2011 m. balandžio 20 d.
Nr. 30
(1910)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.

RUBRIKOS

XXI Amžius


PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai


PRIEŠPASKUTINIS NUMERIS

XXI Amžius


REKLAMA LAIKRAŠTYJE

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją


MŪSŲ
RĖMĖJAS

Kultūros zona

 

Šiame numeryje:

Paminėta 20 metų
sukaktis

„Pax Romana“ gynimas tiesos sąskaita

Jėzaus ir Piloto priešprieša: religinės ir politinės sąsajos popiežiaus Benedikto XVI knygoje

Mindaugas BUIKA

Popiežiaus Benedikto XVI knygos
„Jėzus iš Nazareto“ antroji dalis
susilaukė didelio populiarumo

Teismas nepaisant nekaltumo

Gavėnios pradžioje publikuota popiežiaus Benedikto XVI knygos „Jėzaus iš Nazareto“ antroji dalis susilaukė plataus tarptautinio dėmesio. Ją rekomenduojama skaityti ir aptarti būtent šiuo liturginiu laikotarpiu, kadangi veikale susitelkiama į Didžiosios savaitės įvykius: Jėzaus įžengimą į Jeruzalę, Jo teismą, kančią, mirtį ir Prisikėlimą. Knygoje pateikta Išganytojo teismo pas Pilotą analizė, be kita ko, įdomi ir visuomeniniu požiūriu, kadangi čia Šventasis Tėvas iškelia ir politinius valdymo ir tiesos paieškos, teisėtumo ir teisingumo santykio klausimus, kurie visada aktualūs.


Žemaitijos partizanų kovotojams skirta knyga

Paminkle, skirtame 1944–1954
metais žuvusiems Žvingių
apylinkių partizanams, net penkių
brolių Vaičiulių pavardės

Praėjusiais metais pasirodė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro išleistas atlasas „Vakarų Lietuvos partizanų sritis. Kęstučio, Prisikėlimo, Žemaičių apygardos“. Šis labai reikšmingas leidinys supažindina su Lietuvos partizaninio pasipriešinimo dalimi ir jo nepamirštama istorija. Atlasą parengė: atsakingoji redaktorė Edita Jankauskienė, Rūta Trimonienė ir Dalius Žygelis. Žemėlapius parengė Eitautas Vaitonis. Dailininkas Romas Dubonis.


Emigracija – mūsų skausmas

Per 10 metų iš Lietuvos emigravo 205 tūkst. šalies gyventojų

Statistikos departamento duomenimis, 2010 metais iš Lietuvos emigravo 83,2 tūkst. šalies gyventojų. Vidutiniškai per metus 1000 gyventojų teko 25,3 emigranto. 2009 metais emigravo 61,2 tūkst. mažiau negu 2010 metais, ir tada 1000 gyventojų teko tik 6,6 emigranto. Savaime suprantama, emigracijos tempų padidėjimui 2010 metais turėjo įtakos Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatyme nustatyta prievolė nuolatiniams šalies gyventojams mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Savo nuolatinės gyvenamosios vietos keitimą iš Lietuvos į užsienio valstybę galėjo deklaruoti ir tie, kurie gyveno užsienyje jau anksčiau. Tai leido pamatyti tikrąjį emigracijos mastą, kuris akivaizdžiai didesnis už oficialiai įvardytą. Balandžio–rugpjūčio mėnesiais statistiniai emigracijos srautai iš Lietuvos buvo didžiausi – vidutiniškai per mėnesį savo išvykimą deklaravo 10,7 tūkst. emigrantų. Paskutinius keturis 2010 metų mėnesius deklaruotos emigracijos srautai sumažėjo – nuo 8,4 tūkst. emigrantų rugsėjo mėnesį iki 4,0 tūkst. – gruodžio mėnesį. 2010 metais emigraciją didino sunkėjanti ekonominė padėtis, bedarbystė, mokesčių didinimas, pensijų mažinimas, palankesnių sąlygų verslui naikinimas. Emigracija statistiškai mažina bedarbystę, tačiau kenkia tautos būsenai. Šalis netenka energingesnių, veiklesnių žmonių, netenka kultūros ir meno darbuotojų, kurie neturėdami pajamų šaltinio yra  priversti palikti tėvynę. Patraukliausios valstybės yra Jungtinė Karalystė ir Airija. 2009 metais daugiau negu trečdalis emigrantų išvyko į Jungtinę Karalystę, o pernai – kas antras. 2009 metais į Airiją emigravo 14 proc. visų emigrantų, o 2010 m. – 15,7 proc. Padidėjo emigravusiųjų į Norvegiją skaičius – nuo 0,8 tūkst. 2009 m. iki 4,9 tūkst. 2010 m. Pernai pagal emigrantų skaičių Norvegija buvo trečioji. 2010 metais 4,6 proc. visų emigrantų tikslo šalimi rinkosi Vokietiją, 4,3 proc. – Ispaniją, 3,3 proc. – JAV, 2 proc. – Švediją, 1,8 proc. – Rusijos Federaciją ir 1,7 proc. – Baltarusiją.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija