra demokratinės taip pat akivaizdu. Iškelkime pamatinį klausimą, kiek Lietuvoje yra politinių partijų? Šis klausimas nėra naujas, bet jis yra esminis. Mūsų šalyje iš tiesų egzistuoja viena nomenklatūros partija. Nuo šio V. Radžvilo pasisakymo praėjo jau keleri metai, bet ar daug kas pasikeitė?
|