2011 m. balandžio 20 d.
Nr. 30
(1910)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

MŪSŲ
RĖMĖJAS

Kultūros zona


ARCHYVAS

2011 metai


XXI Amžius

Naujienų vaivorykštė

Paminėjo 1831-ųjų sukilimą

Tatjana SUPRUNOVIČ

Renginio dalyviai Signatarų namuose

Kovo 25 dieną Vilniuje, Signatarų namuose, įvyko 1831-ųjų metų sukilimo 180-ųjų metinių paminėjimas, kurį inicijavo Vilniaus Senamiesčio vidurinės mokyklos istorijos mokytojas, istorijos mokslų magistras, bajoras Žilvinas Radavičius ir Jungtinių Tautų Organizacijos Lietuvos asociacijos direktorė, bajoraitė Jūratė Landsbergytė.

Minėjimo pirmojoje dalyje susirinkusieji buvo susipažindinti su Lietuvos nepriklausomybės akto signataro Jono Basanavičiaus (1851–1927), Petro Klimo (1891–1969)  ir kt. biografijomis, pamatė daugybę įdomių eksponatų, nuotraukų, politikų asmeninių daiktų ir valstybės apdovanojimų, prisiminė, kokiomis aplinkybėmis  buvo siekiama laisvės. Antroji renginio dalis buvo skirta maloniems pamąstymams, istorinius faktus įkomponuojant į savotišką kultūrinę erdvę. Renginyje nestigo nei istorijos faktų, nei gyvos lietuvių ir rusų kalbomis atliktos muzikos, poezijos, dramos.


Naujienų vaivorykštė

Prisiminimai apie Čiurlionius

Benjaminas ŽULYS

Kauno valstybiniame dramos teatre įvyko kūrybos vakaras, skirtas Sofijos Kymantaitės Čiurlionienės gimimo 125-osioms ir Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 100-osioms mirties metinėms. Renginį, pavadintą „...aną vasarą...“  vedė teatro aktoriai Jūratė Onaitytė, Inga Mikutavičiūtė ir Egidijus Stancikas. Renginio įžangoje skambėjo legendinio kompozitoriaus preliudas fortepijonui „Viešpaties angelas“, kurį atliko M. K. Čiurlionio vaikaitis pianistas Rokas Zubovas.


Naujienų vaivorykštė

Penkių kartų keramikai

Benjaminas ŽULYS

Kauno keramikos muziejuje atidaryta Tarptautinė Baltijos šalių keramikų darbų paroda „Pavasaris 2011“. Paroda surengta jau penktą kartą. Organizatoriai pamena, kad pirmoje parodoje dalyvavo 37 keramikos meistrai vien iš Kauno, nes šis miestas laikomas Lietuvos keramikos centru. Kaunas ir toliau puoselėja keramikos meno tradicijas – parodose dalyvauja vis daugiau atlikėjų ne vien iš Kauno, bet ir kitų Lietuvos miestų. Maža to, šioje parodoje savo darbus eksponuoja apie 80 meistrų iš Švedijos, Rusijos, Estijos, Latvijos. Nors keli metai visuomenei atrodo ne tiek daug, bet jau galima regėti keramikos meistrų augimą, atlikimo stilių įvairovę.


Skaitykla

Dingusio laiko atspindžiai

Šarūnas Šimkevičius

Vasario 16 dieną Alytaus kraštotyros muziejus pažymėjo net dviejų knygų pristatymu. Renginį vedusi muziejaus direktorė Audronė Jakunskienė džiaugėsi, kad į renginį susirinko nemažai lankytojų. Alytaus kraštotyros muziejus, bendradarbiaudamas su kolekcininkais, išleido puikų senųjų Alytaus atvirukų katalogą. Tokio pobūdžio leidinių dar nėra daug – leidžiami tik pačių garsiausių filokartijos kolekcininkų – Algimanto Miškinio ar Henriko Grinevičiaus – katalogai, o kitų turtai taip ir lieka platesnei visuomenei neprieinami. Pristatydamas katalogą muziejininkas Vilmantas Dunderis teigė, kad tai bene seniausi Alytaus vaizdai, kadangi caro valdžia draudė fotografuoti mieste. Tai iš dalies tiesa, bet gal reikėjo pasakyti, kad caro valdžia nedraudė fotografuoti ateljė. Todėl pas M. Abramavičių miestiečių darytos fotografijos ir laikytinos seniausiomis Alytaus fotografijomis. Dar daugiau – tais laikais fotografijos būdavo klijuojamos ant kartono lakštų. O tie lakštai – irgi spaudos darbai, kitoje pusėje pažymėti spaustuvininko reklama. Todėl tai ne tik seniausios fotografijos, bet ir seniausi Alytaus spaudiniai. Tai – laikmetis, kai Alytus dar buvo Olita. Pavadinimas „Olita“ vokiečių dar buvo vartojamas ir 1941–1944 metais. Beje, ir Olitos atvirukai – taip pat spauda, tik smulkioji. Fotografija buvo paplitusi kitose Dzūkijos vietovėse, išleista ir atvirukų, senesnių nei kataloge aptariami Olitos.


Skaitykla

Dovana gimtinei – knyga

Vytautas Bagdonas

Iš Anykščių rajono kilęs Tautvilis Uža išleido gausiai savo nuotraukomis iliustruotą knygą „Viešintiškių pražydusi žemė“.

Daugiau kaip pusantro šimto puslapių knygoje pateikta keli šimtai fotografijų, kurios pristato gražiausias, pavyzdingiausiai tvarkomas Viešintų seniūnijos gyventojų sodybas, taip pat apie kitose šalies vietovėse gyvenančių ir tvarkingai besitvarkančių  viešintiškių sodybas.


Išlikęs savo kūriniuose ir artimųjų prisiminimuose

Knygnešio ir skulptoriaus Antano Raudonio 140-osioms gimimo metinėms

Vilmantas KRIKŠTAPONIS

Knygnešio ir skulptoriaus Antano
Raudonio kapas Šiaulių miesto senosiose,
dar kitaip vadinamose „Talšos“, kapinėse

Šiandien, kai apie daugelį lietuvių kultūrai nusipelniusių žmonių rašomos knygos, jų vardais vadinamos gatvės ir statomi paminklai, dažnai pamirštami tie, kurie, nors ir nepatenka tarp didžiųjų, vis tiek įeina į lietuvių tautos kultūros istoriją. Vienas iš pastarųjų – knygnešys, skulptorius ir šiaip originalus žmogus Antanas Raudonis.

A. Raudonis gimė 1871 m. balandžio 23 dieną Pakalniškių kaime, dabartiniame Šilalės rajone. Jo tėvas turėjo apie 15 ha derlingos žemės. Šeimoje augo penki vaikai: keturi sūnūs ir dukra. Vaikystė Raudonių Antano nelepino: jis dirbo įvairius namų ūkio darbus ir kartu mokėsi kalvystės amato. Nors ir būdamas savamokslis, A. Raudonis buvo raštingas ir apsiskaitęs. Dažnai iš Prūsų Lietuvos jis parsinešdavo carinės valdžios uždraustų lietuviškų knygų bei laikraščių, kuriuos ne tik pats skaitė, bet ir duodavo tautiškai susipratusiems kaimynams, mėgo lietuvių liaudies dainas ir šokius.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija