2011 m. balandžio 15 d.
Nr. 29
(1909)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

MŪSŲ
RĖMĖJAS

Kultūros zona


XXI Amžius

Etnografija

Tai, kas šiuolaikiška, gali būti ir liaudiška

Gintarė Martinaitienė

Gražinos Margevičienės siuvinėtuose
delmonuose vyrauja liaudiškos detalės

Ar įmanoma senąją liaudies kultūrą ar jos detales pritaikyti šiuolaikiniame gyvenime? Kovo 21 dieną savo parodą Šakiuose, Zanavykų krašto muziejuje, atidariusi kaunietė Gražina Margevičienė aiškina, kad galima – reikia tik noro.

Gavus kvietimus į parodą ne vienam kilo klausimas, kas yra tie delmonai. Tuo labiau kad tai ne mūsų regiono tautinio kostiumo detalė. Delmonai buvo būdingi Mažajai Lietuvai, Klaipėdos kraštui. Tai įvairiai dekoruota, puošni moters tautinio kostiumo detalė, kurią galima įvardinti ir kaip mažą krepšelį (rankinę).

Kaip pripažino parodos autorė G. Margevičienė, jai tautinis kostiumas – labai svarbus. Pirmiausia liaudiškas detales ji pradėjo siuvinėti ant telefono dėklų. „Norėjosi, kad būtų šiuolaikiška, bet ir lietuviška. Juk mes pasauliui esame įdomūs tiek, kiek esame originalūs. Reikia nepamiršti, jog tai, ką turime mes, neturi jokia kita tauta“, – kalbėjo autorė. Vėliau savo kūrybines mintis ji pradėjo perkelti ne tik ant telefonų dėklų, bet ir delmonų.

Kaunietės kurtuose delmonuose daugiausiai vyrauja liaudiškos, tradicinės detalės. Beveik visuose kūriniuose vaizduojamas gyvybės medžio, paukščio, saulės simboliai. Nemažai jos darbų, kaip suvenyrai, atspindys tautiškumą, yra iškeliavę į užsienį. Moteris susirinkusiems išsamiai pasakojo ne tik apie delmonų siuvimo tendencijas, bet ir gyvybės medžio, kitų simbolių reikšmes.

Į parodą susirinkusius lankytojus autorė paragino nebijoti naudoti tautiškų detalių šiuolaikiniame gyvenime. „Jei tai bus gražu mamoms, bus gražu bei priimtina jų dukroms. Nereikia bijoti ar atsiriboti nuo savų šaknų. Juk kuo puikiausiai galima tai pritaikyti šiuolaikinėse detalėse. Niekas ir nesitiki, kad pradėsime nešioti tautinius rūbus“, – teigė G. Margevičienė, kuriai pritarė ir jos dukra Auksė. Ji iš mamos taip pat perėmė pagarbą bei pomėgį liaudiškai kultūrai ir kuria riešines.

„Ačiū jums už išsamią edukacinę pamoką“, – po renginio G. Margevičienei dėkojo muziejaus etnografė Rima Vasaitienė.

Parodos lankytojus muzikiniais intarpais džiugino Šakių meno mokyklos kanklininkės, vadovaujamos Audronės Adomaitienės.

Šakiai
Dariaus Pavalkio nuotrauka

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija